- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-450-1020/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- Y. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjo - nuteistojo Y. L. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2016 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2016 m. vasario 19 d. pareiškėjas Y. L. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-267-256/2015 (toliau – Pareiškimas), kurioje jis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, atnaujinimo. Y. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 8 d., apie 06.00 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia šovė iš jam priklausančio pistoleto „IZH-71H“ Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. T. į koją, padarydamas aklą šautinį dešinės kojos sužalojimą, pasireiškusį šautine šūvio įėjimo žaizda dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, atviru skeveldriniu dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžiu bei svetimkūniais šūvio kanalo srityje, taip sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2015 m. gruodžio 8 d. nuteistojo Y. L. gynėjo kasacinis skundas atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškime Y. L. nurodė, kad neapskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, nes negavo vertimo į rusų kalbą, todėl kasacinį skundą pateikė jo gynėjas. Pareiškėjas nurodė, kad negavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties vertimo į rusų kalbą, nors pradėtas nuosprendžio vykdymas, o jis nežino savo kaltės turinio ir paskirtos bausmės, todėl pažeistos BPK 8 straipsnyje nustatytos proceso taisyklės, neužtikrinta galimybė gintis (BPK 10 straipsnis) bei pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė, kad asmeniui suprantama kalba būtų pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnį. Dėl esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK reikalavimų pažeidimų) buvo suvaržytos jo, kaip nuteistojo, teisės ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad baudžiamoji byla turi būti atnaujinta dėl teisėjos piktnaudžiavimo bylos nagrinėjimo metu, kuris pasireiškė atsisakymu iškviesti tiesiogiai įvykį mačiusį liudytoją ir medžiotojų būrelio narius, kurių apklausa privaloma pagal LAT nurodymus nustatyti aplinkybes dėl pareiškėjo vartoto alkoholio. Neištyrus visų įrodymų, buvo priimtas ydingas, prielaidomis, prieštaringais, nepatikimais, nepakankamais įrodymais grįstas sprendimas. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino nukentėjusiojo psichinės būklės ir jam diagnozuoto paranoidinio asmenybės sutrikimo, alkoholio kiekio kraujyje, taip pat fakto, kad įvykio metu iš nukentėjusiojo buvo atimti ginklai ir teisė juos laikyti bei nešiotis.
2016 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal Y. L. pareiškimą. Prokuroras nutarime teigia, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo, nes J. L. nenurodė nė vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose. Pareiškėjo teiginiai, kuriais analizuojamos ir ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės buvo analizuotos ir įvertintos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visų instancijų teismuose. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjo, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Generalinis prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad LAT nutarties vertimas į rusų kalbą pareiškėjui išsiųstas 2016 m. sausio 5 d., taigi Y. L. neturi pagrindo teigti, kad nesupranta, kokia bausme ir už ką yra nuteistas. Taip pat nurodoma, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrintas vertėjo į rusų kalbą dalyvavimas. Nutarime konstatuojama, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistajam būtų pateiktas 2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, nes jis padarytas jau po nuosprendžio priėmimo, taip pat nepažeidė įstatymo garantuotų nuteistojo teisių apskųsti nuosprendį kasacine tvarka, nes kasacinį skundą pateikė nuteistojo gynėjas. Generalinis prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino Y. L. alkoholinių gėrimų prieš įvykį vartojimo aplinkybes, o LAT atsakė į pareiškėjo argumentą dėl nukentėjusiojo psichinės būklės įtakos teisiniam nuteistojo veiksmų vertinimui. Nutarime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo gynėjo prašymą iškviesti liudytoją negali būti laikomas teismo šališkumu, kadangi teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis, o baudžiamosios bylos duomenimis. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl teisėjos V. Švedienės galimai padarytų etikos ar drausmės pažeidimų nepasitvirtino – Nacionalinė teismų administracija kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri pateikė atsakymą, jog teisėja nepadarė etikos ar drausmės pažeidimų. Atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galima tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, šiuo atveju tokio nuosprendžio nėra priimta. Generalinio prokuroro vertinimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pradėti procesą, nenustatyta.
Šalies argumentai
2016 m. balandžio 15 d. nuteistasis Y. L. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Generalinio prokuroro nutarimo. Skunde nurodoma, kad nutarimą pareiškėjas faktiškai gavo 2016 m. balandžio 11 d., kai jį jam į Ukrainą persiuntė sutuoktinė, o su neoficialiu nutarimu vertimu pareiškėjas susipažino tik 2016 m. balandžio 12 d. Skunde nurodoma, kad Generalinis prokuroras netinkamai įvertino BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytus bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Pareiškėjas teigia, kad prokuroras neištyrė naujai paaiškėjusių aplinkybių, o rėmėsi tik kitų institucijų priimtais dokumentais. Skunde teigiama, kad Generalinis prokuroras turėjo pradėti procesą ir atlikti pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą, nes dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos piktnaudžiavimo bylos nagrinėjimo metu, liudytojų melagingų parodymų, tik prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio rezultatai gali būti pagrindu atnaujinti bylą. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio neapskundė, nes negavo jo vertimo į rusų kalbą, kasacinį skundą pateikė jo gynėjas tik dėl dalies BPK pažeidimų, LAT nutarties vertimas negali būti pakaitalu šiam nuosprendžiui. Nurodoma, kad nors nuosprendžio vykdymas yra pradėtas, nuteistasis iki šiol nežino savo kaltės turinio bei paskirtos bausmės, taip pažeidžiamos proceso kalbos taisyklės, neužtikrinama galimybė gintis ir pažeidžiama teisė, kad asmeniui suprantama kalba būtų pranešta apie jam pareikštą kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Pareiškėjo vertinimu, teisėjos V. Švedienės nusikalstamas piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad iki šiol nuteistajam nėra įteiktas nuosprendžio vertimas, dėl ko buvo neužtikrinta jo teisė į gynybą bei nepateiktas tinkamas kasacinis skundas. Piktnaudžiavimas taip pat pasireiškė tuo, kad teisėja atsisakė iškviesti įvykį mačiusį liudytoją ir medžiotojų būrelio medžiotojus. Skunde akcentuojama, kad nuosprendis priimtas remiantis netinkamais įrodymais, neapklausus papildomų liudytojų. Dėl to nebuvo ištirti visi įrodymai ir priimtas ydingas sprendimas, nesilaikoma LAT nurodymų. Pareiškėjas nurodo, kad teisėjos neveikimas lėmė ydingo nuosprendžio priėmimą, o Generalinis prokuroras turėjo įvertinti šias aplinkybes, kadangi tik jo nutarimu galima atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl teisėjos piktnaudžiavimo ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundas išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio. BPK 441 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigą nagrinėti pareiškėjo skundą žodiniame teismo posėdyje. Šiuo atveju apygardos teismas nenustatė pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamas kiekis duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;
4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Šioje situacijoje pareiškėjas kelia antrosios aplinkybės – nusikalstamo teisėjo piktnaudžiavimo – nustatymo klausimą. Aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, taigi – ir nusikalstamas teisėjo piktnaudžiavimas, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas siekia baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priimdama 2015 m. gegužės 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį, nusikalstamai piktnaudžiavo. Apygardos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nevertindamas pareiškėjo nurodomos aplinkybės pagrįstumo, konstatuoja, kad tai patvirtinančių teismų procesinių sprendimų, kaip to reikalauja įstatymas, nėra. Priešingai, skundo medžiagoje yra duomenys, kad pareiškėjo nurodyta teisėja nepadarė netgi etikos ar drausmės pažeidimų. Taigi nėra konstatuotas ne tik baudžiamosios teisės, bet ir profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų neatitinkantis teisėjos elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos veiksmai nėra pripažinti kaip neatitinkantys įstatymų nuostatų, Generalinis prokuroras skundžiamame nutarime pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo taikyti BPK 441 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atnaujinti baudžiamąją bylą.
Be to, apygardos teismas pabrėžia, kad vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas skunde ir pareiškime Generaliniam prokurorui ginčija būtent 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendyje analizuotų ir įrodymais pripažintų duomenų vertinimą. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir teismų jau ne kartą analizuotos, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismų procesiniuose sprendimuose atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nedaro jų naujomis. Kaip teisingai nurodoma Generalinio prokuroro nutarime, visos reikšmingos bylai aplinkybės analizuotos ir vertintos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose – teismai pasisakė dėl Y. L. akcentuojamų aplinkybių dėl nuteistojo vartoto alkoholio, dėl nukentėjusiojo psichinės būklės ir kt. Y. L. pareiškime nėra nurodomi jokie nauji duomenys, kurie suteiktų apygardos teismui pagrindą padaryti priešingas išvadas.
Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Apygardos teismo vertinimu, Generalinis prokuroras išsamiai ir visapusiškai ištyrė situacijos aplinkybes pagal visą susijusią baudžiamosios bylos medžiagą, kurią sudaro ir iš oficialių institucijų gauti rašytiniai dokumentai. Taigi atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Generalinis prokuroras neištyrė naujai paaiškėjusių aplinkybių, o rėmėsi tik kitų institucijų priimtais dokumentais.
Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjui nenurodžius jokių naujų aplinkybių nei pareiškime Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo, nei skunde Vilniaus apygardos teismui, naikinti teisėtą ir pagrįstą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo Y. L. skundą ir palikti galioti 2016 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nutarimą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.