Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1809-476/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
A18.-1809-476/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00167-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pažeidėjas
S. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-1809-476/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00167-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 15 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui S. Š.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2019 m. spalio 3 d. apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, bėgo nuo pareigūnų, sugautas muistėsi, atsisakė paklusti teisėtam policijos pareigūno reikalavimui. Taip pat, S. D. atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019-10-23, 8.30 min., jis nevykdė teisėtų policijos pareigų reikalavimų, bandė pabėgti nuo pareigūnų, sugautas muistėsi, atsisakė pasitikrinti blaivumą, nors nuo jo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, tokiais veiksmai yra kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Protokolo surašymo metu S. D. su pažeidimu sutiko, nurodė, kad gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 8.30 val., jis buvo sustojęs ir šnekėjosi su vyrais dėl darbo, o atvažiavę pareigūnai, be jokios priežasties, atsidarę tarnybinio automobilio langą, pradėjo moti jam, kad ateitų. Jis nesuprato, ko jie nori, todėl nekreipė jokio dėmesio. Tuomet pareigūnas išlipo ir pasakė “ar tau neaiškiai pasakiau”. Jis pasakė, kad nesupranta, kodėl nori jį sulaikyti, o pareigūnas laikėsi savo ir pasakė jam “tu ateini čia”. Jis nevykdė jo reikalavimų ateiti, nes jam jau nusibodę konfliktai su šiuo pareigūnu ir jo savivalė. Jis yra taksi vairuotojas, todėl pastoviai yra stabdomas. Yra buvęs įvykis, kai vežant keleivį, kuris turėjo butelį alkoholinio gėrimo, o už tai buvo nubaustas 30 Eur bauda jis. Šiuo atveju, jis nesutinka su pažeidimu, jis nieko blogo nedarė, liudytojai viską matė ir galės paliudyti. Jį, kaip kokį nusikaltėlį, įgrūdo į policijos mašiną, iškratė piniginę, atvežė į policijos komisariatą, liepė pūstį į alkotesterį. Jis nepūtė iš principo, nes buvo susinervinęs ir įsižeidęs dėl tokio pareigūno elgesio. Jam atsisakius tikrintis blaivumą, pareigūnas galėjo vežti jį į ligoninę paimti kraujo, tačiau to nedarė. Policijos komisariate jis buvo gasdinamas, kad bus nuvežtas į Šiaulius, uždarytas. Jam nesuprantama, kaip policijos pareigūnai gali taip elgtis. Šį kartą jis nieko nepadarė ir buvo pažemintas prie žmonių, buvo kaip nusikaltėliui užlaužtos rankos. Jam trūksta žodžių apie šį pareigūną, kyla klausimas ar jis gali taip elgtis. Tas policijos pareigūnas yra K. J., jie nėra pažįstami, kodėl pareigūnas taip su juo elgėsi, jis nesupranta. Jam neatėjus prie policijos pareigūno tarnybinio automobilio, pareigūnas atėjo prie jo, griebė už peties, užlaužė jam ranką, įgrūdo į tarnybinį automobilį ir nuvežė į skyrių, taip pat uždėjo jam antrankius. Jis pasakė pareigūnui, kad jo ranka sužalota, pareigūnas jam atsakė “išsilaižysi”. Sužalojimas galėjo būti padarytas stumiant jį į policijos automobilį. Dėl rankos sužalojimo jis kreipėsi specialistus, kurie išvadoje nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu. Jis nuo pareigūnų nebėgo, kai jį pakvietė, jis toliau kalbėjosi su žmonėmis ir nekreipė dėmesio. Baigęs kalbėti jis ėjo į šoną, tuomet pareigūnas išlipo ir tuomet jį įgrūdo į automobilį. Alkoholinių gėrimų vartojęs jis tą dieną nebuvo. Kai jį paleido ir policijos komisariato, po dviejų valandų jis dirbo, vairavo taksi automobilį. Pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą pasakė, kad nori patikrinti jo automobilį, jis atrakino automobilį, pareigūnas patikrino, bet nieko nerado.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. D. asmeniškai nepažįsta, žino jį tik kaip pažeidėją. 2019 m. spalio 3 d. ryte su kolege išvažiavo patruliuoti ir važiuojant link Sporto gatvės, Raseiniuose, pamatė kaip priešais juos garažų masyvuose sustojo automobilis, su išskirtiniais geltonais numeriais, tai buvo taksi automobilis. Jam žinoma, kad šį automobilį vairuoja tik S. D.. Taksi automobilis sustojo, vairuotojas pradėjo kalbėti telefonu. Jiems pasirodė įtartina, kodėl jis sutojo, jie pasuko į kitą keliuką ir nusprendė palaukti. Kolegei paklausus ar nėra kito išvažiavimo iš garažų, jie pradėjo važiuoti pro kitą pusę. Pamatė, kad S. D. rakina mašiną ir nuo jos nueina. Mašina buvo jau kitoje vietoje, nei matė prieš tai. S. D. nuo kairės pusės pradėjo eiti į dešinę pusę. Tuomet jis prasidarė langą ir pasakė “Laba diena, S., palauk”. S. į jį nekreipė dėmesio, todėl jis išlipo iš mašinos ir dar kartą pasakė “S., sustok”. Jis vis tiek nekreipė dėmesio, tuomet jis pribėgo ir paklausė “kodėl bėgi nuo manęs?” Tada jis S. pasakė, kad nori patikrinti mašiną bei paaiškino S., kad jis paliko mašiną ant pravažiavimo, todėl jos nepatraukus, mašina gali būti nutempta. Tuomet S. pradėjo keiktis, išvadino jį “gaidžiu”. Tada jis S. D. pradėjo vesti link tarnybinio automobilio. Jis dar mėgino bėgti, S. D. pradėjo muistytis, jis jam kelis kartus pasakė, kad nusiramintų, tačiau toliau nevykdant jo teisėtų reikalavimų, pažeidėjas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo pagrindo manyti, kad jis vairavo neblaivus. Yra žinoma, kad S. D. verčiasi neteisėta veikla, prekiauja alkoholiu, kontrabandinėmis cigaretėmis. Dėl šių priežasčių norėjo patikrinti jo automobilį, tačiau S. D. neleido. Vežant jį į komisariatą, S. D. visą laiką keikėsi ir šūkavo. Komisariate jis toliau šūkavo, todėl jam buvo paaiškinta, kad toliau tęsiant tokius veiksmus, jis gali būti nuvežtas į Šiaulių areštinę. Rašant protokolą, S. D. nurimo ir po kurio laiko savo kaltę pripažino. Jokie asmeniškumai jo su S. D. nesieja. Sužalotą ranką S. D. jam parodė komisariate, ten buvo nubrozdinimas, matėsi, kad jis nebuvo šviežias.

