Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1834-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
2A-1834-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22468-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
L. V.
Kategorijos
  • 3.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1834-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22468-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 2.6.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei L. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad ieškovas D. S. dukters S. S. išlaikymui kas mėnesį moka 100 EUR materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į L. V. banko sąskaitą. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę L. V. raštu ieškovui D. S. pateikti išsamią informaciją apie jo mokamų sumų dukters S. S. interesais panaudojimą, t.y. 20000 Lt sumos panaudojimą ir kasmėnesinių įmokų panaudojimą dukters interesais.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad ieškovas dukters išlaikymui mokės kas mėnesį 800 Lt materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės, todėl jis nebegali skirti dukrai sutartyje nurodyto išlaikymo, kadangi nuo 2015 m. sausio 30 d. yra bedarbis, turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į tai, remiantis CK 3.201 str. 1 d. ieškovui priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 100 EUR. Ieškovas taip pat nurodė, kad vykdydamas šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 p. sumokėjo atsakovei 20000 Lt sumą skirtą dukros privataus darželio lankymo išlaidoms ir kitiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė atsisako suteikti informaciją, kur panaudojo šią sumą.Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareikštu prašymu nesutiko ir prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovo D. S. ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei kitas faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad nors po 2013 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo, tačiau jis yra darbingas, išsilavinęs jauno amžiaus vyras, galintis susirasti ir dirbti tokį darbą, kuris užtikrintų ir jo, ir jo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, todėl ieškovo laikinas pajamų sumažėjimas, kai jis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo bedarbis nevertintinas kaip turtinės padėties pasikeitimas iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ieškovas dirba pakankamai gerai apmokamame darbe, o ieškovo siūlomas teikti 100 EUR išlaikymas augančiai dukrai S. S. negalėtų patenkinti net minimalių, būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog S. S. motina atsakovė L. V. vaiko išlaikymui skirtas pinigų sumas yra panaudojusi ne vaiko interesais, atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui išsamią informaciją apie jo mokamų sumų dukters S. S. interesais panaudojimą, kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Netenkinus šio prašymo nustatyti, kad ieškovas dukters išlaikymui kas mėnesį moka po 175 EUR materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 15 d. į atsakovės banko sąskaitą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi. Apeliantas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu dirbo UAB „Ideal invent“ ir gaudavo vidutiniškai 13664 Lt. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. apeliantas buvo bedarbis ir gavo vos 301,70 EUR. Šiuo metu apelianto pajamos per mėnesį yra 1710 EUR neatskaičius mokesčių. Taigi, lyginant apelianto pajamas sutarties sudarymo metu, šiuo metu apelianto pajamos yra 2,5 karto mažesnės. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Toks apelianto pajamų pasikeitimas vertintinas kaip turtinės padėties pasikeitimas iš esmės. Todėl ieškovui nebeišgalint mokėti susitarto išlaikymo, ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl jo sumažinimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas kas mėnesį dukros naudai moka 63,72 EUR gyvybės draudimo įmokas. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Pažymėjo, kad susitinka su dukra 2-3 kartus per savaitę. Susitikimų metu ieškovas ne tik bendrauja su dukra, bet ir pramogauja, tokiu būdu ieškovas daugiau kaip 100 EUR kasmėnesine suma geranoriškai prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Taigi, vien tik ieškovo kas mėnesį teikiama 400 EUR suma viršija šiuo metu esamą minimalią mėnesio algą. Apeliantas taip pat nurodė, kad 2013 m. balandžio 24 d. geranoriškai pervedė atsakovei 20000 Lt sumą dukros privataus darželio išlaidoms apmokėti, kurios kas mėnesį sudarė apie 1000 Lt. Tačiau nuo 2013 m. rugsėjo mėn. šalių dukra lanko valstybinį darželį, kurio lankymo išlaidos kas mėnesį sudaro 70 EUR. Taigi, iš ieškovo pervestos sumos darželiui buvo skirta tik 6000 Lt, liko 14000 Lt, kuriuos išdalinus nuo išmokėjimo momento iki apeliacinio skundo padavimo dienos, susidaro dar kas mėnesinė 112,63 EUR piniginė suma, kurią ieškovas skyrė dukros išlaikymui. Taigi, ieškovo skiriama 5000 EUR suma kas mėnesį, šalių nepilnamečiam vaikui nelaikytina proporcinga ir neatitinka ieškovo pajamų.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarbia laikė aplinkybę, kad šalių dukrai nustatytas atopinis dermatitas, kadangi šią ligą šalių dukra baigia natūraliai išaugti. Tuo tarpu teismas rėmėsi vien atsakovės niekuo nepagrįstais teiginiais, kad dukrai reikalingos brangios priemonės dėl ligos.Apeliantas niekada nevengė mokėti dukrai išlaikymo, tačiau dėl pasikeitusios finansinės padėties nebegali mokėti sutarto išlaikymo, todėl nustatytinas 100 EUR išlaikymas kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė teismui, kad labai susispaudęs galėtų skirti 175 EUR, tačiau teismas dėl to nepasisakė.Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie 20000 Lt sumos panaudojimą. Dukros privačiam darželiui apytikriai galėjo būti panaudota 6000 Lt, taigi nėra aišku kokiu būdu dukros išlaikymui panaudota likusi 14000 Lt suma. Įtarimų dėl lėšų panaudojimo ieškovui sukėlė atsakovės poilsinė kelionė į Turkiją bei nuolatiniai jos skundai, kad skiriamų lėšų nepakanka. Todėl ieškovė įpareigotina pateikti informaciją apie 20000 Lt sumos ir kasmėnesinių įmokų panaudojimą dukters interesams. Toks įpareigojimas nepažeis nei atsakovės, nei šalių dukros interesų.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėjo, jog priešingai ne ieškovas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų kodėl nustatytas išlaikymo dydis neturėtų būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl šalių sutartimi dėl santuokos teisinių pasekmių sutarto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, ieškovui įrodinėjant iš esmės pasikeitusią turtinę padėtį.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei faktines bylos aplinkybes sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, kas būtų pagrindas sumažinti šalių nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Apeliantas nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų L. V.-Simanavičienės ir D. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 p. šalys susitarė, kad D. S. dukters S. S. išlaikymui kas mėnesį mokės po 800 Lt (231,69 EUR) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovas prašo sumažinti sutartą išlaikymo dydį ir nustatyti 100 EUR išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, motyvuodamas iš esmės pasikeitusia materialine padėtimi, kadangi jo darbo užmokestis sumažėjo 2,5 karto.Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Esminis apelianto argumentas, kuriuo jis grindžia poreikį sumažinti teikiamą išlaikymą dukrai yra tai, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu ieškovas gaudavo vidutiniškai apie 13664 Lt (3957,67 EUR) dydžio darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. ieškovas buvo bedarbis, o nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įsidarbinęs UAB „Elgama-elektronika“, kur gauna 1300 EUR darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, jog pajamų sumažėjimas 2,5 karto yra reikšmingas pokytis vertinant turtinę padėtį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pradinis, t.y. šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio metu nustatymo metu, ieškovo gaunamas atlyginimas kelis kartus viršijo vidutinį darbo užmokestį šalyje. Tuo tarpu šalių sutartas sutartyje 231,69 EUR išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, nelaikytinas dideliu lyginant su ieškovo tuo metu gautu darbo užmokesčiu. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnametės dukros poreikiai nėra sumažėję. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovo pajamos ir sumažėjo 2,5 karto, tačiau šiuo metu ieškovo gaunamas darbo užmokestis nesudaro pagrindo konstatuoti iš esmės pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį, kuri būtų pagrindas sumažinti teikiamą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, kurios poreikiai nepasikeitė. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jam neužtenka gaunamo 1300 EUR darbo užmokesčio savo ir vienintelio išlaikomo asmens – nepilnametės dukros poreikiams tenkinti. Ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kurį įsigijo už Swedbank suteiktą 98470,81 EUR kreditą, už kurį moka 277,80 EUR mėnesines įmokas. Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė LEXUS, kuria ieškovas naudojasi pagal Lizingo sutartį. Daugiau duomenų apie ieškovo išlaidas byloje nėra. Tuo tarpu atsakovė nekilnojamojo turto neturi, su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame būste, atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje nėra įregistruotų transporto priemonių, gaunamas darbo užmokestis 902 EUR neatskaičius mokesčių.Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovo siūlomas 100 EUR išlaikymas, ar apeliaciniame skunde nurodytas 175 EUR susietas su minimaliu darbo užmokesčiu. Tačiau pažymėtina, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus šalių turtinę padėtį, spręstina, kad šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytas 231,69 EUR dydžio išlaikymas yra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai net ir sumažėjus jo gaunamoms pajamoms.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, nustatė ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principą įvertino ankščiau minėtas būtinas nustatyti aplinkybes klausimui dėl išlaikymo nepilnamečiam dydžio sumažinimo, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai.

Dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti išsamią informaciją apie 20000 Lt sumos ir kasmėnesinių įmokų skirtų šalių dukters išlaikymui panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad minėta 20000 Lt suma, kurią ieškovas pervedė atsakovui, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu patvirtintos šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 p. buvo skirta ne tik šalių dukros privačiam darželiui, bet ir kitiems jos poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodo, kad 6000 Lt buvo panaudoti dukros privačiam darželiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti ataskaitas apie 14 000 Lt lėšų pervestų prieš 3 metus panaudojimą, įvertinus lėšų sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažymėtina ir tai, kad šalys bendru sutarimu nebuvo sutarę dėl ataskaitų už panaudotas lėšas pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.203 straipsnis, kuriuo vadovaujasi apeliantas, numato tik galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Apeliantas, teigdamas, jog yra tikimybė, kad jo teikiami vaiko išlaikymui pinigai nebuvo ar nebus panaudoti išimtinai jo nepilnamečio vaiko naudai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones grindė tik prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių dukra, teko pareiga ne tik tokia pat dalimi prisidėti prie jos išlaikymo, bet papildomai pasirūpinti kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, pasirūpinti dukros sveikata, nuolat rūpintis jos ugdymu ir gebėjimų tobulinimu). Nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn. šalių dukra lanko valstybinį darželį, kurio išlaidos kas mėnesį sudaro apie 70 EUR, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad mergaitė papildomai yra lavinama Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, dainuoja pop grupėje, lanko gimnastikos užsiėmimus. Byloje nėra duomenų, kad prieš tai minėtas pareigas atsakovė vykdo netinkamai, todėl papildomų reikalavimų nustatymas, tarp jų: atsiskaityti už laikotarpio nuo 2013 m. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo išlaikymo panaudojimą, reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą. Taigi, byloje nesant tokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas pateikti prieš 3 metus pervestų lėšų panaudojimo ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais bei kiekvieną mėnesį pervedamų lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises, užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei čekių rinkimu.Kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka