Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Gyčio Večersko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-21 nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. bauda 40 MGL (5200 litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

V. P. iš civilinio atsakovo UAB „Sauliaus taksi“ priteistia 12000 (dvylika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

D. C. iš civilinio atsakovo UAB „Sauliaus taksi“ priteista 860 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt) litų turtinei žalai, 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad jis 2007-04-26 apie 15:15 val., Kaune, Linkuvos g., vairuodamas maršrutinį taksi automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Varnių g. link Žemaičių g., ties namu Nr. 91, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 64, 172 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų apsaugos priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, privalėjo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į transporto priemonės ypatumus, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tačiau taip nesielgė, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti jo vairuojamo automobilio „Ford Transit“ keleiviai: V. P., kuri patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir D. C., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei G. M., kuri patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu manė, jog eismo įvykis kilo dėl staiga pablogėjusios vairuotojo, tai yra jo sveikatos, nes automobilis be jokios priežasties nuvažiavo nuo kelio. Tuo tarpu teisme ji paliudijo, kad avarija įvyko tuomet, kai jis atsisukęs į už jo sėdėjusią G. M., pastarajai atidavinėjo grąžą. Liudytojos parodymai teisme prieštarauja parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad avarija įvyko dėl vairuotojo sveikatos būklės.

Nukentėjusiosios D. C. parodymai iš dalies patvirtina jo gynybos versiją, kad avarija įvyko dėl jo sveikatos būklės. Liudytoja parodė, kad maršrutinio taksi autobuso vairuotojas, tai yra jis buvo keistas, atrodė be reakcijos. Kitai keleiviai paprašius sustoti, jis iškart nesureagavo, sustojo tik po keleivės pakartotinio prašymo. Kylant į kalną, automobilis pradėjo važinėti į šonus, posūkyje padidino greitį, pervažiavo į kitą kelio pusę, užvažiavo ant bordiūro ir trenkėsi į medį. Panašius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji nepilnametė G. M., gim. 1993-05-07, parodė, kad į maršrutinį taksi įsėdo prie Kauno pilies. Įsėdusi padavė pinigus vairuotoju, kuris atrodė normaliai. Avarijos detalių nematė, nes žiūrėjo per langą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais apie įsėdimo į maršrutinį taksi vietą.

Civilinio atsakovo UAB „Sauliaus taksi“ atstovas A. S. apklausos metu teisme parodė, kad dėl taksi vairuotojo, tai yra jo, darbo nebuvo gauta nusiskundimų iš žmonių. Jis sveikata nesiskundė. Darbo grafikas buvo pastovus. Vairuotojai pailsėdavo galiniame sustojime. 2007-04-26 išleidžiant į reisą buvo patikrinta sveikata, vairuotojas niekuo nesiskundė. Tokie civilinio atsakovo atstovo parodymai iš dalie patvirtina jo versiją dėl eismo įvykio kilimo priežasties.

Apklaustas specialistas S. M. parodė, kad jis avarijos metu teoriškai galėjo prarasti sąmonę, tačiau tai nei įrodyta, nei paneigta bylos medžiaga bei turimais medicininiais dokumentais. Tokie specialisto parodymai neleidžia paneigti versijos, kad avarija galėjo kilti dėl apalpimo. Ekspertas patvirtino, kad kraujo spaudimas iškart nesukyla iki sąmonės netekimo, žmogus pradžioje jaučia pykinimą, galvos skausmą, tik po kurio laiko jam gali atsirasti trumpas sąmonės netekimas.