Liudytoja Rasa Jokilaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. spalio 3 d. ji su kolega K. J. išvažiavo patruliuoti. K. S. gatvę, garažų masyve pastebėjo stovintį taksi automobilį su įjungtomis šviesomis, todėl pasuko į kairę ir nusprendė patikrinti tą automobilį. Šiam neatvažiavus, jie apvažiavo aplink garažus ir pamatė, kad taksi automobilio nėra. Pavažiavus dar šiek tiek pamatė garažų masyve stovintį taksi automobilį, o S. D. užrakino automobilį ir nuėjo. Tuomet kolega K. J. šūktelėjo jam, kad sustotų, nes jis jau buvo paėjęs. S. D. iš karto pradėjo rėkti “kodėl jūs mane persekiojat”, jis buvo priešiškai nusiteikęs ir nenorėjo nieko paaiškinti. Jiems priėjus arčiau, pajuto, kad nuo S. D. sklinda alkoholio kvapas. Tuomet jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau S. D. atsisakė, ir pasakė, kad automobilio nevairavo. Jie matė, kad jis vairavo. S. D. atsisakius pasitikrinti blaivumą bei aiškintis aplinkybes, jam buvo pasakyta, kad jis bus pristatytas į komisariatą. S. D. atsisakius vykti, buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į komisariatą. Policijos komisariate S. D. toliau šūkavo. Į gydymo įstaigą S. D. nevežė, nes jis atsisakė važiuoti.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. D. pažįsta, nes yra tekę naudotis jo taksi paslaugomis. 2019 m. spalio 3 d. apie 8.30 val., atvažiavo į garažą pasikrauti lentų ir prie jo priėjo S. D.. Jiems besikalbant atvažiavo policijos pareigūnai, prasidarė langą ir pasakė S. “ateik čia”. S. D. nusijuokė ir jie kalbėjosi toliau. Tuomet pareigūnai išlipo iš mašinos, o S. paėjus toliau, prieš jį pareigūnai pradėjo naudoti kovinius veiksmus, įsodino į tarnybinį automobilį ir išsivežė. S. D. taksi automobilio jis nematė. Jie su S. D. kalbėjo apie 10 min. iki atvykstant pareigūnams. Nuo S. D. nejuto sklindančio alkoholio kvapo. Jis mano, kad pareigūnai elgėsi amoraliai, nes prasidaręs langą pareigūnas pasakė “ateik čia”, tačiau S. D. nieko neatsakė. Pareigūnai iš mašinos išlipo, kai S. jau ėjo atgal link savo automobilio. Negirdėjo ar pareigūnai jį sulaikant aiškino jam jo teises. Pareigūnams sulaikant S., jis šaukė “filmuokit, žiūrėkit ką daro”. Jis nefilmavo. Dar pareigūnė moteris sakė, kad nekreiptumėm dėmesio. Jį toks pareigūnų elgesys nustebino. Nematė ar S. D., jį grūdant į tarnybinį automobilį, susižalojo.

