- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e1-4348-1220/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Kaltinamasis
- N. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 4 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. V. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 10.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - brolį E. V., tai yra tyčia jam ranka trenkė vieną kartą į nosies sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. V. nosies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais N. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis N. V. 2024 m. gruodžio 2 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam aiški. Pagal jam pareikštą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta, kad įvykdė šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., kaip nurodyta įtarime valandą, jis su savo broliu vartojo alkoholį, būdami namuose (duomenys neskelbtini). Jie susipyko, už ką neprisimena. Sudavė broliui vieną kartą ranka į veido sritį, galėjo pataikyti jam į nosį. Prisipažįsta, kad brolio atžvilgiu smurtavo ir jam padarė nosies sumušimą. Labai gailisi. Su broliu jie susitaikė, jų tarpusavio santykiai geri. Daugiau pasižada nenaudoti smurto brolio atžvilgiu. Tada jie buvo tik dviese. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Sutiktų jei jam būtų skirta bausmė viešieji darbai.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo N. V. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
2024 m. gruodžio 2 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, galėjo būti 7 d., ryte, dabar tikslaus laiko neprisimena, jam brolis N. sudavė ranka vieną kartą į nosies sritį. Kraujas bėgo. Atvyko medikai, jį nuvežė į klinikas. Skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad jį sumušė brolis. Iš tikrųjų taip ir buvo. Jie su broliu susitaikė. Jų tarpusavio santykiai dabar geri.
2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Svetainės prieigose yra matoma išgertuvių požymių, matomi, kad ant grindų yra išmėtyti alkoholio alaus tušti buteliai. Pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neužfiksuota. Namo vidus ar išorė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
2024 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro (toliau D.). Garso įraše girdima: D-112. V-Reikia atvažiuoti, nes kraujai didžiausi, (duomenys neskelbtini), nes kraujai didžiausi. D-Koks miestas? V-(duomenys neskelbtini). Kuo greičiau atvažiuokit ir dar plius. D-Adresas koks? V-(duomenys neskelbtini). D-Kas atsitiko? V- Nu brolis davė smūgį į nosį. D-Jums davė, sumušė? V- Jo, dabar viskas. D-Ar medikų reikia? V-Taip reikės, nes kraujuoja. D-Brolis dabar šalia? V- Jo yra. Specialiai stovi ir bijo. Kuo greičiau. D-Ar vaikų yra? V-Ne. Labai silpna, kuo greičiau. D-Brolis dabar šalia? V-Yra. D-Ar vaikų namie yra? V- Visas kraujuotas. Girdisi kitas vyriškas balsas- Mažiau verk. V-Ar galite greičiau atvažiuoti? D-Ar vaikų yra? V- Ne, nieko nėra. V- Kraujuoja. D-Ginklą turi, neturi? V-(duomenys neskelbtini). Greičiau, nes labai silpna. Kraujavimas. D-Jūsų vardas, pavardė? Alio, alio. Pokalbis išsijungė.
2024 m. rugsėjo 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 10.32 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus (nustatytas 2,37 prom. neblaivumas) N. V., dešinės rankos kumščiu, tyčia vieną kartą trenkė savo broliui E. V. į veidą - nosį, ko pasėkoje iš jos pradėjo kraujuoti. Tokiais savo veiksmais N. V. sukėlė fizinį skausmą E. V.. E. V. pristatytas į LSMUL KK SPS detalesnei apžiūrai.
2024 m. rugsėjo 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., 10.35 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją dabar sumušė jo brolis, trenkė į nosį, iš kurios kraujuoja. Vaikų namie nėra, daugiau informacijos nesuteikė, neprisistatė. Atvykus į įvykio vietą ir įėjus pro atidarytas paradines buto duris, vonios kambaryje pastebėjo batus besiaunantį pilietį, kaip vėliau paaiškėjo, pranešėją E. V., kuris paaiškino, jog ką tik, t. y. prieš 10 min., kitame kambaryje esantis jo brolis N. V., jam dešinės rankos kumščiu, vieną kartą smogė į veido sritį – nosį, ko pasėkoje iš jos pradėjo kraujuoti. Tokiais savo veiksmais N. V. savo broliui E. V. sukėlė fizinį skausmą. E. V. nesugebėjo nurodyti, dėl kokios priežasties jo brolis N. V. jam smogė. E. V. atsistojus, pastebėjo, jog ant piliečio kūno bei drabužių buvo kraujo dėmės dėl kraujavimo iš sužalotos nosies. Taip pat, pilietis buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraujant su juo, šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, nesugebėjo atsakyti į mūsų užduodamus klausimus. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinti E. V. neblaivumo nepavyko dėl jo fizinės būklės – girtumo. Atvykus medikams, E. V. buvo nedelsiant apžiūrėtas. Medikai nenustatė reikalingumo vežti E. V. į gydymo įstaigą, tačiau piliečiui įsėdus į GMP tarnybinį automobilį, šiam pradėjo svaigti galva, tad pilietis buvo nuvežtas į LSMUL SPS. Aiškinantis įvykio aplinkybes, iš kito kambario į koridorių atėjo N. V., kuris paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 7 d., nakties metu, apie 02.00 val., jo brolis E. V. parnešė iš nenurodytos maitinimo įstaigos alkoholinių gėrimų – alaus, ko pasekoje jie išgėrinėjo iki ryto, kol, pasak N. V., šis smogė kumščiu savo broliui E. V. į veido sritį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, N. V. pakeitė įvykio versiją bei nurodė, kad vis dėlto jis nesmurtavo prieš savo brolį ir paaiškino, kad E. V. būnant neblaiviam, šis pats atsitrenkė veidu į koridoriuje esančią sieną bei taip susižalojo nosį. Bendraujant su N. V., šis taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nepastovėjo ant kojų bei sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARKB – 0252“, patikros sertifikato Nr. 2194635, N. V. nustatytas 2.37 promilių neblaivumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2210/2024(02), kurioje nustatyta, kad E. V. konstatuota nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, 2024 m. rugsėjo 7 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas nebūdingas savigynai, kritimui. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis N. V. ir nukentėjusysis E. V. yra broliai, jie kartu gyvena bei veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo brolio nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu, kuomet jie susipyko, tyčia 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 10.30 val., bute (duomenys neskelbtini), kaltinamasis N. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - brolį E. V., tai yra tyčia jam ranka trenkė vieną kartą į nosies sritį. Kaltinamasis N. V. tuo nukentėjusiajam E. V. padarė nosies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp kaltinamojo N. V. atliktų neteisėtų veiksmų – smūgio broliui E. V. į veido sritį, nukentėjusiojo E. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. N. V. kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo E. V. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog jam brolis N. sudavė ranka vieną kartą į nosies sritį. Kraujas bėgo. Atvyko medikai, jį nuvežė į klinikas. Taip pat policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, A. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., 10.35 val., atvykus į įvykio vonios kambaryje pastebėjo batus besiaunantį pilietį, pranešėją E. V., kuris paaiškino, jog ką tik, t. y. prieš 10 min., kitame kambaryje esantis jo brolis N. V., jam dešinės rankos kumščiu, vieną kartą smogė į veido sritį – nosį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, iš kito kambario į koridorių atėjo N. V., kuris paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 7 d., nakties metu, apie 02.00 val., jo brolis E. V. parnešė iš nenurodytos maitinimo įstaigos alkoholinių gėrimų – alaus, ko pasekoje jie išgėrinėjo iki ryto, kol, pasak N. V., šis smogė kumščiu savo broliui E. V. į veido sritį. Bendraujant su N. V., šis taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nepastovėjo ant kojų bei sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARKB – 0252“, patikros sertifikato Nr. 2194635, N. V. nustatytas 2.37 promilių neblaivumas. E. V. patirtų sužalojimų mąstąs nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad E. V. konstatuota sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo N. V. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2024 m. rugsėjo 7 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. V. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, paskutinį kartą 2016 m. birželio 30 d. Kaltinamasis administracine tvarka per paskutinį vienerių metų laikotarpį baustas du kartus, Respublikinio priklausomybės ligų centre – nesigydė, nesilankė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje Kauno sektoriuje nesigydė, nesilankė.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką– nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu ir N. V. skiriama 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Baudžiamojo proceso išlaidų nenustatyta. Nukentėjusysis E. V. civilinio ieškinio nepareiškė.
Kaltinamajam N. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendžia:
N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti N. V. – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – viešųjų darbų bausmę – 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti N. V., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamajam N. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjus panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.