Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-493/2008

2008 m. vasario 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A.V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 2d. 286 str., ir nuteistas 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2005-11-17 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R.S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.V. nuteistas pagal LR BK 25 str. 2d. 286 str. už tai, kad jis 2007-07-07, apie 11.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose Vilkaviškio r., Kybartai, Biliūno g. 14, būdamas antrame lokaliniame sektoriuje, bendrininkaudamas su R.S. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, tikslu sutrukdyti paimti Kybartų pataisos namų vyresniajam prižiūrėtojui R.Ž., t.y. valstybės tarnautojui, į Kybartų pataisos namų teritoriją neteisėtai permestus draudžiamus daiktus, tyčia R. S. kelis kartus, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, pastūmus bei laikant paėmus už drabužių R. Ž. bei jam ir R.S. sudavus po kelis kartus ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių R. Ž. per rankas, tuo sutrukdant paimti draudžiamus daiktus, bei šiuos daiktus kartu su R. S. permetė per kolonijos tvorą į kitą lokalinį sektorių, tuo sukėlė nukentėjusiajam sukėlė R. Ž. fizinį skausmą bei pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 286 str.

Kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 286 str. tuomet, kai kaltininkas panaudodamas fizinį smurtą (ar grasindamas jį panaudoti), pasipriešina valstybės tarnautojui. Tai, kad nukentėjęs R. Ž. yra valstybės tarnautojas, byloje ginčo nekyla. Nuteistasis iš esmės ginčija fizinio smurto panaudojimo ir pasipriešinimo R. Ž. nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Todėl teisėjų kolegija pasisako šiais klausimais.

Pagal inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį pasipriešinimas suprantamas kaip kaltininko aktyvūs veiksmai, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas savo kompetencijos ribose. Akivaizdu, kad nukentėjęs R. Ž., įvykio metu ėjęs Kybartų pataisos namų vyresniojo prižiūrėtojo pareigas, turėjo net ik teisę, bet ir pareigą stebėti ir palaikyti pataisos namų viduje esančią tvarką, imtis priemonių neteisėtai į pataisos namų teritoriją permestų draudžiamų daiktų atžvilgiu, kad šie draudžiami daiktai nepatektų nuteistųjų žinion. Bet kokia kitų asmenų (šiuo atveju nuteistojo A. V.) veika, nukreipta apriboti ar pašalinti valstybės tarnautojo galimybes atlikti savo pareigas, reiškia pasipriešinimą. Kita vertus, pasipriešinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai priešinamasi fiziniu smurtu ar grasinant jį panaudoti, t.y. aktyviai. Tai, kad A. V. atliko kaltinime nurodytus aktyvius veiksmus, o būtent laikė nukentėjusį R. Ž. už drabužių ir su bendrininku sudavė kelis smūgius R. Ž. per rankas, tuo valstybės tarnautojui sutrukdė paimti į pataisos namų teritoriją permestus draudžiamus daiktus, yra įrodyta nešališko teismo išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: paties nuteistojo A. V. parodymais apie tai, kad jis, tikslu sutrukdyti vykdyti savo pareigą, laikė apglėbęs nukentėjusį R. Ž.; nukentėjusio R. Ž., liudytojų R. C., A. B. parodymais apie tai, kad A. V. su nuteistuoju R. S. sudavė smūgius R. Ž. per rankas ir sutrukdė pastarajam vykdyti savo pareigą; liudytojo R. B. parodymais apie tai, kad iš karto po įvykio iš R. Ž. sužinojo, jog abu kaltinamieji sutrukdė jam vykdyti pareigą; kitais teismo nuosprendyje išdėstytais bylos duomenimis. Nors byloje nėra atliktas R. Ž. kūno sužalojimo masto tyrimas, tačiau šiuo atveju jis nėra būtinas, nes fizinių smūgių sudavimo faktas yra įrodytas minėtais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais, todėl atspindi tikrąsias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu apelianto versijos, jog jis R. Ž. nesipriešino ir smūgių per rankas jam nesudavė, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl pagrįstai įvertinti kritiškai kaip siekis bet kokiu būdu palengvinti savo teisinę padėtį. Kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės byloje pasitvirtino, A. V. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis, nes jis tyčia fiziniu smurtu pasipriešino valstybės tarnautojui R. Ž., atliekančiam Kybartų pataisos namų vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. Taigi A. V. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.

Nors nuteistasis nesutiko ir su bendrininkavimo požymio nustatymu, jo argumentai dėl šio požymio paneigimo vertintini kaip nepagrįsti. Bendrininkų grupės, kaip bendrininkavimo formos, konstatavimui nebūtina nustatyti bendrininkų iš ankstinio susitarimo padaryti nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai du kaltininkai staiga susitaria dalyvauti kartu darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1d., 25 str. 2d.). Šis susitarimas gali pasireikšti ir konkliudentiniais veiksmais, svarbu, kad abu kaltininkai suvoktų, jog veikia bendrai (intelektualinis momentas) ir norėtų, siektų ir dėtų pastangas bendram nusikalstamos veikos padarymui (valinis momentas). Šie požymiai byloje yra nustatyti, nes abu kaltinamieji savo bendrais veiksmais darė aktyvius pasipriešinimo R. Ž. kaltinime nurodytus veiksmus. Taigi A. V. veikė bendrininkų grupės forma su kitu nuteistuoju šioje byloje. Kita vertus, kai ši bendrininkavimo forma pasireiškia abiejų bendrininkų veika vykdytojų vaidmenyse, jų veika papildomai nei pagal BK 24 str. 3d., nei pagal BK 25 str. 2d. nekvalifikuojama. Šiuo atveju pakanka tik kaltinime nurodyti bendrininkavimo formą ir ją motyvuoti. Todėl ne tik A. V., bet ir kito nuteistojo – R. S. atžvilgiu iš apskųsto nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintina nuoroda į BK 25 str. 2d., paliekant jų veikos kvalifikaciją bei pripažinimą kaltais tik pagal LR BK 286 str. Šis netikslumas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl vien tik šiuo pagrindu nuosprendis nekeičiamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės griežtumo

A. V. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, savanaudiškais tikslais, siekiant kitiems nuteistiesiems perduoti draudžiamus daiktus, veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Teismas nustatė A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje, ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis jau 8 kartus praeityje teistas, charakterizuojamas neigiamai, įrašytas į priežiūros grupę. Iš šių aplinkybių matyti, kad A. V. turi didelį polinkį nusikalsti, nedaro išvadų dėl įstatymų laikymosi. Nustatyta, kad A. V. padarė tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies A. V. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už inkriminuojamą nusikaltimą paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui ir nėra aiškiai per griežta. Įvertinus nuteistojo neigiamą asmenybę, jo polinkį nusikalsti, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes, spręstina, kad už nusikaltimą paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžio švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmių bendrinimo pagal BK 64 str. 1d., 2d. nuostatos nepažeistos ir pritaikytos teisingai, nes nuteistasis padarė nusikaltimą (realioji nusikaltimų sutaptis) atlikdamas, bet galutinai dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus galutinės subendrintos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas, įskaičius išbūtą laiką bausmės atlikimo vietoje, sulaikyme ir suėmime, sulaikys A. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A.V. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių nuteistųjų A.V. ir R.S. atžvilgiu pašalinti nuorodą į LR BK 25 str. 2d., paliekant A.V. ir R.S. veikos kvalifikaciją tik pagal LR BK 286 straipsnį.