Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. E. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. balandžio 22 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl 2020 m. balandžio 7 d. teismo įsakymo, juos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi priėmė ir pasiūlė kreditorei pateikti teismui ieškinį.

3. 2020 m. gegužės 11 d. teisme gautas ieškovės L. S. ieškinys atsakovui M. E. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Ieškovė L. S. pateikė prieštaravimus dėl atsakovo atskirojo skundo, kurie vertintini kaip atsiliepimas į atskirąjį skundą. Pagrindiniai motyvai:

6.1. Nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Atsakovas teikdamas 2020 m. balandžio 21 d. prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, pridėjo dokumentą, kad yra kreipęsis dėl mediacijos. Ieškovė sutiko dėl atsakovo pasirinktos mediatorės, dalyvavo mediatorės A. J. mediacijoje, kurioje buvo sprendžiami vaikų išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos su jais klausimai. Tai patvirtina ir mediatorės pateikta išvada, kurią, kaip nurodė mediatorė, ji pateikė atsakovo atstovei J. V. F..

6.2. Pažymi, kad atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo, pats nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis, ir priėmė ginčijamą nutartį. Ieškovė neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, tačiau, neturėdama kitų duomenų dėl atsakovo gyvenamosios vietos, dėl šios aplinkybės nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria civilinė byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

9. CPK 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų, atstovaujančių ir ginančių nepilnamečių asmenų interesus, teises ir interesus.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu vėliau pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pagal ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.

11. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą nesutikdamas su teismo priimta 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi, nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė nepasinaudojo savo teise reikšti ieškinį pagal ieškovės gyvenamąją vietą, todėl mano, kad civilinė byla turėtų būti nagrinėjama pagal bendrąją teismingumo taisyklę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

12. Nors atsakovas pateikė 2017 m. kovo 30 d. gyvenamųjų patalpų sutartį Nr. 3/2017, siekdamas įrodyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau pateikta nuomos sutartis yra sudaryta daugiau nei prieš trejus metus, todėl tokie duomenys apeliacinės instancijos teismo nevertinti kaip aktualūs ir atitinkantis šių dienų realijas, o, be to, atsakovo 2020 m. balandžio 21 d. pateiktame prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo apeliantas pats nurodė, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. paliko namus ir adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena.

13. Pažymėtina, kad atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo pranešimas, teismo įsakymas) adresu (duomenys neskelbtini), buvo neįteikti. Atsakovas juos atsiėmė atvykęs į teismą. Ieškovės pateiktame ieškinyje atsakovo M. E. gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsakovo 2020 m. balandžio 16 d. prašyme mediatorei A. J. nurodyta, kad M. E. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taigi visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, kaip ir pati ieškovė, todėl nėra teisinio pagrindo bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

14. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė nepasinaudojo savo teise reikšti ieškinį pagal ieškovės gyvenamąją vietą, tačiau ieškovė pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties neskundė, taigi sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagal jos gyvenamąją vietą.

15. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byla yra teisminga Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tai sudaro pagrindą šiuos reikalavimus pareikšti ieškovės gyvenamosios vietos teismui, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai S. E. (duomenys neskelbtini) ir E. E. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bus priimti į (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo grupes.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra institucija, teikianti išvadą šeimos bylose. Taigi tokia institucija, atitinkamai tam tikras Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadą pateikti byloje gali tik tokiu atveju, kai šeima gyvena būtent tos institucijos veiklos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė Klaipėdoje nebegyvena, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nagrinėjant bylą Klaipėdos apylinkės teisme, negalėtų pateikti išvados. Pažymėtina, kad siekiant apsaugoti ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus, siekiant užtikrinti galimybę mažiau socialiai apsaugotai šaliai, atstovaujančiai ir ginančiai nepilnamečių asmenų teises, dalyvauti teismo posėdžiuose, byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

17. Apeliantas taip pat nurodė, kad ieškovė civilinėje byloje nepateikė duomenų, kad įvykdė Mediacijos įstatymo 20 ir 21 straipsnio reikalavimus, todėl ieškovės ieškinys negalėjo būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

19. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

20. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2020 m. balandžio 22 d. pateikdamas prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į mediatorę dėl privalomos mediacijos. Kartu su prieštaravimu teismui pateikti 2020 m. balandžio 16 d. prašymas mediatorei A. J. dėl privalomos mediacijos vykdymo ir mediatorės A. J. 2020 m. balandžio 17 d. el. laiškas, kuriuo išsiųstas pranešimas dėl privalomos mediacijos tarp L. S. ir M. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimais. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skunda nurodė, kad sutiko su atsakovo pasirinkta mediatore ir dalyvavo mediatorės A. J. mediacijoje, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiami vaikų išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos su jais klausimai.

22. Taigi byloje esantys dokumentai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad šalys pasinaudojo privaloma mediacija, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį pagrįstai priėmė.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines ir civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.