- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- e2-4384-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40179-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ventvaida“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Advokatai
- Mantas Juozaitis
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ventvaida“ atstovui advokatui Mantui Juozaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ventvaida“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ventvaida“ 0,42 EUR delspinigių, 40,00 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pavėluotai sumokėjo skolą pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic master“, jau po to, kai buvo informuota apie reikalavimo perleidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ventvaida“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“ 2018 m. lapkričio 6 d. raštu nustatė papildomą terminą atsakovei įvykdyti savo prievolę – sumokėti skolą per penkias dienas. Todėl, laikytina, kad atsakovei buvo suteiktas papildomas terminas prievolės įvykdymui. Kreditoriaus nustatytas papildomas terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 11 d. Kadangi 2018 m. lapkričio 11 d. buvo sekmadienis, pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“ turėjo ir galėjo numatyti, kad mokėjimo pavedimas nebus gautas nei 2018 m. lapkričio 10 d., nei 2018 m. lapkričio 11 d., nes savaitgaliais bankai nedirba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.121 str. 2 d. numatyta, kad jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Vadinasi, papildomas nustatytas atsakovės prievolės įvykdymo terminas baigėsi tik 2018 m. lapkričio 12 d., t.y. pirmadienį. Atsakovė įvykdė prievolę iki kreditoraius nustatyto papildomo termino pabaigos. Pirminio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baltic master“ 2018 m. lapkričio 6 d. pranešime nurodytą 53,08 EUR skolos sumą uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“ gavo 2018 m. lapkričio 12 d., t.y. iki jos pačios nustatyto papildomo termino pabaigos. Kad pinigai buvo gauti 2018 m. lapkričio 12 d., patvirtina ir ieškovas savo ieškinyje, todėl dėl šio fakto ginčo nėra. Kadangi atsakovė įvykdė prievolę per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą, nėra pagrindo reikalauti išieškojimo išlaidų. Uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“ 2018 m. lapkričio 6 d. pranešime nurodė, kad skolos administravimas bus perduotas skolų išieškojimo padaliniui ir bus reikalaujama sumokėti papildomą skolos administravimo mokestį jeigu skola nebus sumokėta per nustatytą papildomą prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė spėjo įvykdyti prievolę per šį terminą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės jokių skolos administravimo ar išieškojimo mokesčių. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.209 str. 2 d. nei pirminis kreditorius, nei jo teisių perėmėjas negali ir negalėjo imtis kitų teisinės gynybos priemonių kol nebuvo pasibaigęs papildomai nustatytas prievolės įvykdymo terminas. Atsakovė taip pat laiko, kad net jeigu ir būtų galima reikalauti išieškojimo išlaidų, jos neproporcingai didelės. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis skolos išieškojimas nebuvo būtinas. Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“ nustatė papildomą terminą prievolės įvykdymui ir jeigu nusprendė nelaukdamas termino pabaigos imtis išieškojimo veiksmų, tai atliko savo rizika. Be to, turimoms materialinėms subjektinėms teisėms į skolos padengimą ir delspinigių sumokėjimą įgyvendinti nebuvo būtinas trečiojo asmens – uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ – pasitelkimas ir tarpininkavimas. Pirminis kreditorius galėjo realizuoti šias materialines subjektines teises savarankiškai. Pasirinkimas veikti per tarpininkę ir tapo pagrindu skolos išieškojimo išlaidoms susidaryti. Todėl, nėra pagrindo šias išlaidas pripažinti ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Negana to, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurios sudaro daugiau nei 75 proc. pačios skolos dydžio yra neproporcingos, perteklinės ir vien dėl šios priežasties negalėtų būti priteistos. Atsakovė taip pat laiko, kad nėra pagrindo reikalauti delspinigių. Nei pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“, nei jo teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ iki ieškinio pateikimo nebuvo pateikę prašymo atsakovei sumokėti delspinigius. Pirminis kreditorius 2018 m. lapkričio 6 d. rašte suteikė papildomą terminą skolos sumokėjimui, tačiau nenurodė prašymo sumokėti ir delspinigius. Todėl ieškovas pažeidė tos pačios 2018 m. vasario 5 d. sutarties, kuria ji remiasi, 9.1. punkte nurodytą pareiga ginčus spręsti bendradarbiaujant. Vietoje bendradarbiavimo ir elementaraus prašymo sumokėti 0,42 EUR delspinigių, ieškovė iškart kreipėsi į teismą, tokiu būdu sąlygodama dideles papildomas išlaidas tiek ieškovei tiek ir atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė “Baltic master” ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė “Ventvaida“ 2018 m. vasario 5 d. sudarė sutartį Nr. BM/2018.02.05/MP-109, pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui (e.b.l. 14-17). Atsakovė apmokėjo pradinio kreditoriaus pateiktų prekių kainą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras 2018 m. lapkričio 12 d. Pradinio kreditoriaus ir atsakovės 2018 m. vasario 5 d. sutarties Nr. BM/2018.02.05/MP-109 6.1. punktu, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, o pagal 8.1. punktu įsipareigojo pradelsus šį terminą, mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė skolą sumokėjo per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą, taip pat ar iki pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimo ieškovei.
Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Baltic master“ 2018 m. lapkričio 6 d. raštu, kuris įteiktas atsakovei tą pačią dieną elektroniniu paštu, pareikalavo atsakovę įvykdyti prievolę ir nustatė papildomą terminą – sumokėti skolą per penkias dienas. Papildomas terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 11 d. Paskutinė prievolės įvykdymo termino diena 2018 m. lapkričio 11 d. buvo ne darbo diena – sekmadienis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.121 str. 2 d. numato, kad jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi, pradinio kreditoriaus papildomai nustatytas atsakovės prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 12 d., t.y. pirmadienį.
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ”Juris LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė “Baltic master” 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ”Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o uždaroji akcinė bendrovė “Baltic master” perleido reikalavimo teisę į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę “Ventvaida“ (e.b.l. 7-9). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 1 d. reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Uždaroji akcinė bendrovė ”Juris LT“ 2018 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą, prie kurio pridėjo reikalavimo perleidimo sutartį (e.b.l. 22). Pagal nurodytą teisinė reglamentavimą laikytina, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimo faktą sužinojo ir šis faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę nuo 2018 m. lapkričio 11 d. Mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad atsakovė skolą sumokėjo 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. po to, kai buvo informuota ir sužinojo apie reikalavimo perleidimo faktą. Taigi, skola turėjo būti sumokėta ne pradiniam, o naujajam kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 7 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nereikalauja pagrindinės prievolės vykdymo ar su šios prievolės įvykdymu pradiniam kreditoriui susijusių nuostolių. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kada naujasis kreditorius gavo prievolės įvykdymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. numato, kad reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ar labiau suvaržyti jo prievoles. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus nustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti galiojo ir naujojo kreditoriaus pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo skolininkui momentu. Nors skolininkas per pradinio kreditoriaus nustatytą papildomą terminą įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui, tačiau naujasis kreditorius pripažįsta, jog jis prievolės įvykdymą yra gavęs ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymo gavimo uždelsimą, todėl teismas laiko, jog atsakovė prievolę įvykdė tinkamai per pradinio kreditoriaus papildomai nustatytą terminą.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis „ Išieškojimo išlaidų kompensavimas“ 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą; to paties straipsnio 2 dalis numato, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius, teikdamas reikalavimą atsakovei sumokėti skolą, nereikalavo iš pastarosios nei netesybų, nei skolos išieškojimo išlaidų. Reikalavimas sumokėti tokias išlaidas pareikštas nepasibaigus pradinio kreditoriaus nustatytam papildomam prievolės įvykdymo terminui, kai pradinis kreditorius buvo pareiškęs reikalavimą skolininkui tik dėl pagrindinės skolos sumokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.209 str. 2 d. nei pirminis kreditorius, nei jo teisių perėmėjas negali imtis kitų teisinės gynybos priemonių, kol nebuvo pasibaigęs papildomai nustatytas prievolės įvykdymo terminas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių būtinybę pradiniam ar naujajam kreditoriui imtis skolos išieškojimo veiksmų atsakovės atžvilgiu, taip pat įrodymų, jog tokių veiksmų būtų imtasi ir kad būtų patirtos iš skolininko reikalaujamos skolos išieškojimo išlaidos. Pradinio kreditoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. įspėjime apie pradelstą skolą buvo nurodyta, kad skolos administravimo išlaidų bus reikalaujama tik tuo atveju, jeigu skolininkas nesumokės skolos per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą (e.b.l. 34).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, jog pagrindinė skola sumokėta per pradinio kreditoriaus papildomai nustatytą terminą, prašomos priteisti skolos išieškojimo išlaidos nepatirtos ir nebuvo pagrindo atlikti skolos išieškojimo veiksmus, kreditoriaus reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų ir netesybų atmetamas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 EUR dydžio, todėl nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.