- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- I-9965-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03564-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui E. V., atsakovės atstovei Dianai Takvareli, viešame teismo posėdyje vaido konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 22 084,11 Eur (76 252 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje patikslino reikalavimą ir prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010-11-02 iki 2014-10-10 buvo nuolat etapuojamas iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą. Teigė, kad pareigūnai demonstruodavo ginklus, atlikdami asmens bei daiktų apžiūrą, tyčiodavosi. Nurodė, kad šaltuoju metų laiku transporto priemonėse būdavo šalta, jos nebuvo šildomos, vasarą būdavo karšta. Dėl didelio etapuojamų asmens skaičiaus, trūkdavo oro. Nurodė, kad transporto priemonės nepritaikytos etapuoti, jose smirdėjo, buvo purvina. Pareiškėjas teigė, kad kiekvieno etapo metu pareigūnai šaukė, kad nelaimės atveju bus šaudomi. Pareiškėja šią frazę vertino kaip diskriminacinę ir nepriimtiną demokratinėje valstybėje. Dėl netinkamų etapavimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą. Dėl šių išgyvenimų nurodė jaučiantis nuolatinę baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus. VST nesistengia užtikrinti tinkamų etapavimo sąlygų.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 11–13) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad VST neturi duomenų, jog pareiškėją konvojavo laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2014-10-10.
VST pažymėjo, kad pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. VST, vadovaudamasi Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pagal Dokumentacijos planą, patvirtintą VST vado 2015-01-02 įsakymu Nr. 47D-2, konvojuojamų asmenų apskaitos dokumentai saugomi trejus metus. Nurodė, kad VST neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą iki 2012 m. birželio mėn.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad neturi duomenų apie pareiškėjo etapavimą, kadangi jis nebuvo etapuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2014-10-10.
VST prašo taikyti ieškinio senatį.
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju VST prašo taikyti ieškinio senatį.
Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą už laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2014-10-10, o skundą teismui išsiuntė 2015-07-01 (b. l. 7). VST prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygos ir patyrė skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, juo labiau, kad, kaip teigia, ne vieną kartą buvo konvojuotas, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos tuo metu, kai pažeidimai realiai pasireiškė ir jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl dalies skundo reikalavimo yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalą laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012-06-30 taikytina ieškinio senatis.
Pažymėtina ir tai, kad VST, atsižvelgus į Dokumentacijos planą, patvirtintą VST vado 2015-01-02 įsakymu Nr. 47D-2, konvojuojamų asmenų apskaitos dokumentai saugomi trejus metus (b. l. 31–33). Taigi, VST nėra nustatytos pareigos Konvojuojamųjų apskaitos žurnalų, Konvojuojamų pranešimų žurnalų saugoti ilgiau nei 3 metus. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo netinkamomis sąlygomis konvojuojamas nepateikė.
Byloje vertinama skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų VST veiksmų, konvojuojant jį nuo 2012-07-01 iki 2014-10-10.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius, kad buvo sulaikytas 2010-11-02, vėliau jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Marijampolės pataisos namuose ir teigė, kad kalinimo laikotarpiu buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. VST teigė, kad neturi duomenų, jog konvojavo pareiškėją nuo 2012-06-26 iki 2014-10-10. Minėta, kad konvojavimas vykdomas laikantis Konvojavimo taisyklių reikalavimų ir asmenų konvojavimas yra fiksuojamas žiniaraščiuose, juos konvojuojant specialiais automobiliais. VST, remiantis Konvojavimo taisyklėmis ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymu, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo įstatymu, Vidaus tarnybos statutu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat kitais teisės aktais, be kita ko, ir Konvojavimo taisyklėmis. VST, kaip viešasis juridinis asmuo, vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi konvojavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi, vien tik pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad jis buvo konvojuojamas, jo manymu, netinkamomis sąlygomis, nepateikus jokių duomenų (kreipimųsi į administraciją, prašymų ar skundų dėl konvojavimo sąlygų aktualių ginčo laikotarpiu), negali pagrįsti, kad VST pažeidė Konvojavimo taisyklių reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Teismas neturi pagrindo abejoti VST išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo konvojuojamas. Pareiškėjas šių VST teiginių nepaneigė. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nebuvo konvojuotas laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2014-10-10, todėl jo atžvilgiu VST negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.