Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimo, kuriuo nutarta L. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 31 d. apie 21.50 val. Plungės mieste,(duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš kairiojo šono ir taip atlikdamas manevrą, tai yra sukdamas kairiau, kliudė stovintį automobilį, pastatęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 p., 231 1 pp., 234 p. reikalavimus, atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

2014 m. lapkričio 3 d. Skuodo rajono apylinkės teismas L. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą- 100 Lt ( vieno šimto litų) baudą.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir pripažinti L. J. kaltu pagal LR ATPK 130 str. 1 d., ir skirti sankcijoje numatytą nuobaudą.

Skunde teigiama, kad L. J. nevykdė kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų norėdamas išvengti atsakomybės, t. y, kai eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, L. J. to nevykdė ir eismo įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos. M. A. buvo padaryta turtinė žala už 329 litų, dėl įvykusio autoįvykio. Skunde teigiama, kad dėl pažeidimo padarymo vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., paskyrė L. J. 100 litų piniginę baudą. Apeliantas nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas nutarimo aprašomojoje dalyje pasisakė dėl LR ATPK 130 str. 1 d., rezoliucinėje dalyje nieko nepasisakė kokiu pagrindu nepaskirta ar nutraukta administracinė teisena, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą pilnai neįvertino visus byloje surinktus įrodymus ir administracinėje byloje dėl pažeidimo padarymo pagal LT ATPK 130 str. 1 d. nepaskyrė sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos. Be to skunde nurodoma, kad 2014-07-31 buvo paimtas iš A. J. paaiškinimas, kuriame asmuo buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal LR ATPK 187 str., už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl A. J. tikslinga pradėti administracinę teiseną pagal LR ATPK 187² str., už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad L. J. 2014 m. liepos 31 d. apie 21.50 val. Plungės mieste, V. M. gatvėje ties pastatu Nr. 45, vairuodamas automobilį „Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš kairiojo šono ir taip atlikdamas manevrą, tai yra sukdamas kairiau, kliudė stovintį automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktų reikalavimą ir padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Iš administracinės medžiagos matyti, kad L. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 31 d. apie 21.50 val. Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr.45, vairuodamas automobilį „Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš kairiojo šono ir taip atlikdamas manevrą, tai yra sukdamas kairiau, kliudė stovintį automobilį, pastatęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 p., 231 1 pp., 234 p. reikalavimus, atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Liudytojas M. A. parodė, kad buvo atvykęs pas savo draugę, išgirdęs įsijungusią mašinos signalizaciją, priėjo prie lango. Automobilis „Audi 8" buvo įsirėmęs į automobilį „Opel Vectra", kai šio automobilio signalizacija suveikė, šviesos nežybsėjo, tik buvo pasigirdęs vienas garsinis signalas „pyp-pyp", šiam automobiliui žalos nepadaryta. Stebėjo, kaip vyksta parkavimasis. Įsiparkavusio automobilio vairuotojas kelias minutes pasėdėjo automobilyje, išlipęs nuėjo į namą. Iš jo eisenos suprato, kad jis nėra blaivus. Ant to automobilio durelių buvo balti dažai, jo paties automobiliui buvo prabrėžtas bamperis, automobilyje yra įrengta signalizacija, ji nebuvo suveikusi, nėra jautri tuomet skambino į policiją ir kvietė pareigūnus. Su automobilio vairuotoju nebendravo jam išėjus į kiemą, vyro nebematė. Draudimas žalą įvertino 329 litais. Į klausimą, kodėl byloje esančiame rašytiniame jo paaiškinime nurodyta, kad jis išgirdo savo automobilio signalizacijos kaukimą, atsakė jog negali paaiškinti, kodėl taip užrašyta, jo automobilio signalizacija visiškai nebuvo suveikusi

Liudytoja R. J. parodė, kad buvo kitame kambaryje, signalizacijos negirdėjo apie tai pasakė M. A., priėjusi prie lango ji matė, kad iš mašinos išlipo vyriškis ir nusvirduliavo į kitą namą, jį yra mačiusi keletą kartų. Mindaugo mašina buvo įbrėžta, ant to kito automobilio matėsi balti dažai.

L. J. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1d. nepripažino ir prašė veiką perkvalifikuoti į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurią pripažįsta. L. J. paaiškino, kad atvažiavęs į Plungę pas draugę, norėjo pastatyti mašiną, viena vieta buvo laisva, tarpas tarp mašinų buvo nedidelis, negirdėjo ir nepajuto, kad būtų kliudęs kitą mašiną, ją pastatęs išlipo ir nuėjo. Buvo gana pritemus, mašinoje grojo muzika. Draugės neradęs, nuėjo pas jos mamą, gyvenančią tame name, prie kurio buvo pastatęs mašiną. Būnant pas ją jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra ne vietoj pastatęs automobilį, jis atsakė, kad jo mašina stovi kieme, paskambino dar po poros minučių ir pranešė, jog jis yra kliudęs šalia stovintį automobilį. Priėjęs prie lango kieme pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Jis dirba su ginklais, yra įmonės, prekiaujančios ginklais, savininkas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, todėl kvietėsi sūnų. Kai sūnus atvažiavo, šis nuėjo tartis su mašinos savininku, bet policininkai pasakė, kad iškviestas tralas ir tarimosi negali būti. Supranta, kad pasielgė neprotingai, prašydamas sūnų prisiimti kaltę, tačiau jis tikrai statydamas mašiną nepastebėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį, išlipęs iš automobilio nepamatė ant automobilio šono buvusių baltų dažų žymės, tai pamatė atsiėmęs automobilį, juos nuvalė valikliu. Padarytą žalą pripažįsta. Dėl savo svirduliuojančios eisenos paaiškino, kad jam yra operuota koja, išlipęs iš automobilio, turi ją palaikyti ištiestą, ir kol jis prasivaikšto, eisena yra svyruojanti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013). Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. NI6-2330/2007).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Iš aptartų duomenų matyti, kad L. J. vairuodamas automobilį „Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , parkuodamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi 6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos nenuvažiavo, palikęs automobilį nuėjo pas draugę. L. J., tik vėliau, kai paskambino policijos pareigūnai, iš jų pasakymo suprato, kad parkuodamasis kliudė kitą šalia stovėjusį automobilį ir tai sužinojęs, neneigė, jog galėjo atsitrenkti į minėtą automobilį. Dar kurį laiką pasėdėjęs automobilyje, iš jo išlipo ir nuėjo pas draugę. Kad būtų suveikusi kurio nors automobilio signalizacija jis negirdėjo. Tiek L. J., tiek kito automobilio sugadinimai nežymus, automobilio detalės nepažeistos, matosi tik dažų likučiai (b. l. 96, 97). Tiek liudytojas M. A., tiek liudytoja R. J. nurodė, kad išlipęs iš automobilio „Audi A8" vairuotojas iš kart nuėjo į namą, kas nurodo, jog vairuotojas tikrai nesuprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes kitu atveju bent būtų juos apžiūrėjęs ar jie neapgadinti.

Apygardos teismas konstatuoja, kad duomenų, jog L. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, byloje nesurinkta, L. J. paaiškinimas, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, nepaneigtas. Nenustačius, jog L. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, L. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nėra pagrindo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl konstatuotina, kad L. J. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėties.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad L. J. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto 127 str. 2 d. sudėtis, kurią patvirtina jo paties paaiškinimas, liudytojų parodymai, eismo įvykio schema, foto lentelės, todėl jis pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), į L. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl, pagrįstai, vadovaudamasis baudos skyrimo taisyklėmis (ATPK 30² str.), paskyrė ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią 100 litų dydžio baudą.

Apeliantas skunde nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas nutarimo aprašomojoje dalyje pasisakė dėl LR ATPK 130 str. 1 d., rezoliucinėje dalyje nieko nepasisakė kokiu pagrindu nepaskirta ar nutraukta administracinė teisena, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Apygardos teismas nesutinka su šiuo teiginiu ir mano, kad Skuodo rajono apylinkės teismas nutarimo aprašomojoje dalyje išsamiai, argumentuotai ir motyvuotai pasisakė, kad L. J. veiksmuose nėra LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties ir kad yra požymiai administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d., pagal kurį jis pripažintas kaltu ir jam paskirta nuobauda.

Skunde taip pat teigiama, kad 2014-07-31 iš A. J. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame asmuo buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal LR ATPK 187² str., už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl A. J. tikslinga pradėti administracinę teiseną pagal LR ATPK 187² str., už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Kaip matyti iš 2014-07-31 A. J. paaiškinimo, jis ( A. J.) nebuvo įspėtas pagal LR ATPK 187² str., už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl nėra teisinio pagrindo A. J. patraukti administracinėn atsakomybėn, pagal ATPK 187² str.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.