Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O? Arcandor ir Magnus Trading O? atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-6748-232/2014 pagal ieškovų O? Arcandor ir Magnus Trading O? pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Drugėja“.

Ieškovai O? Arcandor ir Magnus Trading O? kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Drugėja“, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Nemokumo sprendimai“. Nurodė, kad ieškovai yra atsakovo kreditoriai. Kadangi atsakovas nevykdo sutartimis prisiimtų prievolių ieškovams, ieškovai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 3 straipsnio 7 punktą pateikia teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovų turimais duomenimis atsakovas turi finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė atsakovui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas nurodė, kad įspėjimas dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo buvo siųstas atsakovo registracijos adresu (Perkūnkiemio g. 13-91, Vilniuje) 2014 m. rugsėjo 30 d., tačiau jokių duomenų apie įteikimą (ir / ar neįteikimą nėra), pranešimas persiųstas 2014 m. lapkričio 6 d. Teismas konstatavo, kad ieškovai su pareiškimu nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad ieškovai tinkamai įvykdė savo pareigą įspėti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos pažymos nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis dokumentų įteikimą adresatui.

Ieškovai taip pat nepateikė duomenų, kad įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti pareiškimo ir jo priedus įmonei.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nepateikė duomenų apie ĮBĮ 6 straipsnio 2, 4 dalyse nustatytų pareigų įvykdymą, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovui apskritai yra žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą. Esant tokiai aplinkybei, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Apeliantai (ieškovai) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Registruotu laišku siųsti reikalavimai atsakovui buvo neįteikti, todėl, vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, ieškovai 2014 m. lapkričio 6 d. pakartotinai registruotu laišku išsiuntė atsakovui UAB „Drugėja“ reikalavimus su pranešimais apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši įstatymo nuostata nustato, kad pakartotinis pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Dėl šios priežasties laikytina, kad pakartotinai registruotu laišku išsiųstas pranešimas buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 12 d.Įvertinus ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostatą, darytina išvada, kad pareiškimo ir jo priedų kopijos turi būti pateiktos, o ne įteiktos skolininkui. Šiuo atveju ieškovai pateikė atsakovui pareiškimą ir jo priedus išsiųsdami juos registruota pašto siunta ir elektroniniu laišku.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. dėl to, kad ieškovai, kreipęsi į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei ĮBĮ nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Pagal šią teisės normą kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įspėjimas dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo išsiųstas atsakovui registracijos adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, t. y. Perkūnkiemio g. 13-91, Vilniuje, ir, nepavykus įteikti, persiųstas 2014 m. lapkričio 6 d. Duomenų apie tai, kad šie pranešimai buvo įteikti, nėra. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad AB „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos pažymos nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis dokumentų įteikimą adresatui, tačiau apeliacinės instancijos su tokia teismo išvada nesutinka. Pranešimo dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir / ar pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami patvirtinti išankstinės neteisminės tvarkos ginčui spręsti laikymąsi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-216/2014, 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2044/2011). Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje teigdamas, kad AB „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos pažymos tik patvirtina, kad dokumentai buvo įteikti paštui, o ne jų įteikimą, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėtos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šioje civilinėje byloje pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo siunčiamas du kartus, t. y. kaip tą numato ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, o civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013 vieną kartą, antrą kartą buvo siunčiamas ne pakartotinis pranešimas, o jau pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, į teismą ieškovas kreipėsi iš karto po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo, nesulaukęs duomenų apie procesinių dokumentų skolininkui teikimą ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

Juridinių asmenų buveinės vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsnio taisykles, tarp jų, jog susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta jo buveinės adresu, taip pat, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jei juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Byloje duomenų apie kitą, nei Juridinių asmenų registre nurodytą atsakovo buveinės adresą, nėra. Pranešimas atsakovui 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo išsiųstas registruotu paštu (Perkūnkiemio g. 13-91, Vilnius) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 81, 82, 83, 84), 2014 m. lapkričio 6 d. registruotu paštu ir elektroniniu paštu tais pačiais adresais UAB „Drugėja“ buvo išsiųstas pakartotinis reikalavimas dėl skolos sumokėjo ir įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 85, 86, 87, 88). Vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, nepavykus įteikti pranešimo atsakovui pirmąjį kartą vienu iš nurodytų būdų (raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį), pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo jo išsiuntimo įmonės buveinės adresu, t. y. nagrinėjamu atveju 2014 m. lapkričio 12 d. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantas tinkamai laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad apeliantai nepateikė duomenų apie tai, jog yra įvykdę ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Į bylą pateikti AB „Lietuvos paštas“ duomenys patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 23 d. ieškovai išsiuntė UAB „Drugėja“ buveinės adresu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 97, 98), tačiau minėtas pareiškimas grąžintas siuntėjui (www.post.lt duomenys). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei įspėjimo apie bankroto bylos iškėlimą, nei pareiškimo nepavyko įteikti atsakovo buveinės adresu. Dėl to reikalavimas, kad kreditorius dar kartą siųstų atsakovui buveinės adresu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Egzistuojant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovas laikėsi ĮBĮ reikalavimo kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimo kopiją ir jo priedus pateikti atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovai tinkamai laikėsi išankstinės neteisminės tvarkos ginčui spręsti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Drugėja“ priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.