Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. M., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo) ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus rašytinėje išvadoje nurodyta, kad ieškovo A. V. pareikštas reikalavimas atsakovei E. M. dėl priteisto išlaikymo sumažinimo iki 70 Eur dydžio pažeidžia geriausius nepilnamečių vaikų G. V. M., G. N. M. ir A. S. V. interesus. Iš ieškovo A. V. priteistinas išlaikymas galėtų būti sumažintas, bet neturėtų būti mažesnis kaip 150 Eur. Tarnybos nuomone, ieškovo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas neprieštarautų geriausiems nepilnamečių vaikų interesams bei sukurtų artimesnius tėvo ir vaikų santykius, tačiau šiuo metu ieškovo namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams svečiuotis su nakvyne.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad G. V. M., G. N. M. ir A. S. V., tėvai yra A. V. ir E. M.. Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-5581-420/2020, nutarta išieškoti iš A. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: G. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisiant nuo 2020-10-30 ir tęsiant iki vaikų pilnametystės, leidžiant nepilnamečių vaikų motinai E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas lėšas naudoti uzufrukto teise. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti (sumažinti) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5581-420/2020, ir priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. V. M., G. N. M. ir A. S. V. nuo 200 Eur iki 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Nepilnamečiai vaikai G. V. M., G. N. M. ir A. S. V. gyvena su motina E. M. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame(duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-12-18 ir 2020-12-21 sprendimais šalių nepilnamečiams vaikams G. V. M. ir A. S. V. nuo 2020-11-25 iki 2021-11-24 buvo nustatytas atitinkamai lengvas ir vidutinis neįgalumo lygis. Neabejotinai E. M. tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus. Atsakovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms.

Atsakovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui reikia 500 Eur, iš kurių: maistui apie 200 Eur; drabužiams ir avalynei apie 70 Eur (batai 40 Eur, striukė 40 Eur, megztinis 30 Eur, kelnės 25 Eur, apatinis trikotažas 15 Eur, kita apranga 25 Eur (kepurės, pirštinės, akiniai nuo saulės ir pan.), laisvalaikio aprangai 40 Eur; vitaminams apie 15 Eur; vaistams 15 Eur; kelionės į sveikatos priežiūros įstaigą išlaidoms apie 15 Eur; higienos priemonėms apie 25 Eur; mokesčiams už būstą apie 75 Eur (šildymas 50 Eur/mėn., elektros energijos išlaidos 40 Eur/mėn., vandens tiekimas - 50 Eur/mėn., renovacijos mokestis - 70 Eur/mėn., šiukšlių išvežimas 50 Eur/metams, internetas - 35 Eur, kiti būsto mokesčiai - 50 Eur/mėn. = 301 Eur/4 asmenų =75); kitų išlaidų, kurios sudaro apie 40 Eur (skalbimo priemonės, kitos buities priemonės ir pan.); lavinimo priemonėms ir pan. 30 Eur; laisvalaikiui 15 Eur. Atsakovė nedirba, papildomų pajamų negauna, naujo nekilnojamojo turto neįgijo. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir jai faktiškai tenka didesnė išlaikymo dalis. Valstybės skiriamos pašalpos ir išmokos vienam šalių vaikui į mėnesį sudaro: už 3 vaikus po 111,22 Eur kiekvienam, G. negalios išmoka sudaro 143 Eur, A. išmoka už negalią sudaro 214,50 Eur, vaikų išlaikymo fondo išmoka 3 vaikams po 72 Eur, kas viso per mėnesį sudaro apie 900 Eur.

Ieškovas taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui reikia 140 Eur, iš kurių: maistui apie 70 Eur; higienos priemonėms apie 10 Eur; mokyklinėms prekėms, išlaidoms mokyklos organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui, laisvalaikiui – apie 20 Eur; drabužiams, sportinei aprangai ir avalynei apie 30 Eur; kitiems mokesčiams ir išlaidoms (komunalinėms mokesčiams, kabelinei televizijai, internetui, transporto išlaidoms, kurui) apie 10 Eur.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teismui pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę ir nurodė, jog vieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500 Eur, o pagal ieškovo pateiktą vaiko poreikių lentelę – 140 Eur. Teismas, susipažinęs su šalių pateiktų vaiko poreikių lentelių turiniu, išklausęs teismo posėdyje šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovo pateiktoje lentelėje nurodytos išlaidos nepagrįstos įrodymais, yra akivaizdžiai per mažos. Ieškovas nepaaiškino, kai vaikas gali prasimaitinti už du eurus per dieną. Tai pat nepagrįstas jo teiginys, kad komunalinėms mokesčiams, kabelinei televizijai, internetui, transporto išlaidoms, kurui užtenka apie 10 Eur per mėnesį, kadangi iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės šeima vidutiniškai per mėnesį vien buto šildymui išleidžia po 32,33 Eur, Zarasų būstui – po 27,40 Eur, kas jau sudaro apie 15 Eur vienam asmeniui. Be to, atsakovė moka už namo renovaciją, už suvartotą elektros energiją, dujas, vandenį, televiziją, atliekų išvežimą ir kt. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti 70 Eur išlaikymas vienam vaikui neatitinka įstatymų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių ir sąlygų jiems augti bei vystytis kaip pilnavertei asmenybei, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Tuo tarpu, teismo nuomone, atsakovės lentelėje nurodytos išlaidos šiuo laiku yra objektyviai reikalingos ir protingo dydžio, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Tuo labiau, kad du nepilnamečiai vaikai yra neįgalūs.

Kaip jau buvo minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesinės algos dydis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 824 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydis – 730 Eur, o atskaičius mokesčius – 518 Eur, todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 259 Eur suma. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur per mėnesį suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Teismo manymu, jiems būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Įvertinus valstybės skiriamos pašalpos ir išmokos vienam šalių vaikui (po 111,22 Eur kiekvienam vaikui į mėnesį), teismas laiko, jog vaikų tėvai turi skirti vaikų išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui.

Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, vertina aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą įrodinėja tuo, kad jis neteko darbo, šiuo metu nedirba, gauna tik 200 Eur dydžio pajamas išmokamas užimtumo tarnybos, iš kurių turi išlaikyti tris vaikus ir išsilaikyti pats. Jis neturi tokių didelių pajamų, santaupų, ar vertingo turto, iš kurio galėtų mokėti priteistą išlaikymą. Gyvena (duomenys neskelbtini), jam ½ dalyje priklausančioje namo dalyje, kuris yra areštuota antstolio. Darbo paieškos yra labai sunkios. Tam, kad jis galėtų mokėti kiekvieną mėnesį priteistą po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turėtų būti priverstas skolintis, o tai būtų visiškai neracionalu. Mažame miestelyje darbo galimybės yra labai ribotos, ypatingai per pandemiją darbo iš viso nebuvo, todėl jis neturėdamas darbo realiai vos pats pragyveno, su artimųjų pagalba, kurie padėjo finansiškai tam, kad jis patenkintų būtinuosius maisto ir kitus poreikius.

Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis apskritai kada nors geranoriškai mokėjo iš jo priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą ar kitokiais būdais prisidėjo prie jų išlaikymo. Priešingai, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovui nemokant išlaikymo, vaikams yra skiriamos piniginės lėšos iš valstybės (Vaikų išlaikymo fondo). Ieškovas nedirba, nors yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jam nustatytas neįgalumas ar sumažėjęs darbingumas, nėra, todėl jis turi visas galimybes susirasti darbą ir teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Nors ieškovas teigė, kad intensyviai ieško darbo ne tik užimtumo tarnyboje, bet ir pats savarankiškai, siųsdamas savo CV duomenis įvairioms įmonėms, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo argumentas, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo, nes neturi pajamų, atmestinas. Atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti visais trimis vaikais. Jam tenka atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką. Be to, nepakankamas piniginių lėšų vaikui skyrimas, iš esmės negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitu šeiminiu ryšiu susiformavimu ar kitokiomis priežastimis (LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, įvertinus aukščiau paminėtas faktines bei teisines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) netenkintinas, kadangi nenustatyta reikšmingų aplinkybių pasikeitimo po teismo sprendimo priėmimo dėl kurių būtų pagrindas priteistą išlaikymą sumažinti (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse, kur numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamojoje byloje yra tokios bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas, paduodamas teismui ieškinį, sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį, taip pat jis turėjo 540 Eur išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 263,20 Eur. Taip pat byloje yra susidariusios 36,66 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos specifikos, dėl reikalavimo, susijusio bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teismo posėdyje ginčo tarp šalių iš esmės nekilo, nes ieškovas sutiko, kad bendravimas su vaikais vyks pagal atsakovės pasiūlytą atsiliepime į ieškinį tvarką. Ieškovo reikalavimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo) atmestas. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalys rūpestingiau bei apdairiau turėjo galimybę išspręsti ginčą be kreipimosi į teismą, susitarti taikiu būdu, taip pat išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylinėjimosi išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisia, o antrinės teisinės pagalbos išlaidas palieka valstybės sąskaita.

Byloje yra susidariusios 36,66 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, į tai, kad ieškovas susitiko su atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, kuri nustatoma šiuo sprendimu, o taip pat į tai, kad atsakovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, valstybės turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo nėra priteisiamos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo A. V. reikalavimo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo) netenkinti.

Nustatyti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikų G. V., gim. (duomenys neskelbtini), G. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. S.

V ., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:

2.1. Tėvas pasiima visus 3 vaikus iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio 3 savaitgalį nuo šeštadienio 10 vai. ir grąžina visus 3 vaikus motinai sekmadienį iki 17 vai. į motinos gyvenamąją vietą;

2.2. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

2.3. poriniais metais, t. y. 2022, 2024 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikai praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2023, 2025 ir t.t., tėvas vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 15 valandos, o vaikus gražina gruodžio mėnesio 23 dieną iki 20 valandos.

2.4. Poriniais metais, t. y. 2024, 2026 ir t. t., išskyrus 2022 metus, vaikai praleistų Naujųjų metų šventę tėvo namuose. Vaikus iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiima 11 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražina motinai gruodžio mėnesio 31 dieną iki 24 valandos;

2.5. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams;

2.6. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama. Tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir gražina vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki 18 val.;

2.7. Nustatyti, kad bendru sutarimu vaiku lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu (SMS žinute ar pan.);

2.8. Vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje.

2.9. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaikais asmeniškai užtikrinti vaikų saugumą ir priežiūrą;

2.10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą, tačiau ne vėliau nei iki tvarkos 1 punkte numatytos bendravimo pradžios laiko ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

2.11. Apie negalėjimą įgyvendinti bendravimo tvarką tėvai vienas kitam praneša nedelsiant, nurodant priežastį;

2.12. Apie susitikimus su vaikais iš anksto (ne vėliau nei prieš 1 dieną) pranešti motinai.

Bylinėjosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, palikti valstybės sąskaita.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.