Utenos apylinkės teismo nutartis

2010-07-12 · Byla Nr. PK-130-844/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-12
Bylos Nr.
PK-130-844/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Pareiškėjas
V. J., V.
Nukentėjusysis
V.
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.; 2.9.7.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl L. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti L. J. atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Skunde nurodė, jog jo sutuoktinė L. J. 2009-05-03 pareiškime Visagino miesto policijos komisariatui, 2009-05-04 protokole-pareiškime-patikslinime bei kreipdamasi į Teismo medicinos instituto Utenos poskyrį paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y., kad V. J. 2009-05-03 įžeidė L. J., pavadinęs „kale“, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Be to grasino ją nužudyti. Tokiais melagingais kaltinimais L. J. šiurkščiai pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą, dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą.

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą, nes L. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėties.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas V. J. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patraukti L. J. baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ; pripažinti V. J. šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei priimti nagrinėjimui jo civilinį ieškinį; įpareigoti L. J. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo V. J.. Priteisti iš L. J. nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas.

V. J. tvirtina, jog L. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėtis, nes jos teiginiai, užfiksuoti pareiškime Visagino miesto policijos komisariatui, protokole-pareiškime-patikslinime bei teismo medicinos specialisto išvadoje, visiškai neatitinka tikrovės. Jis tokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Kad L. J. kaltinimai yra melagingi, pareiškėjo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, jog pastaroji į teismą dėl nustatytų kūno sužalojimų ir jos įžeidimo nesikreipė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad sutuoktinė jį šmeižė tyčia, turėdama tikslą surinkti kuo daugiau neigiamų rašytinių įrodymų jo atžvilgiu ir taip įtakoti teismo sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

V. J. tvirtina, jog šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai su atitinkama informacija supažindinamas bent vienas asmuo, išskyrus nukentėjusįjį, todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog tokios informacijos paskleidimas policijos pareigūnams ar teismo medicinos specialistams nesudaro šio nusikaltimo sudėties. Juo labiau, kad L. J. kreipimasis į policijos pareigūnus ir teismo medicinos specialistą jam sukėlė neigiamas pasekmes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, kad L. J. nesikreipimas į teismą negali būti vertinamas taip, kad jai ir nebuvo sukeltas fizinis skausmas ar padarytas kūno sužalojimas, bei atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo procesą, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir užkirto kelią pareiškėjui apginti savo garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. J. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str.).

Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, gali pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jei nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas tyčia paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pareiškėjas V. J. savo skunde teismui prašė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. savo žmonai L. J., nes ji, kaip jau buvo minėta, kreipėsi į policijos komisariatą melagingai nurodydama, jog 2009-05-03 vykusio tarpusavio konflikto metu V. J. išvadino ją „kale“, grasino nužudyti, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Šios paskleistos žinios įžeidė pareiškėjo V. J. garbę ir orumą.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Todėl šios kategorijos bylose pats nukentėjusysis turi pateikti teismui duomenis, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju V. J. nepateikė teismui jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių L. J. raštu valstybės institucijai išdėstytų žinių neatitikimą tikrovei. Priešingai, pareiškėjo pateikti dokumentai liudija, jog L. J. pareiškime nurodyti veiksmai pastarosios atžvilgiu galėjo būti atlikti.

Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, jog L. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors pareiškėjas teigia, jog ši specialisto išvada buvo surašyta vadovaujantis vien melagingais L. J. paaiškinimais, tačiau toks jo argumentas niekuo nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados aprašomosios dalies, teismo medicinos ekspertas gydytojas Stasys Fedaravčius išvadą davė ne tik išklausęs L. J. paaiškinimų, tačiau ir betarpiškai ją apžiūrėjęs. Jis nustatė, kad L. J. dešinio dilbio visame ilgyje šoniniame-nugariniam paviršiuje, nuo riešo iki alkūnės sąnario yra 14x3-6 cm dydžio židininė violetinė kraujosruva, susidedanti iš daugybinių, vietomis susiliejančių violetinių kraujosruvų. Įvertinęs gautus duomenis, ekspertas konstatavo, jog nustatytas sužalojimas padarytas bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2009-05-03 vyras kilusio barnio metu stumdė, suėmęs labai stipriai suspaudė, spaudė-maigė alkūnėmis, dilbiais). Tam neprieštarauja įsiteisėjęs ir galiojantis Utenos apskrities VPK Visagino PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2009-05-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog 2009-05-03 apie 19 val. Visagine, (duomenys neskelbtini), tarp L. J. ir V. J. kilo asmeninis konfliktas, kurio metu viešoji tvarka ir rimtis sutrikdyta nebuvo. Tuo pačiu tyrėjas konstatavo, jog V. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymių, ir išaiškino L. J. teisę dėl kilusių pasekmių kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nors, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. J. privataus kaltinimo tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nesikreipė, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jos pateiktų žinių neatitikimo tikrovei įrodymas, nes kreiptis į teismą yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju tik pats nukentėjusysis sprendžia, ar jis nori šią teisę realizuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė įstatymų nustatyta tvarka ginti, jo manymu, pažeistas teises ar teisėtus interesus. Todėl, nesant duomenų, patvirtinančių, kad L. J. pateiktos žinios neatitinka tikrovės, faktiškai jos kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl jai padarytų sužalojimų bei kreipimasis į ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo negali būti vertinamas kaip siekimas paskleisti apie V. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėties.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą, nes yra aiški Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nuta r ė:

atmesti pareiškėjo V. J. skundą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė