- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-278-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00700-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- E. K., D. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad jų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jau daugiau kaip metai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Charakterio skirtumų suvienodinti ir rasti bendrų interesų nemato galimybių. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Santuokoje nepilnamečių vaikų neturi, visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismo prašo nutraukti santuoką abiejų pareiškėjų sutikimu, palikti santuokos metu turėtas pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ir santuoką tarp pareiškėjų nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas ir prie jo pridėti dokumentai patvirtina, kad yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos nutraukti pareiškėjų santuokai bendru sutuoktinių sutikimu. Sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, todėl vadovaujantis CK 3.53 straipsniu, spręstina, kad jų santuoka faktiškai iširo. Pareiškėjai neketina susitaikyti bei pradėti gyventi kartu, todėl jų santuoka nutrauktina (CK 3.51 straipsnis, 3.53 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo pareiškėjai pageidavo pasilikti santuokos metu turėtas pavardes. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus išsprendė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina, nustačius, kad jos sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantas (pareiškėjas) E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Advokato padėjėjas, su kuriuo buvo sudaryta 2022 m. sausio 10 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis, santuokos nutraukimo klausimais nebendravo su pareiškėju, pareiškėjų derybos dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nevyko, advokato padėjėjas santuokos nutraukimo klausimais bendravo tik su sutuoktine. Raginamas sutuoktinės, jos pasamdyto profesionalaus teisininko, be kita ko ir įtakotas neigiamų išgyvenimų dėl sūnaus netekties, kuris mirė 2021 m. spalio 12 d., be to ir dėl konfliktiško sutuoktinės bendravimo su apeliantu, priešiškumo jo atžvilgiu, skubotai ir nesuprasdamas sutarties teisinių pasekmių reikšmės, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neatitinka tikrosios apelianto valios.
4.2. Iš civilinės bylos Nr. 2YT-2497-1051/2022 medžiagos matyti, kad pareiškėjai po santuokos sudarymo 1996 m. rugsėjo 24 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-3350 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 ir 2.3 papunkčiuose nustatyta, kad šis butas, kurio vertė 40900,00 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai, kaip kompensacija už apelianto asmeninės nuosavybės teise turimo sodo namelio su žemės sklypu, kurio bendra vertė 41969,00 Eur, pagerinimą. Visgi, iš 2021 m. sausio 12 d. išrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio nekilnojamojo turto vertė nenurodyta, jokių duomenų, patvirtinančių šio turto rinkos vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, nėra. Neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis sutartyje nurodyta buto vertė 40900,00 Eur, kai byloje ir tokią turto vertę pagrindžiančių duomenų teismui nepateikta.
4.3. Apeliantui 2009 m. liepos 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo namelis su žemės sklypu. Nors pareiškėjui tėvo buvo padovanotas sodo namelis su žemės sklypu po santuokos sudarymo, sodo namelis su žemės sklypu laikytinas asmenine pareiškėjo nuosavybe. Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta sodo namelio su žemės sklypu bendra vertė, t. y. 41969,00 Eur, nustatyta pagal byloje pateiktą valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. sausio 12 d. išrašą (duomenys neskelbtini), iš kurio taip pat matyti šio turto vertės nustatymo data, t. y. 2009 m. liepos 8 d. Civilinėje byloje nesant duomenų, kurių pagrindu spręstina, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės ir (ar) kokia apimtimi pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), esant tokioms aplinkybėms, ginčo sutartyje nurodytas minėtas nekilnojamasis turtas priklauso apeliantui asmeninės nuosavybės teise ir tarp sutuoktinių, nepaneigus šios nuosavybės asmeninio pobūdžio prezumpcijos, negalėjo būti dalijamas, negalėjo būti sprendžiama ir dėl pareiškėjos teisės į kompensaciją už šio turto pagerinimą. Aptariamu atveju, darytina išvada, kad santuokos nutraukimo procese pareiškėjų santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priskyrus sutuoktinės asmeninėn nuosavybėn, kaip kompensaciją už sodo namelio su žemės sklypu pagerinimą, buvo pažeisti apelianto turtiniai interesai.
4.4. Sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai taip pat asmeninės nuosavybės teise atitenka ir kitas pareiškėjų santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minimame sutarties papunktyje taip pat nurodoma, kad butas įgytas už sutuoktinei asmeniškai jos motinos dovanotas pinigines lėšas, tačiau byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys sutartyje nurodytą aplinkybę. Iš byloje esančio valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. sausio 12 d. išrašo (registro Nr. 40/100761) matyti, kad šis turtas įgytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5636 pagrindu pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teise (7 punktas), be to buto vidutinės rinkos vertės nustatymas atliktas masinio vertinimo būdu 2017 m. rugpjūčio 7 d. Byloje nesant duomenų, įrodančių buto, esančio (duomenys neskelbtini) įgijimą, taigi ir priklausymą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, tinkamai nepadalinus šio turto santuokos nutraukimo procese, vėlgi buvo pažeisti apelianto turtiniai interesai.
4.5. Sutartimi taip pat tarp šalių buvo padalintos transporto priemonės. Iš byloje pateiktų valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašų transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas nurodytas pareiškėjas, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė nurodyta pareiškėja. Transporto priemonių registre transporto priemonės BAYER -(duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytoju nurodytas apeliantas, tačiau byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad ši transporto priemonė įgyta pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taigi ir dalintina santuokos nutraukimo procese. Teismui, neatsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo byloje šalių sutartimi buvo išspręstas transporto priemonės BAYER -(duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) padalijimo klausimas, kuri nuosavybės teise priklausė ne pareiškėjams, o jų sūnui, kuomet po sūnaus mirties buvo užvesta paveldėjimo byla dėl šio palikimo priėmimo.
4.6. Sutarties 2.8 papunktyje deklaratyviai nurodyta, kad pareiškėjai susitarė, kad visos piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko sąskaitose, nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis, įsiteisėjimo dienos lieka šio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Byloje nepateikus jokių duomenų, kurių pagrindu spręstina dėl pareiškėjų bankuose turimų sąskaitų skaičiaus, šiose asmeninėse sąskaitose turimų piniginių lėšų sumų, akivaizdu, kad klausimas dėl šių lėšų nebuvo tinkamai išspręstas, tikslu užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą dalinant bendrai sukauptas ir bankų sąskaitose laikomas pinigines lėšas.
4.7. Sutartyje liko neaptartas ir grynųjų piniginių lėšų padalijimo tarp pareiškėjų klausimas. Vadovaujantis 2022 m. kovo 18 d. Metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinį 2021 metų laikotarpį, matyti, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjai turėjo sukaupę bendrai 45000,00 Eur, tačiau ir ši suma išliko tarp sutuoktinių nepadalinta. Santuokos nutraukimo metu pareiškėja disponavo jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančia pareiškėjų bendro gyvenimo metu sutaupyta 35000 Eur suma. Apelianto teigimu, pusė šių lėšų priklauso apeliantui, nors sutarties 2.8 punkto pagrindu jos atiteko pareiškėjai.
4.8. Pareiškėjų santuokos nutraukimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant, o svarbiausia, patvirtinus profesionalaus teisininko parengtą sutartį, kurios sąlygos iš esmės užtikrina tik sutuoktinės turtinius interesus, tuo tarpu apeliantas nei iki santuokos nutraukimo, nei santuokos nutraukimo byloje nebuvo atstovaujamas teisinių žinių turinčio asmens. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas nesuprato teismo proceso esmės, savo teisų, o ypatingai nesuvokė, kad teismui teikiama tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, gali apriboti pareiškėjo teisę į santuokos metu įgytą nuosavybės dalį, taip pat kreiptis į teismą siekiant apginti savo turtines teises.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja D. K. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Viso skyrybų proceso metu tiek pareiškėją, tiek apeliantą konsultavo ir ištuokos dokumentus rengė advokato padėjėja R. V.. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus advokato padėjėjas yra laikomas profesionaliu teisininku, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas negavo profesionalių teisinių konsultacijų yra nepagrįsti. Apeliantas dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius vedėju. Dirbant šioje pareigose apeliantui dažnai tenka dalyvauti teismo posėdžiuose kaip Aplinkos apsaugos departamento atstovui, kas neabejotinai reiškia, jog apeliantas dalyvaudamas šiame teismo procese puikiai žino savo teises, turi bent minimalių žinių teisminio proceso metu. Taigi nors pats apeliantas ir nėra profesionalus teisininkas, tačiau turėdamas aukštąjį išsilavinimą, užimdamas aukštas vadovaujančias pareigas, neabejotinai suvokė pasirašomų ištuokos dokumentų turinį ir jų sukeliamas pasekmes.
5.2. Apeliantas nepateikė jokių neva savo emocinę būklę patvirtinančių įrodymų. Apeliantas nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių, jog vartojo kokius nors vaistus turėjusius įtakos jo sprendimams, ar kad būtų kreipęsis į medikus, kad būtų diagnozuotas koks sutrikimas, lemiantis valios išreiškimą.
5.3. Pasirašydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys išsprendė klausimus susijusius su bendro turto padalinimu, turto, kuris buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis ir todėl šalys laikė, jog minėtas turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė.
5.4. Kaip jau ir pats apeliantas patvirtina, jis ir pareiškėja su advokato padėjėja sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kuri konsultavo sutuoktinius ir parengė santuokos nutraukimo dokumentus. Šie dokumentai buvo parengti ir pateikti apeliantui ir pareiškėjai pasirašyti. Tiek prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pats apeliantas. Sąlygos dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo suderintos su apeliantu, o taip pat buvo išdėstytos tiksliai ir aiškiai pačios sutarties tekste. Šalių pasirašyti ištuokos dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir beveik po mėnesio laiko buvo paskirtas bylos nagrinėjimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki teismo posėdžio apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių prieštaravimų ar prašymų. Akivaizdu, jog per daugiau nei mėnesį laiko kol buvo derinamos santuokos nutraukimo sąlygos, taip pat kol buvo pirmosios instancijos teisme nagrinėjama bylą, Apeliantas laikė, jog jo paties pasirašyti dokumentai ir jų turinys atitinka jo valią ir nepažeidžia jo interesų.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino pareiškėjų 2022 m. sausio 12 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su sutarties sąlygomis. Pareiškėjas nesutinka su sutartyje nustatytu turto padalijimu, nurodydamas, kad turto padalijimas pažeidžia jo interesus, taip pat nurodydamas, kad sutartimi nebuvo padalintas visas sutuoktiniams priklausantis turtas ir sutartimi nepagrįstai aptartas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas. Teigia, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios. Mano, kad sutartis prieštarauja ne tik protingumo ir teisingumo principams bet ir yra pažeidžiami jo, kaip sutuoktinio, interesai.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
10. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
11. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
13. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
14. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
15. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kartu į bylą pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Nors iš bylos duomenų matyti, kad abu pareiškėjai byloje buvo atstovaujami asmens - advokato, gebančio paaiškinti pareiškėjui jo pasirašytų dokumentų pasekmes, tačiau iš pareiškėjo pozicijos akivaizdu, kad jis iš esmės nesutinka su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas (CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), tačiau šiuo metu matyti, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; kt.).
19. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2022 m. kovo 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, 2021 m. balandžio 12 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, 2022 m. kovo 18 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Pareiškėja D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, nesutiko su naujai pateiktų įrodymų prijungimu. Pareiškėjas išties turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjų prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir taip iš dalies buvo apribota pareiškėjo galimybė papildomai pareikšti savo poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas prijungti apelianto pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia teiginius apie sutartimi netinkamai išspręstus sutuoktinių turto padalijimo klausimus.
20. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog teismui pateikta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma sudaryta. Taigi nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, jog, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, Šiaulių apygardos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.