Komisinės teismo medicinos ekspertizėje nurodyta, kad jis iki 2008-04-26 sirgo hipertonine širdies liga, juosmens, kryžmens stuburo spondilioze, radikulopatija, kaklinės stuburo srities osteochondroze ir radikulopatija, lengvos formos cukriniu diabetu. Šios ligos buvo chroniškos, tačiau pateiktuose ekspertizei medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie jų paūmėjimą 2008-04-26 eismo įvykio metu. Jam dėl hipertenzinės ligos nustatytas padidėjęs kraujospūdis galėjo būti autoįvykio metu, kas turėtų įtakos jo sąmonės sutrikimui. Jam diagnozuota hipertenzinė liga su ryškiais kraujospūdžio svyravimais, gali turėti įtakos jo centrinės nervu sistemos veiklai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išvadoje konstatuota, kad R. R., vairuodamas darbo metu maršrutinį taksi automobilį, 2007-04-26 sukėlė eismo įvykį praradęs sąmonę, todėl įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Teismas visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai teigė, kad ši SODROS išvada prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai ir teisme gautai medžiagai apie K. R. sveikatos būklę iki avarijos, teismo metu gautiems eksperto paaiškinimams ir kompleksinės teismo medicininės ekspertizės išvadai. Teismas SODROS išvada nesivadovavo priimdamas nuosprendį byloje. Tokios teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nes jau liudytojų parodymai nurodo į tai, kad jo būklė nebuvo itin gera. Jis pats parodė, kad buvo karšta diena, jam staiga pasidarė bloga, aptemo akyse ir staiga prarado sąmonę. Jo parodymai patvirtinti eksperto išvada, kurioje teigiama, kad jam dėl hipertenzinės ligos nustatytas padidėjęs kraujospūdis galėjo būti autoįvykio metu, kas turėtų įtakos jo sąmonės sutrikimui. Jam diagnozuota hipertenzinė liga su ryškiais kraujospūdžio svyravimais, gali turėti įtakos jo centrinės nervų sistemos veiklai. Apklausos metu ekspertas parodė, kad jis avarijos metu teoriškai galėjo prarasti sąmonę.

Teismas nesurinko objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė inkriminuojamą veiką, todėl teismas privalėjo vertinti eismo įvykį kaip nelaimingą atsitikimą bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismas nenustatė ir jo psichinio santykio su veika ir pasekmėmis. Negalima tvirtinti, kad jo padarytų administracinių teisės pažeidimų analizė, bei prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00831-05 analizė, leidžia konstatuoti, kad jis siekė eismo įvykio kilimo, lyginti ankstesnes veikas su tiriamuoju nusikaltimu ir kt. Tai tik prielaidos, kuriomis grįsti nuosprendį negalima.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistais apeliacinius skundu ginčija inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., sudėties subjektyviąją pusę – kaltę. Nuteistasis iš esmės teigia, jog jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė praradęs sąmonę, o ne dėl neatsargaus vairavimo. Eismo įvykis turėtų būti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu sutikti nėra pagrindo, nes bylos medžiaga liudija, kad nuteistais neatsargiai vairuodamas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra, pavojingą veiką padarė neatsargia kaltės forma.

Byloje nustatytos tokios aplinkybės: R. R. vairuodamas maršrutinį taksi automobilį nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio keleiviai: V. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, D. C. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, G. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio veikoje nustatomi visi Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje kriminalizuotos veikos požymiai. Šiuo atveju R. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 3 d., nes jo padaryta veika atitinka visu šios kriminalizuotos nusikalstamos veikos požymius, tame tarpe subjektyviuosius.

Asmuo atsako pagal BK 281 str. 1-6 dalis, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. BK 16 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteisto vairuotojo K. R. veiksmus Baudžiamojo kodekso atžvilgiu, analizavo byloje surinktus įrodymus. Byloje paties nuteistojo, nukentėjusiųjų V. P., D. C. parodymais nustatyta, kad už Varnių ir Panerių gatvių sankryžos, prieš Milikonių kalną, tai yra, prieš įvykio vietą, į maršrutinį taksi mikroautobusą įlipo nukentėjusioji nepilnametė G. M., gim. 1993-05-07. Nukentėjusioji V. P., kuri sėdėjo maršrutinio taksi mikroautobuso priekio dešinėje pusėje, parodė, kad į mikroautobusą įlipus nukentėjusiajai G. M., šis pradėjo važiuoti. G. M. vairuotojui padavė pinigus, atsisėdo už jo. Maršrutiniam taksi mikroautobusui kylant į kalną, K. R. atsigręžęs į už jo sėdėjusią G. M. pastarajai davė grąžą. Tuo metu automobilis pradėjo važiuoti link griovio ir nuvažiavo nuo kelio. Šių liudytojų ir paties nuteistojo parodymų visuma liudija, kad K. R. mikroautobusą vairavo neatsargiai, nes vietoj to, kad stebėtų kelią važiavimo kryptimi, atsisukęs į keleivę G. M. atidavinėjo grąžą. Toks neatsargus automobilio vairavimas yra Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimo pažeidimas, nes K. R. nesilaikė visų būtinų apsaugos priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui. Nuteistojo K. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra objektyvusis nusikaltimo, numatytos BK 281 str. 3 d., požymis – pavojinga veika. Pavojingą veiką – Kelių eismo taisyklių 53 punkto pažeidimą nuteistais K. R. padarė neatsargia kaltės forma.

Nuteistais apeliaciniame skunde nesutikdamas su inkriminuotos veikos padarymu teigia, kad nuo kelio nuvažiavo, nes buvo praradęs sąmonę ir jo veiksmuose negali būti kaltės. Tokia nuteistojo gynybos pozicija buvo patikrinta, tačiau ji paneigta byloje esančiais nukentėjusiųjų parodymais, Teismo medicinos instituto specialisto išvada bei ekspertizės aktu. Ekspertizės akto išvadoje, nurodyta, kad R. R. iki eismo įvykio be kitų ligų sirgo hipertonine širdies liga, lengvos formos cukriniu diabetu, šios ligos buvo chroniškos, tačiau pateiktuose ekspertizei medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie ligų paūmėjimą 2007-04-26 eismo įvykio metu. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie ligų paūmėjimą 2007-04-26 eismo įvykio metu. Iš ekspertizės akto ir specialisto išvados matyti, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuotas K. R. sirgtų ligų, galėjusių sukelti sąmonės netekimą, paūmėjimas eismo įvykio metu ir iškart po jo. Nors nukentėjusiosios V. P., D. C. parodė, kad vairuotojas tą kart atrodė apsvaigęs, be reakcijos, pavargęs, tačiau nei viena iš jų nepaliudijo, kad vairuotojas prarado sąmonę. Tuo labiau, nukentėjusioji V. P., kuri sėdėjo automobilio priekyje, paliudijo, kad vairuotojas po avarijos iš automobilio išlipo pats. Nukentėjusioji D. C. parodė, kad po avarijos R. R. vaikščiojo apie automobilį, kalbėjo telefonu ir neatrodė susižeidęs, prastai besijaučiantis. Šiais bylos įrodymais paneigta nuteistojo gynybos versija apie sąmonės netekimą vairuojant mikroautobusą, esą tik tai buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimo priežastis. Priešingai, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė neatsargiai vairuodamas mikroautobusą, tai yra neatsargia kaltės forma, kuri atitinka subjektyvųjį nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., sudėties požymį – kaltę.

Tarp R. R. padarytos pavojingos veikos - Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių BK 281 str. 3 d. numatytų pavojingų padarinių – nukentėjusiųjų sužalojimo yra priežastinis ryšys. R. R. padarytas neatsargus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – pavojinga veika buvo būtina kilusių padarinių – nukentėjusiųjų sužalojimo sąlyga. Gi jeigu nuteistasis grąžą nukentėjusiajai G. M. būtų atidavęs dar automobiliui stovint, o važiuojant stebėjęs kelią, eismo įvykio būtų buvę išvengta.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. padarytoje veikoje yra visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., todėl jis pagrįstai apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas už padarytą nusikaltimą.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išvados vertinimo. Teismas nuosprendį pagrindžia įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Jis nėra saistomas kitų institucijų duotomis išvadomis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir nešališką išvadą dėl R. R. padarytos veikos.

Nuteistais R. R. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios nepilnametės G. M. parodymus. Nukentėjusioji teigė į maršrutinį taksi įsėdusi prie Kauno pilies, o ne už Varnių ir Panerių gatvių sankryžos, prieš Milikonių kalną. Nuteistais teigia, kad teismas turėjo vadovautis šios nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusiosios G. M. įlipimo į mikroautobusą vieta yra svarbi bylos aplinkybė. Nors pati nukentėjusioji G. M. teigė į automobilį įlipusi prie Kauno pilies, tačiau nukentėjusiosios V. P., D. C. ir patsai nuteistais R. R. apklausti teisme parodė, kad nukentėjusioji G. M. įlipo už Varnių ir Panerių gatvių sankryžos, prieš Milikonių kalną. Kadangi pastarieji neabejodami vienodai paliudijo, jog nukentėjusioji G. M. įlipo už Varnių ir Panerių gatvių sankryžos, prieš Milikonių kalną, teismas pagrįstai rėmėsi jų parodymais, o ne nukentėjusiosios G. M.. Nuosprendyje nukentėjusiosios G. M. įlipimo į automobilį vieta nustatyta teisingai.

Pirmos instancijos nuosprendis yra pagrįstas bylos įrodymais. Apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja byloje įrodymais nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis jais nėra pagrindo naikinti pagrįstą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p, kolegija

nutaria: