- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- A-261-3432-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00459-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Muitinės informacinių sistemų centro
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovei E. K., atsakovo atstovei L. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės informacinių sistemų centro skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant J. B., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Muitinės informacinių sistemų centras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. 2-7) nurodė, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2011 m. sausio 31 d. rašte nenurodė argumentų, kad pareigūnas persekiojamas dėl rašte nurodytų motyvų, nepateikė šiuos teiginius galinčių pagrįsti aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų. Vienintelis teiginys susijęs su neteisėtu termino profesinei sąjungai pateikti atsakymą dėl sutikimo skirti nuobaudą nustatymu. Teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį profesinės sąjungos renkamasis organas turi atsakyti į darbdavio prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, todėl, remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“), pagal analogiją šiuo atveju turėtų būti taikomas Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo prašymo gavimo dienos.
Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės informacinių sistemų centro 2011 m. sausio 14 d. raštas Nr. 1S-1.20-87 tą pačią dieną buvo išsiųsta Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rekvizituose nurodytu elektroninio pašto adresu ir jo išsiuntimą patvirtina elektroninio pašto sistemos žurnaliniai įrašai. Vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, 24 punktu, atsižvelgiant į išsiuntimo laiką, elektroniniu paštu siųstas raštas turėtų būti laikomas gautu 2011 m. sausio 17 d. (pirmąją po 2011 m. sausio 14 d. einančią darbo dieną), kas žymėtų termino skaičiavimo pradžią, o 14 kalendorinių dienų terminas atsakymui pateikti baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Be to, 2011 m. sausio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 8P-1 elektroninės kopijos 2011 m. sausio 11 d. buvo pateiktos Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. raštas Nr. 1P-22 Muitinės informacinių sistemų centre gautas 2011 m. vasario 1 d., profesinės sąjungos pirmininkui įteikus jį asmeniškai. Iki jo gavimo dienos nuobauda pareigūnui nebuvo paskirta, nesulaukus profesinės sąjungos sutikimo (nesutikimo). Muitinės informacinių sistemų centro prašymas pateikti atsakymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą iki 2011 m. sausio 31 d. negali būti laikomas neteisėtu.
Pareiškėjo nuomone, profesinė sąjunga teisės vertinti būsimos nuobaudos skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, kai tai nėra susiję su pareigūno naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, neturi. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra konstatavęs, kad 2005 m. birželio 30 d. Vilniaus teritorinės muitinės ir darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktas, įtvirtinantis analogiškas nuostatas kaip ir Kolektyvinės sutarties 69 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi reiškia teisę profesinei sąjungai atlikti skiriamos nuobaudos teisėtumą, ir tai reiškia kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą. Nuostatos, kad profesinė sąjunga turi teisę spręsti tik nuobaudos sąryšio su veikla profesinėje sąjungoje klausimą išdėstyta Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime, Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 straipsnyje.
Paaiškino, kad J. B. tarnybinė nuobauda skiriama, nustačius jo pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nurodytų pareigų nevykdymą, darbdaviui vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su J. B. netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Atsakovo teigimu, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. rašte Nr. 1P-22 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B. ketinama skirti diskriminuojant jį kaip Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininką, o ne įgyvendinant Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.
Šalies argumentai
Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 32) nurodė, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8P-l bei su tuo susijusius dokumentus, darbo drausmės pažeidimo požymių nėra, o nuobauda skiriama tendencingai, bandant susidoroti su pareigūnu už aktyvią veiklą profsąjunginėje veikloje ir viešai išsakomą kritiką dėl Muitinės informacinių sistemų centro vadovų darbo stiliaus ir sudaromų sandorių skaidrumo.
Paaiškino, kad Muitinės informacinių sistemų centro vadovo neigiamą požiūrį į profesinių sąjungų veiklą parodo ir neteisėtas reikalavimas atsakyti per nurodytą terminą. Reikalavimas pateikti sutikimą iki 2011 m. sausio 31 d. yra pažeidžiantis profesinės sąjungos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos organizacijos, teises. Kadangi įstatymuose nėra nustatytas terminas, per kurį atitinkamas organas turi atsakyti į darbdavio prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, taikytinas Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, Nr. 45). Darbo kodekso 26 straipsnyje terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Raštas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B. buvo gautas 2011 m. sausio 18 d. (pašto žyma ant voko). Ši data ir žymi terminų skaičiavimo pradžią. Profesinė sąjunga turėjo teisę duoti atsakymą iki 2011 m. vasario 1 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B.
Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais (b.l. 8–11, 19).
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A146-1590/2008, Nr. A14-355/2007, Nr. A3-170/2004, Nr. A438-1503-11; Nr. A143-1385-08; Nr. A8-265/2007; 2007 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-673/2007; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1363-08 padarė išvadą, kad profesinės sąjungos dalyvavimas tarnybinės nuobaudos skyrimo procese gali būti siejamas tik su patikrinimu aplinkybės, ar nuobauda nėra skiriama dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, o ne kitais nuobaudos skyrimo aspektais.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktas atsisakymas yra nemotyvuotas, jame iš esmės analizuojamos aplinkybės, susijusios su 14 dienų termino pateikti nuomonę dėl nuobaudos J. B. skyrimo, aplinkybėmis, tačiau pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad nuobaudą ketinama skirti, bandant susidoroti su J. B. už aktyvią jo veiklą profsąjunginėje veikloje ir viešai išsakomą kritiką dėl Muitinės informacinių sistemų centro vadovų darbo stiliaus ir sudaromų sandorių skaidrumo, dokumente nėra. Teismo posėdžio metu atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens bei liudytojos V. J. R. nurodytos aplinkybės dėl nuobaudos skyrimo ryšio su J. B. profsąjungine veikla taip pat nepagrindžia minėto teiginio.
Teismas įvertinęs 2011 m. sausio 6 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8P-1 ir 2010 m. lapkričio 30 d. Tarnybinio tyrimo išvadą, padarė išvadą, kad komisija pakankamai išsamiai tyrė faktus, rinko susijusius duomenis ir analizavo J. B. pateiktus paaiškinimus bei taikė teisės aktus. Procedūrinių pažeidimų ar šališkumo komisijos veikloje nenurodė nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. Komisijos išvadą pasirašė 5 nariai. Tai rodo, kad tarnybinio patikrinimo J. B. atžvilgiu yra motyvuotas faktinės situacijos analize ir suprantamas. 2011 m. sausio 6 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1 taip pat detaliai aprašomos incidento tyrimo eigoje nustatytos aplinkybės, analizuojami J. B. bei kitų darbuotojų paaiškinimai, išvados motyvuojamos. J. B. siūloma skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą.
Analizuojant J. B. nelygaus traktavimo lyginant su kitais darbuotojais galimybę, teismas įvertino ir aplinkybę, kad 2011 m. sausio 6 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyti 6 atvejai, kai J. B. atžvilgiu pradėti tarnybiniai patikrinimai, kai kurių jų metu buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau nei vienu atveju nebuvo skiriama tarnybinė nuobauda. Tai rodo geranorišką darbdavio požiūrį į J. B., o ne pastarojo persekiojimą dėl profesinėje sąjungoje vykdomos veiklos.
Remiantis pateiktais vertinimais teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodytas faktas, kad J. B. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B., yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 nurodoma, kad, jeigu įstatymuose ar kolektyvinėje sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį kitais atvejais atitinkamas organas turi atsakyti į darbdavio pareiškimą, pagal analogiją taikytinas Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas (Darbo kodekso 9 straipsnio 1 dalis). Jeigu per šį terminą atitinkamas organas atsakymo darbdaviui neduoda, darbdavys turi teisę skirti drausminę nuobaudą (Darbo kodekso 9 straipsnio 1 dalis, 134 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. B., nurodydamas jo pateikimo terminą iki 2011 m. sausio 31 d. Pareiškėjas nurodė, kad šio rašto kopija buvo išsiųsta 2011 m. sausio 14 d. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rekvizituose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), teismui pateikė elektroninio pašto sistemos žurnalinius įrašus, patvirtinančius minėto rašto išsiuntimą 2011 m. sausio 14 d. (b. l. 26).
Elektroniniu būdu pateiktų dokumentų tvarkymą valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse, kituose subjektuose, įgaliotuose vykdyti viešojo administravimo funkcijas, valstybės įgaliotų asmenų nustato Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintos Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės. Šių taisyklių 24 punkte nustatyta, kad gauti faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais informaciniai dokumentai, jei yra užtikrinta jų teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami bendra tvarka. Jei vėliau atsiunčiamas dokumento originalas, jis registruojamas ta pačia data ir numeriu, kaip anksčiau telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas. Profesinei sąjungai, nors ji ir nėra valstybės institucija, šios taisyklės taikomos vadovaujantis Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-87, 4 punktu. Atsakovas pripažino elektroninio laiško gavimo faktą, tačiau teigė, kad terminas negali būti skaičiuojamas nuo elektroninio laiško gavimo dienos, kadangi profesinės sąjungos pirmininkei yra sudėtinga patikrinti elektroninį paštą, nes tai padaryti galima tik iš profesinei sąjungai skirto kabineto, o pirmininkė dažnai būna išvykusi. Teismas padarė išvadą, kad minėta aplinkybė dėl sudėtingo elektroninio pašto tikrinimo neturi teisinės reikšmės, nes dokumentų tvarkymo taisyklėse atsižvelgimas į tokias aplinkybes nėra numatytas. Pačios aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios, nes profesinės sąjungos atstovei niekas nekliudo atėjus į kabinetą perskaityti elektroninį paštą. Atsakymo parengimo terminas yra gana ilgas, pats dokumentas savo apimtimi nėra sudėtingas, todėl vienos kitos dienos vėlavimas susipažįstant su elektroniniu paštu reikšmės neturi. Iš 2011 m. sausio 6 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 8P-1 matyti, kad profesinės sąjungos atstovui buvo sudarytos sąlygos stebėtojo teisėmis dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos darbe. Tuo įvykdytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalies reikalavimas, numatantis, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Kaip nurodo pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1 profesinei sąjungai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos 2011 m. sausio 11 d. Taigi profesinė sąjunga turėjo pagrindo tikėtis gauti darbdavio paklausimą dėl tarnybinės nuobaudos J. B. skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas 2011 m. sausio 14 d. 16.00 val. išsiuntė 2011 m. sausio 14 d. raštą Nr. 1S-1.20-87 elektroniniu paštu, pasibaigus įstaigos darbo laikui, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai nuo 2011 m. sausio 17 d. skaičiavo 14 dienų terminą ir nustatė Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai terminą pateikti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. B. iki 2011 m. sausio 31 d. Teismas pažymėjo, kad šio termino taikymas byloje nėra reikšmingas dėl to, kad darbdavys neįgyvendino termino praleidimo pasekmių. Kaip jau minėta, Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad profesinei sąjungai praleidus atsakymo pateikimo terminą, darbdavys turi teisę skirti nuobaudą. Tačiau darbdavys teisme užginčijo profesinės sąjungos atsisakymą pateikti sutikimą ir savo teise nepasinaudojo. Susiklosčiusi situacija rodo, kad darbdavys profesinės sąjungos atsakymą įvertino kaip teisiškai reikšmingą atsisakymą duoti sutikimą. Naudojimasis ar ne Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė priklauso darbdavio apsisprendimui ir jo neįpareigoja elgtis vienokiu ar kitokiu būdu.
III.
Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (b. l. 84) grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas neanalizavo J. B. nelygaus traktavimo lyginant su kitais darbuotojais.
5. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos V. J. R. parodymai apie J. B. visuomeninę veiklą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės informacinių sistemų centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 88-91) nurodė, kad:
1. Sutarties šalių teisė susitarti dėl kolektyvinės sutarties nuostatų nėra besąlyginė, t. y. sutarčių laisvės principas nėra absoliutus.
Tokių plačių teisių – teisės vertinti būsimos nuobaudos skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, kai tai nėra susiję su pareigūno naryste ar veikla profesinėje sąjungoje – suteikimas profesinei sąjungai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys susitarimai yra negaliojantys ab initio.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos, kuriomis profesinei sąjungai suteikiama teisė vertinti muitinės pareigūnui numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei, atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi, o profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veiklos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007; 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-673/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1363-08).
Žemesnės instancijos teismas
2. Aplinkybės, susijusios su J. B. nelygaus traktavimo lyginant su kitais darbuotojais galimybe, teismo buvo analizuotos ir vertintos. Teismas išanalizavo profesinės sąjungos sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, išklausė atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir liudytojos nurodytas diskriminacinį darbdavio elgesį J. B. atžvilgiu įrodančias aplinkybes, įvertino ir aplinkybes dėl tarnybinių patikrinimų J. B. ir Muitinės informacinių sistemų centro Vilniaus teritorinio skyriaus atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Atsakovo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. B. paaiškino, kad sutinka su apeliaciniu skundu.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas faktas, jog J. B. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B., yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to neteisingai taikė bei aiškino ginčo santykiams taikytinus teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės pareigūnams-profesinių sąjungų nariams nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Todėl šiam ginčui taikytinas Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 1P-22 buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B.. Atsisakymas grindžiamas tarnybinio patikrinimo vertinimu bei J. B. dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, taip pat termino aiškinimu apie galimybę atsakyti į pareiškėjo prašymą per jo siūlomą 14 dienų laikotarpį (b. l.19).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.
Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumo vertinimui yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, kaip ir nagrinėjama, kuria nustatyta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009 ir kt.).
Tokiu būdu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas vertino galimai skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su J. B. naryste ar jo veikla profesinėje sąjungoje bei tokių įrodymų ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad J. B. tarnybinio patikrinimo metu teikdamas 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. sausio 12 d. paaiškinimus taip pat nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tarnybinis patikrinimas bei galimas nuobaudos skyrimas yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje (b. l. 52-53, 54-55).
Muitinės informacinių sistemų centro kolektyvinės sutarties 69 punkto nuostata, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą pareigūnui ar darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl pareigūno ar darbuotojo galimo tarnybinio ar drausminio nusižengimo pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį, turi būti aiškinama ir taikoma tiek, kiek tai atitinka Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, taikant minėtas teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas pagrindė sprendimą aplinkybėmis, kad nėra pagrįstų abejonių, jog tarnybinis patikrinimas gali būti siejamas su J. B. veikla profesinėje sąjungoje. Apeliaciniame skunde nėra pakankamų duomenų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. B., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.