Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A.Šukienė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16, 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2007 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Bronius Valius, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui A. V. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus įgaliotam asmeniui D. V. , trečiojo asmens Žemaitijos kolegijos įgaliotam asmeniui J. B. , apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, suinteresuotam asmeniui Žemaitijos kolegijai dėl žalos atlyginimo profesinio susirgimo atveju, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su viena teisės problema – aiškinimu ir taikymu materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimo prievolės vykdymą, kada už žalos atlyginimą atsakingas juridinis asmuo reorganizuojamas.

Juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais – likvidavimo ir reorganizavimo. Juridinio asmens reorganizavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nesibaigia, o pereina kitam juridiniam asmeniui. Veiklos perėjimas kitam asmeniui reiškia, kad šiam pereina teisės ir pareigos bei turtas. Vienas iš reorganizavimo būdų yra padalijimas, kai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigiama du ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikroms dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2005 m. lapkričio 8 d. aktu Nr. 05-06-157 ieškovui nustatyta profesinė liga – stuburo osteochondrozė. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie SADM Plungės teritorinio skyriaus 2006-01-09 raštu Nr. R-64 konstatuota, kad A. V. neteko 45 procentų darbingumo, iš jų: Rietavo žemės ūkio technikume – 32,5 %, Plungės MSV – 4.8 %, ŽŪB „Drobstai“ – 7,7 %. Byloje kilo ginčas dėl to, kam mokėti žalos atlyginimą ieškovui už 32,5 Rietavo žemės ūkio technikume netektus darbingumo procentų, nes 1990 m. birželio 29 d. Rietavo žemė ūkio technikumas buvo likviduotas ir įsteigta Rietavo žemės ūkio mokykla, kuri vėliau pervadinta į Rietavo aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o vadovaujantis Švietimo reformos įstatymu – į Žemaitijos kolegiją. Tarp šalių kilo nesutarimas, ar Žemaitijos kolegija yra Rietavo žemės ūkio technikumo teisių perėmėja ir turi perimti prievolę mokėti ieškovui netekto darbingumo periodinę kompensaciją už 32,5 % netekto darbingumo procentų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad Civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojančios juridinių asmenų pasibaigimą ir pertvarkymą, taikomos juridinių asmenų pasibaigimo ir pertvarkymo procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu juridinių asmenų likvidavimo ir reorganizavimo procedūros pradėtos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šios procedūros yra baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

Rietavo žemės ūkio technikumo likvidavimo bei reorganizavimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 38 str. 1 d. nustato, juridinius asmenis reorganizavus – sujungus ar padalinus - jo teisės ir pareigos pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims. 508 str. 1 d. nustatyta, kad reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 str. šį klausimą reglamentuoja analogiškai: jei įmonė, įpareigota atlyginti nukentėjusiajam žalą dėl nelaimingo atsitikimo ar susirgimo profesine liga, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti žalą pereina tos įmonės teisų perėmėjui.

Tokiu būdu, visi išvardintieji teisės aktai, kurie taikytini šioje byloje, formuluoja bendrą taisyklę, kad privatizuotinų įmonių skaidymo į smulkesnius objektus ar šių objektų privatizavimo atveju reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami ryšium su reorganizavimu atsiradusiems įpareigoto mokėti žalą juridinio asmens teisių perėmėjams. Teisingam nurodytų teisės normų taikymui kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti aplinkybę, ar įpareigotasis žalą mokėti asmuo buvo reorganizuotas, kas yra jo teisių ir pareigų perėmėjai bei kokios teisių ir pareigų dalys prievolėje.