Liudytas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. D. yra pažįstami. Jis 2019 m. spalio 3 d. apie 8.30 val., atrakino garažo duris, nes atvažiavo vyrai pasikrauti lentų ir trumpam pasišalino. Pareidamas atgal pamatė, kad kažkokios grumtynės vyksta, pamatė pareigūnus, kurie už parankės vedėsi S. D.. Iš pradžių išsigando. S. D. atėjo pas jį prašytis darbo. To momento, kai atėjo S. nematė. Jis matė tik kaip S. D. pareigūnai sodino jį policijos mašiną. S. pravažiuodamas ryte pro jį pasisveikino, pakėlė ranką, tačiau jis atrakino duris ir nuėjo į kitą garažą. K. S. pasistatė automobilį, jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiama S. D. kaltė padarius administracinį nusižengimą: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 2-3), CD su tarnybinio automobilio vaizdo ir garso registratoriaus įrašais (b. l. 18), specialisto išvada Nr. G399/2019(10), kurioje nurodyta, kad tyrimas buvo pradėtas 2019 m. spalio 4 d., 11 val. S. D. nustatyta gilus dešinės dilbio odos nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybėse nurodomo automobilio kokia tai dalis ir pan., mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje 12-24 val. iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 19).

Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 506 straipsnio 4 dalis). Policijos pareigūnai šių administracinių nusižengimų kontekste priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas, Įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš šios teisės normos pažodinio aiškinimo darytina išvada, kad asmenims privalomi vykdyti ne bet kokie, o tik teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai. Reikalavimų pagrįstumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o teisėtumas – remiantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios pareigūnų teisės. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Nagrinėjamu atveju, S. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 8.30 val., jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, bėgo nuo pareigūnų, sugautas muistėsi, atsisakė paklusti teisėtam policijos pareigūno reikalavimui. Taip pat, S. D. atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. S. D. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam prie garažų šnekučiuojantis su vyrais privažiavo policijos pareigūnai, prasidarė langą ir pasakė „ateikt čia“. Kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų atlikęs nebuvo, į tokį pareigūnų pasakymą nekreipė dėmesio ir kalbėjosi toliau. Jam nueinat nuo garažo, pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Nurodė, kad su policijos pareigūnu K. J. dažnai konfliktuoja, kadangi dirba taksi vairuotoju, minėtas pareigūnas jį nuolat stabdo.

Šioje byloje pagrindinis įrodinėjimo dalykas - ar policijos pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, kad S. D.atliko neteisėtus veiksmus ir tuo pagrindu pateikti jam reikalavimus.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai K. J. ir Rasa Jokilaitienė 2019 m. spalio 3 d. vykdė savo tarnybines pareigas ir patruliavo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė patys pareigūnai, jiems važiuojant Sporto gatve, Raseiniuose, pamatė, kad priešais juos, garažų masyve, sustojo taksi automobilis, todėl nusprendė jį patikrinti. Jiems pasirodė įtartina, kad taksi automobilis sustojo, o vairuotojas kalbėjo telefonu. Apklausiami teismo posėdžio metu, pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti, kokio teisės pažeidimo padarymu 2019 m. spalio 3 d. S. D. buvo įtariamas. Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma, jog pastebėtu taksi automobiliu naudojasi tik S. D.. Jam taip pat žinoma, kad jis prekiauja kontrabandinėmis prekėmis, todėl manė, kad šių prekių gali turėti ir savo automobilyje, dėl ko ketino patikrinti jo automobilį. Peržiūrėjus teismui pateiktus vaizdo įrašus, lieka neaišku, kodėl policijos pareigūnai, įtardami, kad asmuo automobilyje galimai turi neleistinų daiktų, iš karto neprivažiuoja prie stovinčio taksi automobilio, jo nepatikrina, bet įvažiuoja į sekantį tarp garažų esantį pravažiavimą ir laukia kol minėtas automobilis išvažiuos į pagrindinį kelią. Nors liudytojas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad surašius S. D. administracinio nusižengimo protokolą, jo automobilis buvo apžiūrėtas, tačiau jokių neleistinų daiktų jame nerasta. Atlikdami šį veiksmą pareigūnai pažeidė ANK 594 nuostatas, nes apžiūrint S. D. automobilį tyrimo veiksmų protokolo nesurašė. Taip pat teismo posėdžio metu apklausiami policijos pareigūnai teigė, kad nuo S. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, pasitikrinti blaivumą S. D. atsisakė. S. D. teigė, kad automobilio nevairavo, nors jie matė, kad S. D. automobilį vairavo. Jokių kitų veiksmų S. D. atsisakius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nagrinėjamu atveju, pareigūnai nesiėmė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. D. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nėra duomenų ir apie tai, kad S. D. buvo vežamas į gydymo įstaigą nustatyti apsvaigimo.

Be to, S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesuprato, ko iš jo nori policijos pareigūnai, pro tarnybinio automobilio langą šaukdami, “ateik čia”, todėl jis nekreipė dėmesio į pareigūnų pasakymą ir toliau prie garažų šnekučiavosi su vyrais. Tokius S. D. parodymus patvirtina ne tik byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad sustojus prie garažų, policijos pareigūnas pro atvira langą šūkteli “S., ateik čia”, bet ir liudytojo A. U. parodymai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ nuostatuose aiškiai apibrėžta policijos patrulių veikla. Šių nuostatų 31 punktas numato, kad policijos patrulis, bendraudamas su asmenimis, privalo laikytis Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų. Kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Jei asmuo reikalauja, policijos patrulis privalo pateikti (parodyti) pareigūno tarnybinį pažymėjimą, tačiau asmeniui į rankas pažymėjimo neduoti. Pateikiamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas negali būti įdėtas į piniginę ar aplanką, negali būti uždengti jo įrašai ir pan. Tačiau, kaip matyti, nagrinėjamoje situacijoje, pareigūnai reikalaudami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prieiti, nesilaikė šio punkto nuostatų, neprisistatė ir nenurodė S. D. reikalavimo ateiti priežasties.

Bylos duomenimis neįrodyta ir aplinkybė, kad S. D. nevykdė pareigūnų reikalavimo sustoti ir bėgo. Nors liudytojas K. J. teismo posėdžio metu teigė, kad jam išlipus iš tarnybinio automobilio ir pakartotinai S. D. nurodžius ateiti, šis nekreipė dėmesio ir ėjo tolyn nuo pareigūnų automobilio, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnui K. J. išlipus ir pakartotinai nurodžius S. D. ateiti, jis priėjo prie policijos pareigūnų automobilio, kas paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, jog S. D. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustoti ir nuo jų bėgo.

Kaip jau minėta, policijos pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Pažymėtina, kad šiuo atveju, policijos pareigūno imtos taikyti prievartos priemonės (fizinės jėgos panaudojimas) S. D. neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, o tik einant, buvo akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios esamai situacijai. Šioje situacijoje S. D. veiksmai (muistymasis) vertintini kaip netoleruotini ir neteisėti, bet nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą. Paminėtina ir tai, kad tokią S. D. reakciją iššaukė ir pačių pareigūnų veiksmai, o būtent, S. D. neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, privažiavus su tarnybiniu automobiliu, neprisistačius bei nenurodžius kreipimosi priežasčių, pro automobilio langą nurodymas S. D. ateiti, o šiam nesuregavus į tokį kvietimą, fizinės jėgos panaudojimas S. D. atžvilgiu, siekiant nuvesti jį prie automobilio bei atlikti automobilio apžiūrą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, patikrinti ar S. D. neturi automobilyje neleistinų daiktų, pareigūnai galėjo iš karto, tik pamatę prie garažų sustojusį taksi automobilį, tačiau to nepadarė ir dėl neaiškių priežasčių laukė užsukę į sekantį garažų pravažiavimą.

Savaime suprantama, kad pilietis turi demonstruoti deramą pagarbą uniformuotam pareigūnui, kalbėti su patruliu oficialia lietuvių kalba, vengti asmeniškumų ir neformalių kreipinių, tačiau Policijos patrulių veiklos instrukcijos 32 punktas numato patruliui pareigą aiškinantis įvykio aplinkybes įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, o jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ši pareiga policijos pareigūno nebuvo atlikta arba atlikta ji buvo nepakankamai, o S. D. emocionali reakcija į pareigūno netinkamą prašymą prieiti prie tarnybinio automobilio, sustoti, iš esmės nesukėlė jokių tolesnių pasekmių, nors buvo subjektyviai patrulio suvokta kaip teisėto reikalavimo nevykdymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą S. D., apklausęs visus įvykio liudytojus, peržiūrėjęs į bylą pateiktą tarnybinio automobilio vaizdo ir garso registratoriaus įrašus konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai netinkamai aiškinosi galimų neteisėtų veiksmų padarymo faktą, neturėjo pagrįsto pagrindo įtarti, kad S. D.atliko neteisėtus veiksmus, o tai reiškia, kad jų reikalavimai nebuvo pagrįsti ir teisėti, todėl administracinio nusižengimo byla S. D. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą S. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė