Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovo atstovei advokatei Raimondai Klimienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Laimai Gardauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. M., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014-02-20 buvo priimtas A. B. ieškinys atsakovui A. M., institucija išvadai duoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (b.l. 2-3).

Teismo 2014-03-27 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukta institucija išvadai teikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Byloje buvo paskirta teismo DNR ekspertizė tėvystei nustatyti (b.l.38-39).

Teisme 2014-06-17 gauta ekspertizės išvada Nr. ES 166/14(01), iš kurios nustatyta, kad A. M. yra vaiko A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 44-45).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Paaiškino, kad su atsakovu gyveno apie metus laiko iki vaiko gimimo ir vieną mėnesį po to. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. Kadangi atsakovas pradėjo naudoti smurtą, todėl ji paliko atsakovą, su sūnumi atsakovas nebendrauja, vaikas nepažįsta tėvo.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatant vaiko bendravimo su tėvu klausimą siūlo atsižvelgti į vaiko nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini) jo gimimą patvirtinančiuose dokumentuose motina nurodyta A. B., o duomenų apie tėvą nėra (b.l. 5), A. B. gauna socialinę pašalpą ir išmoką už vaikus, kurią sudaro apie 1300,00 litų (b.l. 6), A. M. VSDFV duomenimis gauna 540,00 litų netekto darbingumo pensiją, A. B. šeima įrašyta į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų sąrašą, ieškovė su vaikais gyvena 2 kambarių socialiniame būste (b.l. 25), VSDFV duomenimis A. B. niekur nedirba. Registruoto nekilnojamojo turto šalys neturi. A. B. ir A. M. nekilnojamojo turto neturi, jiems šioje byloje paskirta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b.l. 4, 12-13).

Dėl tėvystės nustatymo.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ekspertizės išvadą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsniu, nustatytina, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę A. B. paliktina ta pati pavardė (Lietuvos Respublikos CK 3.167str. 1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepilnamečio A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. B. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.). Vaikas nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys susitaria. Nors ieškovės šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, kenktų vaiko interesams. VTAS skyrius dėl to neprieštarauja.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Atsižvelgiant į vaiko amžių (A. yra trylikos metų amžiaus, jis yra paauglys, jam reikalinga bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę), vaiko poreikius (mokymosi priemonės, higienos reikmenys), pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytos vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 300,00 Lt vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra tik optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaiko išlaikymui ir net neviršija nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.461str. 2d.).

Vaiko tėvų turtinė padėtis, tiek motinos, tiek tėvo, šiuo metu yra sunki. Ieškovė be sūnaus A. augina dar penkis vaikus. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau jam nustatytas 20 procentų darbingumas, gauna netekto darbingumo pensiją, kurią sudaro 540,00 Lt. Atsakovas turi dar 3 nepilnamečius vaikus, kurių susilaukė santuokoje su kita moterimi ir privalo jiems taip pat teikti išlaikymą. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis turi atitikti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimyninę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą, iš atsakovo sūnaus A. išlaikymui priteistina po 200,00 litų kas mėnesį.

Šiuo metu vaikas A. B. yra trylikos metų amžiaus, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2014-02-18. Atsižvelgiant į tai, taip pat ė atsakovo galimybes teikti išlaikymą visiems savo vaikams ir išmokėti skolą, išlaikymas iš atsakovo A. M. A. B. priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2014-02-01, netenkintinas, nes skolos priteisimas vienam vaikui, gali žymiai pabloginti kitų atsakovo vaikų padėtį.

Ieškovė skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str. 1d., 3.190str. 1d.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Jei yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas jį sprendžia atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos CK 3.174.2 d.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad berniukas šiuo metu bendrauti su tėvu nenori. Jis tėvo nepažįsta ir net nežinotų ką su juo kalbėti. Jam yra trylika metų, atsakovo nėra matęs. Atsakovas noro bendrauti su vaiku taip pat neišreiškė. Teismo posėdžio metu ieškovė neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, kiti dalyvaujantys byloje asmenys dėl to neprieštaravo, todėl šis ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos CPK 139str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovė ir atsakovas šioje byloje buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1d. 2 p., 14 p.), jiems buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). (2001-07-10 gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvas yra A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o A. B. yra A. M. sūnus.

Nustačius tėvystę A. B. palikti tą pačią pavardę B..

Nustatyti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina A. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis 200,00 Lt/ 57,92 EUR (dviejų šimtų litų/ penkiasdešimt septynių eurų 92 euro centų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2014-02-18 iki A. B. sueis pilnametystė.

Nepilnamečiui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinio reikalavimo dalį dėl išlaikymo skolos priteisimo atmesti.

Ieškinio reikalavimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.