Bylos duomenims nustatyta, kad ieškovas dalies darbingumo neteko ir profesine liga susirgo dėl darbo valstybinėje įmonėje – Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume. Profesinė liga ieškovui nustatyta 2005 m. lapkričio 8 d., t.y. jau po šios valstybinės įmonės likvidavimo. Išanalizavus žemės ūkių reorganizacijos procesą matyti, kad viena iš priežasčių, kodėl pradėta vykdyti reorganizacija kolektyviniame žemės ūkyje buvo ta, jog norėta atskirti kolektyvinių ūkių mokomąją ir gamybinę dalis. Tai ir buvo įvykdyta 1990-06-25 reorganizavus Rietavo žemės ūkio technikumą ir mokomosios dalies pagrindu įkūrus Rietavo žemės ūkio mokyklą, kuri vėliau pervadinta į Rietavo aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, vadovaujantis Švietimo reformos įstatymu – į Žemaitijos kolegiją, o gamybinės dalies padalinio mokomojo ūkio, kuriame faktiškai dirbo ieškovas, pagrindu – kelios žemės ūkio bendrovės, tarp jų ir žemės ūkio bendrovė „Drobstai“, kurioje ieškovas tęsė darbo santykius po Rietavo žemės ūkio technikumo likvidavimo. Iš įrašų A. V. darbo knygelėje (b.l. 10-17) matyti, kad jis niekada nedirbo Rietavo žemės ūkio technikumo mokomojoje dalyje ar po jos likvidavimo įkurtoje Rietavo žemės ūkio mokykloje (vėliau pervadinta Rietavo aukštesniąja žemės ūkio mokykla, Žemaitijos kolegija), todėl priskirti prievolę atlyginti žalą mokomajai Rietavo žemės ūkio technikumo daliai, su kuria ieškovo niekada nesiejo darbo santykiai, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, jog tai, kad žemės ūkio bendrovė „Drobstai“ yra Rietavo žemės ūkio technikumo teisių ir pareigų perėmėja įrodo ir atsakovės pateiktas pareiškimas įregistruoti žemės ūkio bendrovę „Drobstai“ bei šios bendrovės įstatai. Atsakovas teiginio, jog žemės ūkio bendrovė „Drobstai“ įkurta fizinių asmenų privataus turto pagrindu, nepagrindė, o konstatuodamas, kad žalos mokėjimo prievolę perėmė Žemaitijos kolegija, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas žalos atlyginimo dėl susirgimų profesine liga bylas yra konstatavęs, jog privatizuotinų įmonių reorganizacijos (skaidymo) į smulkesnius objektus bei šių objektų privatizavimo atveju, su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina reorganizuojamų ar privatizuojamų įmonių įgijėjams (naujiems savininkams). Naujų savininkų dalį šioje prievolėje nustato reorganizavimo komisija savo sprendimu, o jei tokio sprendimo nėra, prievolė pereina naujiems savininkams proporcingai kiekvieno iš jų gautai turto daliai. Ir nors žemės ūkių reorganizavimas vyko specifiniu būdu, atskiriant gamybines ir mokomąsias ūkių dalis su visu joms priklausančiu turtu, šioje byloje taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nes gamybinės Rietavo žemės ūkio technikumo dalies, kurioje ir dirbo ieškovas, turtas perėjo žemės ūkio bendrovei „Drobstai“. Taigi, vadovaujantis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 ir 18¹ str., prievolė atlyginti žalą ieškovui dėl netekto darbingumo susirgus profesine liga dirbant Rietavo žemės ūkio technikume, pereina žemės ūkio bendrovei „Drobstai“, kuri VĮ Registrų centro duomenimis yra likviduota, todėl pareiga mokėti žalos atlyginimą pereina valstybei, o už šios prievolės vykdymą atsakingi (apskaičiuoja ir išmoka žalos atlyginimą)VSDFV teritoriniai skyriai.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad žemės ūkio bendrovė „Drobstai“, kuri perėmė prievolę atlyginti žalą ieškovui A. V. už 32,5 Rietavo žemės ūkio technikume netektų darbingumo procentų, yra likviduota, todėl prievolė mokėti žalos atlyginimą dėl susirgimo profesine liga pereina valstybei. Todėl kolegija atmeta apelianto motyvus dėl netinkamo įrodymų bei faktinių aplinkybių įvertinimo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.