Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ingridai Krolienei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autoduetas“ ieškinį atsakovui UAB „Transcontinent“ dėl skolos priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo byloje nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-04 ieškovas su atsakovu sudarė transporto užsakymą Nr. 2014-02-04, kuriuo ieškovas įsipareigojo pervežti apie 15 t rinktinį krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už pervežimą sumokėti ieškovui 1800 Eur + 242 Eur per 30 dienų po CMR ir sąskaitos originalo gavimo (b.l. 5, t. I). 2014-04-01 ieškovas su atsakovu sudarė transporto užsakymą Nr. 2014-04-01, kuriuo ieškovas įsipareigojo pervežti iki 17 t rinktinį krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už pervežimą sumokėti ieškovui 1600 Eur + 129 Eur per 30 dienų po CMR ir sąskaitos originalo gavimo (b.l. 7, t. I). Abejose užsakymuose šalys sulygo, kad ieškovas yra atsakingas už tinkamą krovinio sutvirtinimą, kad jis neišbyrėtų; visus nuostolius, susijusius su krovinio išvirtimu, atlygina ieškovas, jeigu vairuotojas nepadarė jokių įrašų dėl netinkamos pakuotės ar krovinio būklės į CMR pasikrovimo vietoje. Užsakymuose taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, išskyrus atveją, kai krovinys arba jo pakuotė buvo pažeisti pasikrovimo vietoje dėl siuntėjo kaltės ir apie tai vairuotojas įrašė atitinkamą pastabą į CMR arba vairuotojas neturėjo galimybės stebėti pasikrovimo procesą ir apie tai įrašė pastabą į CMR. Byloje nėra duomenų, kad krovinius pagal 2014-02-04 ir 2014-04-01 transporto užsakymus lydėjusiuose važtaraščiuose būtų buvę padarytos vairuotojų pastabos apie netinkamą krovinio pakuotę ar jo būklę (CPK 178 str., b.l. 158-159, t. III). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, faktiškai įvykdęs pervežimus pagal abu užsakymus, išrašė atsakovui sąskaitas-faktūras: 2014-02-19 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr. 0003128 7050,62 Lt sumai (b.l. 6, t. I), 2014-04-15 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr. 0003179 5969,89 (b.l. 8, t. I), tačiau atsakovas ieškovui šių PVM sąskaitų-faktūrų 3 000 Eur sumoje neapmokėjo.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovui vykdant 2014-02-04 transporto užsakymą krovinį vežęs vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-08 pateko į eismo įvykį - nuvažiavo nuo kelio, dėl ko vežtas rinktinis krovinys buvo perkrautas iš vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo eismo įvykio vietos iki krovinio iškrovimo vietos vairavo G. M.. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, fotonuotraukų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad krovinio perkrovimo metu dalyvavo ieškovo, trečiojo asmens, pas kurį ieškovas vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo polisu Nr. CVA 003359 nuo 2014-02-07 iki 2014-10-09 buvo apdraudęs ieškovo civilinę atsakomybę atliekant pervežimus vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12, 14, t. I), atstovai, taip pat trečiojo asmens pakviestos vertintojų įmonės LLC „RusSurvey“ atstovai. Byloje nėra duomenų, kad apie eismo įvykį buvo informuotas atsakovas, jų atstovai būtų dalyvavę krovinio perkrovimo metu (CPK 178 str.). LLC „RusSurvey“, 2014-02-08 – 2014-02-09 atlikę tyrimą eismo įvykio vietoje, nustatė, kad sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniajame griovyje stovėjo ant ratų skersai kelio, sunkvežimio muitinės plombos ir laidai nebuvo pažeisti, sunkvežimio krovinių skyriuje buvęs krovinys buvo pasislinkęs į kairę ir šiek tiek deformavęs tentą, krovinys buvo sukrautas vienas ant kito tiesiai ant priekabos grindų, kai kurios kartoninės dėžės buvo sukrautos ant medinių padėklų ir apvyniotos juoda polietileno plėvele, 2014-02-09 nuo 15.30 iki 17.40 val. 6 darbuotojų rankiniu būdu buvo atliekami krovinio perkrovimo darbai. LLC „RusSurvey“, stebėję perkrovimo darbus, taip pat nustatė, kad krovinys pasislinko nežymiai, keletas kartoninių dėžių buvo deformuotos, buvo suplyšusios keturios kartoninės dėžės ir 1 maišas, iš suplyšusio maišo pabiro automobilinės antenos (b.l. 24, t. I). 