Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Arūnui Džiugui,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Sauliui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto, išvados ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Gargždų geležinkelis“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. kovo 15 d. (registruotas 2024 m. kovo 18 d.) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 ir įpareigoti atlikti pakartotinį tyrimą; panaikinti 2024 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl nesutikimo su 2024-03-18 aktu“ Nr. SD-3-7647; panaikinti 2024 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus išvadas „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ skundo“; panaikinti 2024 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2024 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., tyrimo“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2024 m. kovo 18 d. pareiškėja gavo LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. kovo 18 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01. 2024 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė VDI Klaipėdos skyriui raštą, kuriame nurodė N-1 akto nepasirašymo motyvuotas priežastis, t. y. kad N-1 akte netiksliai aprašytos įvykio darbe aplinkybės, t. y. darbuotojas nebuvo gavęs nurodymo valyti geležinkelio kelių ir veiksmus atliko savavališkai, pažeisdamas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, bendrovės 2024 m. kovo 19 d. pastabose pateikti nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą įvardinti kitas (papildomas), nei surašytame N-1 akte, NA priežastis, t. y. darbuotojo padaryti saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai. 2024 m. kovo 21 d. Pareiškėja gavo VDI Klaipėdos skyriaus raštą „Dėl nesutikimo su 2024-03-18 aktu“ Nr. SD-3-7647, kuriame nurodoma, jog „Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės nurodytos tinkamai, nurodytos nelaimės priežastys priežastiniu ryšiu susijusios su įvykiu“. 2024 m. balandžio 18 d. pareiškėja, nesutikdama su N-1 akto išvadomis bei raštu, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė skundą „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., 2024 m. kovo 15 d. surašyto (registruoto 2024 m. kovo 18 d.) nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 aplinkybių ir priežasčių“. Skunde Bendrovė nurodė, kad jos vertinimu, N-1 aktą surašęs VDI Klaipėdos skyrius išsamiai neįvertino visų NA aplinkybių - paties darbuotojo netipinio elgesio, techninių lokomotyvo garsinio signalo duomenų, darbuotojui duoto pavedimo apžiūrėti kelią, o ne jį valyti, esmės. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai, išnagrinėję pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, 2024 m. gegužės 15 d. pateikė išvadas Nr. EVD-54, kurių pagrindu atsakovė priėmė 2024 m. gegužės 21 d. „Sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., tyrimo“ Sprendimu atsakovė nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G. buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas lokomotyvo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą; administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. skundo tyrimo baigti.

Pareiškėja nurodė, kad V. G. dirbo bendrovėje pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartį kelių remontininko-krovėjo pareigose. 2022 m. rugpjūčio 3 d. darbuotojas instruktuotas pagal 14 instrukcijų, taip pat supažindintas su Darbdavio geležinkelio transporto eismo saugos valdymo sistemos (SVS) aprašu. V. G. sveikata patikrinta, leidžiama dirbti iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Darbuotojui buvo išduotos asmeninės apsauginės priemonės. 2023 m. gruodžio 8 d. iš ryto kelių priežiūros meistras - darbų vadovas A. D. V. G. skyrė užduotį atvykti į Rimkų geležinkelio stotį ir vykdyti geležinkelio priežiūros darbus - valyti sniegą bendrovės klientų geležinkelio keliuose. Kartu dirbo kelių darbininkas - krovėjas P. R. ir technikos priežiūros ir verslo darbuotojas D. Š.. Nukentėjusysis tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ atvyko į darbų vykdymo vietą. Apie 07.30 val. darbai buvo suderinti su Rimkų stoties budėtoju ir buvo pradėti. D. Š. sniegą valė važiuodamas bėgiais ekskavatoriumi, P. R. tam naudojo rankinius įrankius, o V. G. naudojo mobilų motorinį pūstuvą „Makita“. Darbai buvo baigti apie 09.15 val. P. R. ir D. Š. grįžo į Gargždus ir dirbo kitus kasdienius darbus. V. G. A. D. žodžiu nurodė atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją (apsnigimą) prieš savaitgalį. Stebėjimo kamerų įrašais nustatyta, kad apie 10.49 val. V. G. tarnybiniu automobiliu atvyko prie pastato adresu (duomenys neskelbiami) ir sustojo galu į geležinkelio bėgius. Apie 12.24 val. V. G., iki tol sėdėjęs užvestame automobilyje, išlipo ir pasiėmęs/užsidėjęs pūstuvą nuo 12.26 val. šalia automobilio pradėjo pūsti sniegą ir judėti palei bėgius link (duomenys neskelbiami), teritorijos. Apie 12.27 val. pasirodęs lokomotyvas partrenkė nukentėjusį, kuris pūsdamas sniegą ėjo tarp bėgių, nereaguodamas į artėjantį lokomotyvą. Apie 12.28 val. lokomotyvas sustojo. Šilumvežį valdžiusių darbuotojų paaiškinimu, pastebėjus ant bėgių esantį asmenį buvo duodami garso signalai ir panaudoti staigieji stabdžiai, tačiau sąstatas sustoti nespėjo ir partrenkė V. G., kuris žuvo vietoje.

Pareiškėja mano, kad įvykio aplinkybės ištirtos ir aprašytos nevisapusiškai, priežastys nustatytos netinkamai, nepagrįstai neatsižvelgus į faktiškai susiklosčiusią situaciją bei paties darbuotojo elgesį, faktinės aplinkybės turėtų būti papildytos pareiškėjos nurodytomis pastabomis, taip pat žemiau nurodytomis aplinkybėmis, o įvykio priežastys, nurodytos N-1 akte, papildytos, nurodant, kad nelaimingą atsitikimą (toliau – NA) taip pat lėmė paties darbuotojo padaryti pažeidimai - bendrovės direktoriaus 2004-04-01 įsakymu Nr. 14 patvirtintos Kelių remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28 (toliau - Instrukcija) 4.1 ir 4.4 punktų nesilaikymas. Net ir tą pačią įvykio dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. ryte, darbuotojas atliko geležinkelio priežiūros ir valymo darbus kartu su kitais bendrovės darbuotojais. Iš N-1 akte nustatytų aplinkybių matyti, kad ryte atliekant kelių priežiūros darbus - valant sniegą su tuo pačiu įrankiu - sniego pūstuvu „Makita“, darbas buvo paskirtas vadovo, valymo darbai buvo suderinti su stoties budėtoju, dirbama trise. Ši aplinkybė rodo, kad darbai bendrovėje buvo organizuojami laikantis instrukcijų nuostatų, o darbuotojas, dirbęs kelių remontininko - krovėjo darbą daugiau kaip vienerius metus, galėjo ir turėjo žinoti, kokia tvarka atliekami jam įprasti kelių priežiūros darbai naudojant triukšmą keliančius įrenginius. Kadangi dar tą pačią dieną darbuotojas kelių valymo darbus atliko vadovo pavedimu, suderinus su stoties budėtoju, dalyvaujant kitiems kolegoms, akivaizdu, kad jis negalėjo būti nesusipažinęs su tvarka ar ją primiršęs. Aplinkybė, jog darbuotojas vėliau buvo nusiųstas apžiūrėti tam tikrą kelio ruožą vienas, rodo, kad jis ten neturėjo atlikti jokių valymo darbų, o tik apžiūrėti kelius ir informuoti vadovą apie jų būklę (apsnigimą). Darbuotojas, nesilaikydamas instrukcijos, savavališkai ėmęs valyti geležinkelio kelią, būdamas vienas, neinformavęs budėtojo ir negavęs vadovo nurodymo bei leidimo atlikti darbus, pažeidė Instrukcijos 4.1 ir 4.4 punktus. Darbuotojo padaryti pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su NA, todėl turi būti įtraukti į N-1 kaip įvykio priežastis.

Dėl N-1 akte nurodytos aplinkybės, kad darbuotojas nebuvo apmokytas atlikti apžiūros funkcijos, pareiškėja pažymėjo, darbuotojui 2023 m. gruodžio 8 d. vadovas pavedė sustoti prie kliento objekto ir apžiūrėti kokia geležinkelio kelio būklė, įvertinti ar kelias yra apsnigtas ir ar yra poreikis jį valyti. Tokiai funkcijai atlikti jokie specialūs mokymai ar instruktavimai nėra reikalingi. Darbuotojas negavo vadovo pavedimo lipti ant geležinkelio kelio ir imtis kokių nors kelio valymo darbų be vadovo nurodymo, kitų darbuotojų dalyvavimo ir nesuderinus su budėtoju. Šiai funkcijai atlikti darbuotojui netgi nebuvo būtina išlipti iš automobilio - iš tos vietos, kurioje darbuotojas buvo sustojęs, puikiai matėsi pakankamai didelis geležinkelio ruožas, kurį jis galėjo įvertinti vizualiai. Apžiūrėjęs, t. y. vizualiai įvertinęs apsnigimo lygį, darbuotojas turėjo tik telefonu informuoti vadovą apie sniego lygį ant bėgių ir jokiu būdu nesiimti pats sniego valyti. Tiek VDI Klaipėdos skyriaus rašte, tiek VDI išvadose nurodyta, kad tikėtina, jog pamatęs apsnigtus geležinkelio iešmus V. G. juos valė iš karto, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS sistemos 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „Nedelsiant valyti“. Tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių, matomų iš tos dienos įvykių sekos. N-1 akte konstatuota, kad iš vaizdo kameromis užfiksuotos informacijos matyti, jog darbuotojas į įvykio vietą atvyko tarnybiniu automobiliu 10.49 val., užvestame automobilyje vienas prasėdėjo apie 1,5 valandos, t. y. iki 12.24 val., taigi, akivaizdu, kad darbuotojas neketino jokių veiksmų imtis „nedelsiant“. NA tyrimo metu nebuvo vertinta, dėl ko darbuotojas tiek laiko žiemos metu vienas galėjo/turėjo sėdėti automobilyje, tokia darbuotojo elgsena nėra pagrįsta objektyviomis priežastimis. Tyrimo medžiaga nustatyta, jog darbuotojas, pusantros valandos praleidęs automobilyje, iš jo išlipo likus dviem minutėms iki traukinio atvažiavimo ir, atsistojęs nugara į atvažiuojantį lokomotyvą, 12.26 val. pradėjo pūsti sniegą oro pūstuvu „Makita“. Iš N-1 akte aprašyto vaizdo įrašo aišku, kad tuo pačiu geležinkelio ruožu apie 12.13 val. be jokių kliūčių pravažiavo lokomotyvas su vagonais nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties pusės, vadinasi, tuo metu apskritai nebuvo poreikio valyti geležinkelio atkarpą, kurioje žuvo nukentėjusysis. N-1 akte nurodyta, kad buvo pažeisti Darbuotojo saugos ir sveikatos bendros instrukcijos Nr. 1 40, 37 punktai, numatantys, kad dirbant geležinkelio apsaugos zonose su triukšmą keliančiais įrankiais, bloginančiais girdimumą, šalia nuolat turi būti kitas darbuotojas, stovintis saugiu atstumu, kuris stebi vykstantį eismą ir laiku perspėja dirbantįjį apie artėjantį riedmenį ar kitą gresiantį pavojų. N-1 akte nurodyta, kad darbuotojas įvykio metu naudojo oro pūstuvą „Makita“, kurio garantuotasis garso galios lygis yra 111 dB. Iš NA tyrimo medžiagos matyti, kad lokomotyvo mašinistas, pamatęs darbuotoją ant geležinkelio kelio, naudojo garsinį signalą, norėdamas jį įspėti, tačiau darbuotojas į garsinį signalą nereagavo. Viešai prieinamais duomenimis, lokomotyvo garsinis signalas siekia 115-123 dB garsą, t. y. didesnį, negu Darbuotojo naudotas įrankis. NA tyrimo metu nebuvo vertinta aplinkybė, kokį faktinį garsą skleidė lokomotyvo signalas bei ar darbuotojas, nenaudodamas jokių garsą slopinančių priemonių (ausinių ar ausų kištukų) galėjo negirdėti besiartinančio lokomotyvo įspėjamojo signalo. Nurodyta įvykių seka sudaro prielaidas manyti, kad darbuotojas galbūt turėjo tikslą nusižudyti. Tačiau VDI, NA tyrimo metu nevertino netipinio darbuotojo elgesio, nesiaiškino ką darbuotojas vienas veikė automobilyje pusantros valandos, ar iš tiesų jis, naudodamas oro pūstuvą „Makita“, galėjo negirdėti besiartinančio lokomotyvo garsinio signalo, kokio lygio garsą skleidžia lokomotyvo garsinis signalas, ar iš tiesų jis objektyviai nėra girdimas naudojant „Makita“ oro pūstuvą. Šiuo atveju, darbdavio nuomone, N-1 aktą surašęs VDI Klaipėdos skyrius išsamiai neįvertino visų NA aplinkybių - paties darbuotojo netipinio elgesio, techninių lokomotyvo garsinio signalo duomenų, darbuotojui duoto pavedimo apžiūrėti kelią, o ne jį valyti, esmės, todėl netinkamai nustatė įvykį lėmusias priežastis, neįvertino darbuotojo padarytų Instrukcijos pažeidimų, kurie taip pat yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su NA.

Atsakovai Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau - Inspekcija ir skyrius) su skundu nesutiko, prašė atmesti.

Atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir atsakovų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog

2023 m. gruodžio 8 d. įvykį darbe ištyrė ir 2024 m. kovo 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 surašė VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D. (toliau – Tyrėjas). Vadovaudamasis įvykio darbe tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Tyrėjas akto 10 p. įvardijo įvykio darbe priežastis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; nesiimta priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizuota darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė; įmonėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, kelių remontininkas – krovėjas V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, tačiau šių darbų atlikimui nebuvo apmokytas ir instruktuotas, neturėjo galiojančio darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto eismu, pažymėjimo, eismas apžiūrimų kelių ruožuose nebuvo sustabdytas, stočių budėtojai ir įmonių dispečeriai nebuvo informuoti, darbuotojas dirbo vienas, naudojo triukšmą keliantį įrenginį ir nesureagavęs į artėjančio lokomotyvo signalus buvo pervažiuotas ir mirtinai traumuotas. VDI 2024 m. balandžio 18 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriame pareiškėja nesutiko su akte nurodytomis aplinkybėmis ir priežastimis ir prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai ištyrė pareiškėjos VDI skunde pateiktus argumentus, įvertino įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas Aktas, ir 2024 m. gegužės 15 d. pateikė savo išvadas Nr. EVD-54. Kadangi pareiškėjos skunde VDI nebuvo pateikta jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, VDI specialistai siūlė įvykio darbe, kurio metu 2023 m. gruodžio 8 d. UAB ,,Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo neskirti, kadangi tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 2024 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą dėl įvykio darbe, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų ir tokiu būdu baigė administracinę procedūrą.

Atsakovai nurodė, kad siekiant nelaimingų atsitikimų darbe prevencinių tikslų, buvo vykdomas įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB ,,Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G., tyrimas. Įvykio darbe tyrimo metu VDI inspektorius vertino visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe bei kokių priemonių reikia imtis, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, jog V. G., įvykio dieną iš ryto, dirbdamas su kitais darbuotojais, atliko sniego valymo darbus. Po to iš darbų vadovo gavo užduotį atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją prieš savaitgalį. Kaip turi būti vykdoma apžiūra, darbuotojui nebuvo nurodyta, kiti darbuotojai su juo dirbti nebuvo skirti. Darbuotojas vienas pradėjo valyti apsnigtus geležinkelio iešmus, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS sistemos 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „Nedelsiant valyti“. Tokie veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinio darbuotojo darbo dalis. Nesant konkrečių nurodymų kaip, kokiu eiliškumu atlikti apžiūras ir nesant atsiskaitymo už atliktus darbus ir jų atlikimo kontrolės tvarkos, darbuotojui buvo sudaryta galimybė dirbti nesaugiai.

Atsakovų vertinimu, Tyrėjas akte išsamiai aprašė su įvykiu darbe susijusias faktines aplinkybes ir įvardijo priežastis, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. VDI atlikto tyrimo metu negauta objektyvių faktinių įrodymų, kad bendrovės darbuotojas V. G., įvykio metu pažeidė kokius nors darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų ar vietinių (lokalinių) aktų reikalavimus. Faktinės aplinkybės yra tokios, kad V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, ir įvertinti, ar jie yra apsnigti ar ne. Įvykio metu darbuotojas su darbdavio jam suteikta darbo priemone valė sniegą nuo geležinkelio bėgių. Teigti, kad darbuotojas tai darė savavališkai, be darbdavio žinios, faktinio pagrindo nėra, nes darbuotojas buvo pasiųstas su užduotimi ir vykdė ją taip, kaip suprato, tuo labiau, kad sniego nuo geležinkelio bėgių valymas buvo darbuotojo įprastinio darbo dalis. Ginčijamu atveju darbdavys neįvertino profesinės rizikos dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, V. G. buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, tačiau šių darbų atlikimui nebuvo apmokytas ir instruktuotas. Tyrėjas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, nors neturėjo galiojančio darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto eismu, pažymėjimo, negalėjo neatkreipti darbdavio dėmesio į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą. Atsakovo vertinimu, darbdavio įgaliotas asmuo, pasiųsdamas V. G. atlikti prižiūrimų pagal sutartį objektų apžiūrą, turėjo suprasti, kad objektai, kuriuos apžiūrėti siunčiamas darbuotojas, yra susiję su geležinkelių transporto eismu. Įvykio metu darbuotojas nedarė nieko, kas nėra susiję su jo pareigų vykdymu. Darbuotojas valė sniegą nuo geležinkelio bėgių, kodėl jis tai darė, gal pamatė daugiau apsnigtą nedidelį bėgių plotelį ir norėjo nedelsiant pašalinti kliūtį, galvodamas, kad tai gali padaryti greitai ir dėl to neverta trikdyti vadovų. Darbuotojas buvo vienas, vietoje pasitarti neturėjo su kuo, sprendimus turėjo priimti pats ir, tikėtina, kad elgėsi taip. kaip manė esant teisinga, tačiau teigti, kad darbuotojas pažeidė Instrukcijos reikalavimus, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo. Tyrėjas išnagrinėjo Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo politiką, susipažino su nukentėjusiojo darbu susijusiais vietiniais bendrovės teisės aktais, gavo darbdavio atsakingų asmenų, darbuotojų paaiškinimus. Prieš padarydamas išvadas, Tyrėjas susipažino ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios Tyrėjas neturi teisės skleisti, tačiau tai taip pat Tyrėjui leido padaryti tikslesnes išvadas, įgyvendinant įvykio darbe, kurį atlieka VDI inspektorius, tyrimo tikslus. Tyrėjas analizavo ikiteisminio tyrimo duomenis apie žuvusiojo pokalbius telefonu.

Atsakovai nurodo, jog išanalizavus įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus nustatyta, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie galimą darbuotojo savižudybę. Tyrėjui susipažinus su Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga tokių duomenų taip pat negauta. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad V. G. vienas tokį darbą dirbo ne kartą (šios informacijos paviešinimas suderintas su ikiteisminį tyrimą atliekančia prokurore).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. kovo 18 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 ir 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SD-3-7647 „Dėl nesutikimo su 2024-03-18 aktu“ bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2024 m. gegužės 15 d. išvadų Nr. EVD-54 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ skundo“ ir Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SD-129-12700 “Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G.. Šis darbuotojas dirbo UAB „Gargždų geležinkelis“ kelių remontininku 2022 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties pagrindu.

Bylos duomenimis, 2023 m. gruodžio 8 d. nuo 7.30 val. iki 9.15 val. V. G. kartu su kelių darbininku P. R. ir technikos priežiūros ir verslo darbuotoju D. Š. Rimkų geležinkelio stotyje vykdė geležinkelio priežiūros darbus – valė sniegą geležinkelio keliuose, V. G. naudojo mobilų motorinį pūstuvą „Makita“. Baigus darbą, P. R. ir D. Š. grįžo į Gargždus, o V. G. darbų vadovas A. D. žodžiu nurodė atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją prieš savaitgalį. Buvo nurodyta darbą baigti iki 11.00 val. ir vykti namo. Apie 10.49 val. V. G. tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ atvyko prie pastato (duomenys neskelbiami) ir sustojo galu į geležinkelio bėgius. Iki 12.24 val. V. G. sėdėjo automobilyje, po to išlipo ir pasiėmęs motorinį pūstuvą „Makita“ šalia automobilio pradėjo pūsti sniegą bei judėti palei bėgius link (duomenys neskelbiami) teritorijos. Apie 12.27 val. lokomotyvas partrenkė V. G., kuris, pūsdamas sniegą ėjo tarp bėgių, nereaguodamas į artėjantį lokomotyvą. V. G. buvo pervažiuotas ir mirtinai traumuotas.

Nelaimingi atsitikimai darbe tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir DSSĮ, Įstatymas), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), įtvirtintomis teisės normomis.

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe (DSSĮ 2 straipsnio 21 punktas).

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos Nuostatų 29 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2014-09-12) numatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą, tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Remiantis Nuostatų 31 punktu, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais.

Įvykio darbe tyrimo rezultatų įforminimą reglamentuoja Metodinių nurodymų (redakcija, galiojanti nuo 2020-12-15) IV skyriaus nuostatos, kurių 18 punkte įtvirtinta, jog tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą <...> įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir vadovaujantis šių Metodinių nurodymų 14 punkte minėtų klausimų, paaiškinimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatais surašomas N-1 formos aktas, kuriame: aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios (18.1 p.), įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai (18.2 p.); aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (18.3 p.), įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai) (18.4 p.); surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18.5 p.).

Byloje pareiškėja nesutinka su N-1 aktu, išvadomis, sprendimais, kadangi mano, jog įvykio aplinkybės ištirtos ir aprašytos nevisapusiškai, o priežastys nustatytos netinkamai, nepagrįstai neatsižvelgus į faktiškai susiklosčiusią situaciją bei paties darbuotojo elgesį.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad VDI Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D., atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių tyrimą, 2024 m. kovo 18 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 (skundžiamas aktas), kurio 4 punkte aprašė nelaimingo atsitikimo aplinkybes, o 10 punkte nurodė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; nesiimta priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizuota darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė; įmonėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio; kelių remontininkas – krovėjas V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, tačiau šių darbų atlikimui nebuvo apmokytas ir instruktuotas, neturėjo galiojančio darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto eismu, pažymėjimo; eismas apžiūrimų kelių ruožuose nebuvo sustabdytas, stočių budėtojai ir dispečeriai nebuvo informuoti; darbuotojas dirbo vienas, naudojo triukšmą keliantį įrenginį ir nesureagavęs į artėjančio lokomotyvo signalus, buvo mirtinai traumuotas. Akte nurodyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto., 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies reikalavimai, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, „Darbuotojų saugos ir sveikatos bendros instrukcijos Nr. 1“, patvirtintos UAB „Gargždų geležinkelis“ direktoriaus 2015-03-18 įsakymu Nr. 40, 37 punktas.

Nesutikdama su Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, pareiškėja raštu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, rašte nurodė, kad žuvęs darbuotojas nebuvo gavęs nurodymo valyti geležinkelio kelių ir veiksmus atliko savavališkai, pažeisdamas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje, todėl mano, kad nelaimingo atsitikimo priežastys turi būti papildytos ir nurodyta priežastimi.

VDI Klaipėdos skyrius 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. SD-3-7647 (skundžiamas aktas) pareiškėjai atsakė, kad įvykio dieną V. G., iš ryto dirbdamas su kitais darbuotojais, atliko sniego valymo darbus, po to gavo užduotį atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją prieš savaitgalį; kaip turi būti vykdoma apžiūra, darbuotojui nebuvo nurodyta, kiti darbuotojai dirbti su juo nebuvo skirti; tikėtina, kad pamatęs apsnigtus geležinkelio iešmus, V. G. valė juos iš karto, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS sistemos 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „Nedelsiant valyti“; tokie veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinio darbuotojo darbo dalis. Rašte konstatuota, kad akte nurodytos nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės nurodytos tinkamai, nelaimės priežastys priežastiniu ryšiu susijusios su įvykiu; priimamas sprendimas, kad nesutikime nurodyti argumentai nėra pagrindas keisti ar papildyti aktą.

2024 m. balandžio 18 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje gautas pareiškėjos skundas „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., 2024 m. kovo 15 d. surašyto (registruoto 2024 m. kovo 18 d.) nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 aplinkybių ir priežasčių“, kuriuo bendrovė nesutiko su akte nurodytomis aplinkybėmis ir priežastimis ir prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimo tvarką nustato Nuostatų X skyrius, kur įtvirtinta, jog, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (77 p.).

Pagal Nuostatų 78 punktą, Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją.

Bylos duomenimis, Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, ištyręs pareiškėjos skunde pateikiamus argumentus ir įvertinęs tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas N-1 formos aktas, 2024 m. gegužės 16 d. pateikė savo išvadas Nr. EVD-54, kuriose konstatavo, kad skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., papildomą tyrimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsižvelgęs į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto dispozicija, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SD-129-12700 (skundžiamas aktas) nusprendė: 1. Pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G. buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas lokomotyvo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. 2. Administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 18 d. skundo tyrimo baigti.

Tačiau įvertinus Nelaimingo atsitikimo darbe akto (toliau – Aktas) 4 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, matosi, kad vyriausiasis darbo inspektorius, pažymėjęs, jog V. G. darbų vadovo buvo nurodyta tik atlikti prižiūrimų objektų apžiūrą ir pranešti apie susidariusią situaciją prieš savaitgalį, konstatavo, jog darbuotojas dirbo (valė sniegą) vienas, naudojo triukšmą keliantį įrenginį ir tokia veikla negali būti traktuojama kaip kelio apžiūra. Byloje nėra jokių duomenų, to nėra užfiksuota ir Akte, kad V. G. buvo gavęs nurodymą vienas nedelsiant nuvalyti sniegą nuo bėgių ar iešmų. 2024 m. gegužės 15 d. Išvadose pažymėta, kad darbuotojui nebuvo nurodyta, kaip turi būti vykdoma apžiūra, tačiau neaišku, kokias aplinkybes vertindamas atsakovas tai nustatė. Išvadose taip pat nurodyta, kad „darbuotojas vienas pradėjo valyti apsnigtus geležinkelio iešmus, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS sistemos 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „nedelsiant valyti“, tokie veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis“. Šis Išvadų teiginys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes tiek Akte, tiek Išvadose užfiksuota, kad darbuotojas, atvykęs prie geležinkelio bėgių, beveik 1,5 val. (iki 12.24 val.) sėdėjo užvestame automobilyje ir tik tada pradėjo valyti sniegą, nors buvo gavęs darbų vadovo nurodymą 11.00 val. vykti namo. Jeigu darbuotojas buvo gavęs nurodymą nuvalyti geležinkelio iešmus, tai tą padaryti nedelsiant jis turėjo tik atvažiavęs prie geležinkelio bėgių. Akte nurodyta, kad apie darbus nebuvo informuotas nei „Draugystės“ geležinkelio stoties budėtojas, nei UAB „BKT“ dispečeris, traukinių eismas nebuvo sustabdytas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad informuoti apie numatytus atlikti darbus privalo pamainos vadovas, tačiau, jeigu darbuotojui buvo nurodyta tik atlikti objektų apžiūrą, vadovui nebuvo jokio poreikio informuoti apie tai nei budėtojo, nei dispečerio. Tiek Akte, tiek Išvadose pažymėta, kad V. G. iš ryto sniego valymo darbus dirbo su kitais darbuotojais, taigi jis gerai žinojo, kad vienas valyti sniego nuo bėgių negali, tačiau pradėjo tą daryti. Į bylą pateikta Kelių remontininko Saugos ir sveikatos instrukcija, kurios 4 dalies „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 4.1 punkte numatyta, kad kelio remontininkas privalo atlikti tik nustatytus darbus, pagal 4.3. punktą – vykdant kelio darbus dviem kelio remontininkams būtina paskirstyti darbą taip, kad vienas galėtų stebėti traukinių eismą viena, o kitas kita kryptimi, o 4.4. punktas numato, kad darbus galima pradėti tik leidus darbų vadovui. Kaip jau buvo minėta, V. G. darbų vadovo buvo nurodyta tik atlikti prižiūrimų objektų apžiūrą ir pranešti apie susidariusią situaciją, jokių duomenų, kad V. G. būtų buvę liepta nuvalyti geležinkelio iešmus, byloje nėra. Atsakovai šių instrukcijos punktų pažeidimų nevertino visiškai, nors konstatavo, kad V. G. buvo pasiųstas būtent apžiūrėti geležinkelio kelių, o ne nedelsiant imtis sniego valymo darbų.

Institucija, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliančius sprendimus, negali jų grįsti prielaidomis, sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, juose neturi būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Neaišku, kuo remdamasis atsakovas Išvadose nurodė, kad darbuotojo veiksmai, kuriais jis pradėjo nedelsiant valyti bėgius, atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis. Akto 10 punkte viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta, kad įmonėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, tačiau toliau cituojami Darbuotojų saugos ir sveikatos bendros instrukcijos Nr. 40 37 punktas, kuriame užfiksuota, kad dirbant geležinkelio apsaugos zonose su triukšmą keliančiais įrankiais, bloginančiais girdimumą, šalia nuolat turi būti kitas darbuotojas, stovintis saugiu atstumu, kuris stebi vykstantį eismą ir laiku perspėja dirbantįjį apie artėjantį riedmenį ar kitą gresiantį pavojų, taigi apie galimybę vienam darbuotojui dirbti prie geležinkelio įmonės vidaus dokumentuose nėra kalbama; tiek bendroje instrukcijoje, tiek Kelių remontininko saugos ir sveikatos instrukcijoje nurodoma, kad dirbti turi mažiausiai du darbuotojai. Išvadose nurodyta, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie galimą darbuotojo savižudybę, Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų taip pat negauta, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas dėl šio nelaimingo atsitikimo dar nėra baigtas, o jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų patvirtinta darbuotojo savižudybės versija, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas būtų perrašytas. Atsiliepime atsakovė VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog V. G. tokį darbą dirbo ne kartą (vienas), tačiau kokie tai duomenys, nėra nurodyta.

Pažymėtina, kad nuoseklioje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos Inspekcijos atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime, kadangi šių tyrimų metu sprendžiami skirtingi klausimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šis nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pilnai nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, neišsiaiškinus, kodėl V. G., gavęs nurodymą tik apžiūrėti geležinkelio bėgius ir apie padėtį informuoti darbų vadovą bei 11.00 val. vykti namo, iki 12.24 val. sėdėjo automobilyje ir tik artėjant lokomotyvui išlipo iš automobilio ir pradėjo valyti bėgius. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nebuvo teisinių prielaidų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SD-129-12700 konstatuoti, kad įvykis darbe, kurio metu 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G. buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas lokomotyvo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, reikalavimų bei atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia ginčijamų sprendimų pripažinti teisėtais ir pagrįstais bei atitinkančiais individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jie naikintini. Panaikinus nurodytus aktus, atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius įpareigotinas atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo darbuotojas V. G., tyrimą.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą ir PVM sąskaitas – faktūras su ataskaitomis, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja byloje turėjo 3198,75 Eur (su PVM) išlaidų teisinei pagalbai, kurias sudaro 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis, 2057,00 Eur išlaidų, nurodytų 2024-06-28 PVM sąskaitoje -faktūroje Nr. APB33939, bei 1119,25 Eur išlaidų, nurodytų 2024-10-22 PVM sąskaitoje -faktūroje Nr. APB35488.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

2024-06-28 PVM sąskaitos - faktūros Nr. APB33939 ataskaitoje nurodyta, kad už teisines konsultacijas pareiškėja advokatų profesinei bendrijai „Widen“ sumokėjo 768,60 Eur (be PVM), o už skundo parengimą ir pateikimą teismui – 1700,00 Eur (be PVM).

2024-10-22 PVM sąskaitos -faktūros Nr. APB35488 ataskaitoje nurodyta, kad už pasirengimą ir atstovavimą teisme pareiškėja sumokėjo 840,00 Eur (be PVM), o už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą – 85,00 Eur (be PVM).

Rekomendacijų 8.2. papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), o pagal 8.17 ir 8.19 papunkčius, už kitų dokumentų parengimą, vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Advokatas skundą teismui parengė ir pateikė 2024 m. birželio 5 d., t. y. antrą metų ketvirtį, užpraeitas ketvirtis buvo 2023 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2110,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5275,75 Eur (2110,30 × 2,5). Už skundo parengimą ir pateikimą teismui prašoma priteisti suma yra 1700,00 Eur (be PVM), ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina (su PVM). Teisines konsultacijos pareiškėjai buvo teikiamos taip pat 2024 m. birželio mėn., konsultacijoms buvo sugaišta 3,66 val. (suapvalinus – 4 val.), maksimali priteistina suma laikytina 844,12 Eur (2110,30 × 0,1 x 4 val.), pareiškėja sumokėjo 768,60 Eur (be PVM), ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina (su PVM).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas dalyvavo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo posėdyje nuo 9.09 val. iki 10.05 val., t. y. vieną valandą, o PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, jog iš viso su pasiruošimu teismo posėdžiui advokatas sugaišo 4,00 val. Teismo posėdis vyko 2024 m. ketvirtame ketvirtyje, užpraeitas ketvirtis buvo 2024 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2196,40 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 878,56 Eur (2196,40 × 0,1 × 4 val.). Už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje bendra prašoma priteisti suma (be PVM) yra 840,00 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina (su PVM).

Už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą sumokėta 85,00 Eur (be PVM), prašymas parengtas taip pat 2024 m. ketvirtame ketvirtyje, todėl maksimali priteistina suma laikytina 219,64 Eur (2196,40 × 0,1), sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina (su PVM).

Į bylą pateikta žyminio mokesčio sumokėjimą įrodančio pavedimo kopija, iš kurios matosi, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės priteistina bendra jos prašoma 3198,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri laikytina pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą patenkinti.

Panaikinti 2024 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 ir įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį tyrimą.

Panaikinti 2024 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl nesutikimo su 2024-03-18 aktu“ Nr. SD-3-7647.

Panaikinti 2024 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus išvadas „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ skundo“.

Panaikinti 2024 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. SD-129-12700 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2024 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., tyrimo“.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų geležinkelis“ iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3198,75 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.