2014-03-05 LLC „RusSurvey“ taip pat surašė tyrimo ataskaitą (b.l. 15-28, t. I), kurioje konstatavo, kad dėl krovinio pažeidimo 2014-02-08 eismo įvykio metu kroviniui padaryta žala neviršija 500 Eur (b.l. 26, t. I).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovo pagal 2014-02-04 transporto užsakymą vežtas krovinys 2014-02-13 buvo pristatytas krovinio gavėjui RAB „Ekoteks“ (b.l. 158-159, t. III), kuris 2014-02-13 surašė, o vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs G. M. pasirašė, krovinio priėmimo aktą Nr. 1302. Šiame akte buvo nurodyta, kad krovinys buvo sumestas kaip papuolė, sunkus ant lengvo, dėl ko nemažai dėžių ir kitos pakuotės (iš jų ir individualios) buvo pažeistos – pasidarė netinkamos, deformavosi, suplyšo, susilamdė, turinys išbyrėjo (b.l. 65-69, t. I). Akte taip pat buvo nurodyta, kad žalos padarymo faktą individualioms pakuotėms, prekėms ir nuostolių dydį reikia nustatyti. 2014-05-16 krovinio gavėjas RAB „Ekoteks“ pateikė pretenziją RAB „Eskargo“, prašydamas atlyginti kroviniui padarytą 3 000 Eur žalą (b.l. 70-71, t. I). Atitinkamai RAB „Eskargo“ 2014-05-13 pateikė pretenziją atsakovui dėl 3 000 Eur žalos padarytos krovinio sugadinimu atlyginimo (b.l. 74-75, 76-77, t. I). 2014-05-13 atsakovas ir RAB „Escargo“ pasirašė sutarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo įskaitė 3 000 Eur reikalavimą atsakovui (b.l. 72-73, t. I). 2014-05-21 atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TRANS 14/129 10 358 Lt sumai kaip baudą už patirtus nuostolius avarijos metu (b.l. 29, t. I). Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad šią sąskaitą ieškovas faktiškai gavo. Nors ieškovas byloje teigė, kad jis šią sąskaitą ieškovui grąžino, byloje nėra pakankamai įrodymų šiai aplinkybei nustatyti (CPK 178 str., 185 str.). PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas 2014-06-02 datuotas įrašas, kad grąžiname sąskaita, nes nepateikti įrodymai apie žalą, nepakankamas konstatuoti, kad sąskaita su šiuo įrašu atsakovui buvo išsiųsta faktiškai. Abejones dėl šio įrašo padarymo laiko kelia ir tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis A. A. ieškovo direktore dirbo tik nuo 2015-07-01 (CPK 179 str. 3 d.). 2014-06-27 atsakovas surašė ieškovui pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (b.l. 62, t. I), kuriame nurodė, kad atsakovas yra gavęs 2014-02-20 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr. 0003128 ir 2014-04-14 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr. 0003179, pagal kurias atsakovas skolingas ieškovui 13 020,51 Lt sumą, o ieškovas atsakovui yra skolingas 10 358 Lt sumą pagal 2014-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TRANS 14/129. Šiame pranešime atsakovas taip pat nurodė, kad atlieka įskaitymą 10 358 Lt dalyje. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šis pranešimas atsakovo buvo išsiųstas ieškovui 2014-06-27 jo buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, taip pat šalių susirašinėjime (b.l. 126-127, t. I).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas yra likęs skolingas 3 000 Eur už ieškovo atliktus krovinių pervežimus pagal 2014-02-04 transporto užsakymą ir 2014-04-01 transporto užsakymą. Ieškovas teigia, kad atsakovas šios sumos faktiškai nėra gavęs iš atsakovo, o atsakovas teigia, kad nepaisant to, kad atsakovas 3 000 Eur už ieškovo atliktus krovinių pervežimus pagal 2014-02-04 transporto užsakymą ir 2014-04-01 transporto užsakymą nėra sumokėjęs, prievolė sumokėti šią sumą yra pasibaigusi, nes atsakovas šiai sumai yra atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų - priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Teismų nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos: prievolės šalis turi sieti abipusės teises ir pareigos, kurios gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai pagal prievolės objektą, jie turi būti priešpriešiniai, galiojantys ir vykdytini. CK 6.131 str. 1 d. numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi, įskaitymas yra vienašalis sandoris. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t.y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 str. 1 d. nustatytų įskaitymo sąlygų. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007). Priešingai, kita šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė prašymą pripažinti faktą, kad 3 000 Eur suma buvo nepagrįstai įskaityta į vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Aiškinantis šio prašymo prasmę pasirengimo nagrinėti bylą metu (b.l. 131-133, t. II) ieškovui buvo išaiškinta, kad teismas tokį prašymą nagrinės kaip atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą argumentą, prašymą įvertinti/nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo nurodomu jo atliktu įskaitymu, tačiau nevertins tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu klausimo, nes toks materialinis teisinis reikalavimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka byloje nėra pareikštas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014-06-27 raštu informavo ieškovą apie atliekamą įskaitymą 3 000 Eur sumai. Šis raštas registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovui jo buveinės adresu, kas laikytina tinkamu šio rašto įteikimu ieškovui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 str. visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (3 d.). Byloje taip pat nustatyta, kad šalis siejo abipusiai santykiai – ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą, kilusią iš 2014-02-04 transporto užsakymo ir 2014-04-01 transporto užsakymo, o atsakovas reikalavimo teisę į ieškovą, kilusią iš 2014-02-04 transporto užsakymo netinkamo vykdymo, abu reikalavimai buvo vienarūšiai, aiškiai nurodyti šalių viena kitai pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose, vykdytini ir galiojantys. Tai liudija, kad atsakovas turėjo pagrindą atlikti įskaitymą 3 000 Eur sumai, dėl ko šioje dalyje jo prievolė sumokėti atlyginimą už krovinių pervežimą pasibaigė (CK 6.130 str.).

Ieškovas byloje apeliuoja į tai, kad ieškovo ir atsakovo reikalavimai nebuvo aiškiai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, kas yra pagrindu atsakovo atliktą įskaitymą laikyti nepagrįstu. Teismas su tokiu ieškovo argumentu sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas šią poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, nurodyta teisės aiškinimo taisykle, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, kas reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais civilinio proceso tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinimas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ši taisyklė dėl bylos ratio decidendi netapatumo nėra aktuali, nes 2014-06-27 pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 3 000 Eur sumoje buvo įskaityti du lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai. Vienas jų buvo grindžiamas sutartine prievole atlyginti už atliktus krovinių pervežimus, o kitas sutartine atsakomybe už prievolės pervežti krovinį tinkamą neįvykdymą. Nei dėl vieno iš reikalavimų 2014-06-27 nebuvo priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas. Abu reikalavimai šalių buvo grindžiami PVM sąskaitomis-faktūromis ir materialiosiomis teisės normomis. Todėl teigti, kad dėl šios priežasties įskaitymas buvo negalimas, teismas neturi jokio pagrindo.

Ieškovas byloje apeliuoja taip pat į tai, kad atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, nes tokį reikalavimą jam galėjo pareikšti tik faktiškai žalą patyręs asmuo. Šį ieškovo argumentą iš esmės paneigia pačio ieškovo ieškinyje cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad CMR konvencija nereglamentuoja, kas gali pareikšti ieškinį vežėjui dėl krovinio sugadinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokį ieškinį gali pareikšti bet kuris asmuo, kuris faktiškai patyrė nuostolių dėl krovinio sugadinimo, nes tai geriausiai atitinka civilinės atsakomybės prasmę ir paskirtį. Juo gali būti tiek krovinio siuntėjas, gavėjas, tiek asmuo, sudaręs sutartį su vežėju ir atlyginęs nuostolius siuntėjui ar gavėjui, tiek prekių savininkas, jeigu jis nėra siuntėjas, gavėjas, bet jo turtui padaryti nuostoliai krovinio sugadinimu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovo atlyginti nuostolius neteismine tvarka paprašė atsakovas, kuris sudarė su ieškovu krovinio vežimo sutartį (b.l. 5, t. I) ir atlygino nuostolius krovinio gavėjui (b.l. 70-77, t. I, b.l. 158-159, t. III). Todėl ir šis argumentas nesudaro pagrindo abejoti atsakovo 2014-06-27 atlikto įskaitymo 3 000 Eur sumoje pagrįstumu.

Tokio įskaitymo nepagrįstumo nepatvirtina ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad 10 358 Lt suma 2014-05-21 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. TRANS 14/129 buvo įvardinta kaip bauda už patirtus nuostolius dėl autoįvykio. Nuostolių dėl krovinio sugadinimo įvardijimas šioje sąskaitoje bauda už patirtus nuostolius dėl autoįvykio neleidžia dvejoti, jog ieškovui buvo žinoma, už ką yra pateikiama atsakovo sąskaita 10 358 Lt sumai. Byloje esanti trečiojo asmens vesta žalos administravimo byla (b.l. 2-148, t. III) akivaizdžiai liudija, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, kad ieškovui vykdant 2014-02-04 transporto užsakymą buvo sugadintas krovinys, dėl ko atsirado nuostoliai. 2014-02-08 pats ieškovas informavo trečiąjį asmenį apie įvykusį autoįvykį, dėl ko trečiasis asmuo pradėjo žalos administravimo procedūrą. 2014-02-13 pristatęs krovinį krovinio gavėjui, ieškovo vairuotojas G. M. parašu patvirtino, kad krovinys yra sugadintas (b.l. 65-66, t. I, b.l. 28-29, t. III). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas G. M. nurodė neprisimenantis, kad krovinio gavėjas jo priėmimo metu reiškė pretenzijas dėl krovinio sugadinimo, tokių jo parodymų teismas negali laikyti patikimais ir pakankamais tokiai aplinkybei nustatyti (CPK 185 str.). Viena vertus, teikdamas paaiškinimus, atsakydamas į šalių, teismo klausimus G. M. painiojosi, buvo nenuoseklus, ką liudija teismo posėdžio protokolas (b.l. 168, t. III). Kita vertus, juos akivaizdžiai paneigia rašytiniai įrodymai – minėtas 2014-02-13 krovinio priėmimo aktas, žalos administravimo byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens, LLC „RusSurvey“ ir krovinio gavėjo, liudijantis krovinio gavėjo, o ne pačio ieškovo ar jo atsakomybę apdraudusio trečiojo asmens iniciatyvą nustatyti kokia gi žala buvo padaryta atliekant 2014-02-04 transporto užsakymą (b.l. 128-132, t. I, b.l. 4-7, 40-43, 46-49, t. III).

Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovą ir atsakovą siejo tarptautiniai vežimo teisiniai santykiai, todėl iš to kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos (konvencijos 1 str. 1 p.). Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (konvencijos 17, 18 str.). Nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti jo atsakomybės už krovinį prezumpcija. Konvencijos 17, 18 str. nurodytas aplinkybes, kaip atsakomybės atleidžiančias sąlygas, turi įrodyti vežėjas arba jo civilinės atsakomybės draudikas (konvencijos 18 str. 1 d.). Įvertinus šias CMR konvencijos nuostatas, kurios buvo šalių atspindėtos ir 2014-02-04 transporto užsakyme, teismas konstatuoja, kad pareigą paneigti ieškovo atsakomybę už jo vežto krovinio pagal 2014-02-04 transporto užsakymą sugadinimą pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę turėjo būtent ieškovas, o ne atsakovas. Byloje nustatyta aplinkybė, kad vilkikas, vežęs krovinį pagal 2014-02-04 transporto užsakymą, 2014-02-08 pateko į eismo įvykį. LLC „RusSurvey“ tyrimo ataskaita, kurią pateikė į bylą pats ieškovas, neginčijamai patvirtina, kad šio eismo įvykio metu tikrai buvo padaryta žala į eismo įvykį patekusiu vilkiku vežamam kroviniui – keletas kartoninių dėžių buvo deformuotos, 4 kartoninės dėžės ir 1 maišas buvo suplėšyti, be to, neatmestini kažkurių prekių, buvusių atskiroje pakuotėje, nematomi pažeidimai. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad krovinio pristatymo krovinio gavėjui metu 2014-02-13 ieškovo pristatytas krovinys buvo tokios pačios būklės, o jo sugadinimai tokios pačios apimties, kaip krovinį apžiūrint LLC „RusSurvey“ 2014-02-09 po eismo įvykio. Priešingai, byloje surinkti įrodymai – 2014-02-13 krovinio priėmimo aktas (b.l. 65-69, t. I), akivaizdžiai liudija, kad krovinio sugadinimo apimtis jo pristatymo krovinio gavėjui metu buvo žymiai didesnė. Abejoti tuo neleidžia ir tai, kad 2014-02-13 krovinio priėmimo akte nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pavyzdžiui, šiame akte yra nurodoma, kad krovinys yra sumestas kaip papuolė, sunkus ant lengvo, dėl to nemažai dėžių ir jų pakuotės yra pažeistos, - pasidarė netinkamos, deformavosi, suplyšo, susilamdė, turinys išbyrėjo. Iš į bylą pateiktų krovinio perkrovimo po 2014-02-08 eismo įvykio metu darytų fotonuotraukų matyti, kad krovinys yra kraunamas ne taip pat, kaip jis buvo sukrautas eismo įvykyje patyrusiame vilkike, dėžės sudedamos ne viena ant kitos, o sumetamos, jos nėra sutvirtinamos (b.l. 108-109, 134-139, t. III). Teigti, kad krovinio perkrovimas tokiu būdu negalėjo lemti krovinio būklės, nurodytos 2014-02-13 krovinio priėmimo akte, teismas neturi pagrindo, nes tokiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra įrodymų. Pareiga įrodyti šią aplinkybę, tokiu būdu paneigiant ieškovo civilinę atsakomybę dėl krovinio sugadinimo ir jo apimties, nurodytos 2014-02-13 krovinio priėmimo akte, teko ieškovui. Šios pareigos ieškovas neįvykdė (CPK 178 str.).

Ieškovas byloje ginčija žalos dėl krovinio sugadinimo dydį – 3 000 Eur, nurodydamas, kad jis nėra pagrįstas įrodymais. Tačiau su šiuo ieškovo argumentu teismas sutikti negali, nes dėl krovinio sugadinimo patirta žala, jos dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 2014-02-14 krovinio priėmimo aktu (b.l. 30-35, t. III), kuriame atskirai nurodomos lėšos pažeistų prekių atrinkimui, jų perpakavimo medžiagoms ir jų perpakavimo darbams (b.l. 26, t. I), 2015-12-28 RAB „Ekoteks“ paaiškinimu (b.l. 154-155, t. III), kuriame paaiškinamos priežastys, lėmusios mažesnę nei šiame akte paskaičiuota žala. Krovinio gavėjo paskaičiuotą žalą paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Ieškovo argumentai, susiję su nesudarymu galimybės ieškovui ir/ar trečiajam asmeniui įvertinti patirtą žalą, krovinio gavėjo nenuoseklumą, iš pradžių ketinant perpakuoti prekes, vėliau jas parduodant mažesne kaina, neatlikus perpakavimo, patys savaime neleidžia abejoti krovinio gavėjo paskaičiuotos žalos dėl krovinio sugadinimo teisingumu. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad ieškovas, kuris krovinio gavėjo buvo tinkamai informuotas apie kroviniui padarytą žalą vykdant 2014-02-04 transporto užsakymą, veikdamas sąžiningai, bendradarbiaudamas su atsakovu, savalaikiai būtų ėmęsis kokių nors priemonių, veiksmų šiai žalai pats nustatyti ir/ar ją įvertinti. Trečiasis asmuo reikalavimą LLC „RusSurvey“ patikrinti krovinį jo pristatymo vietoje pateikė tik 2014-02-21 ir tik pačiam krovinio gavėjui per atsakovą parašant, nors krovinys ieškovo krovinio gavėjui buvo pristatytas dar 2014-02-13. Net atsakovui prašant patikrinti likusias neišparduotas prekes pas krovinio gavėją, tokia galimybe nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepasinaudojo (b.l. 4-7, 40-43, 46-49, t. III). Todėl sutikti su ieškovu, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos įsitikinti krovinio gavėjo nurodyta žala kroviniui, jos dydžiu, teismas negali. Atkreiptinas dėmesys, kad LLC „RusSurvey“ 500 Eur dydžiu įvertino tik žalą, padarytą kroviniui 2014-02-08 eismo įvykio metu.

Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas byloje sumokėjo 67,50 Eur žyminio mokesčio (b.l. 34, t. I), patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, 70,18 Eur vertimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovo, kurio ieškinys atmestas, priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, - 4 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nutarė:

ieškovo UAB „Autoduetas“, juridinio asmens kodas 124215293, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Autoduetas“, juridinio asmens kodas 124215293, valstybės naudai 4 (keturis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.