Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. J. (S. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. sausio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir S. J. pasiųstas atlikti 30 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu (kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant nuosprendyje nurodytus įpareigojimus;

4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant nuosprendyje nurodytus įpareigojimus. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant nuosprendyje nurodytus įpareigojimus;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu (kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu), Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs vienerių metų vieno mėnesio 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant pareigas;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d.);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2018 m. gegužės 10 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu ranka vieną kartą trenkė savo žmonai J. J. į kairįjį skruostą, po to vieną kartą ranka trenkė jai į nosį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su žmona J. J. jis gyvena apie 15 metų, turi 7 bendrus vaikus, gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 10 d., apie 18 val., J. J. kartu su vaikais išėjo į lauką pasivaikščioti. Jis neklausė, kur jie eis. Po poros valandų nusprendė nueiti į parduotuvę ir pakeliui sutikti J. J. su vaikais bei kartu grįžti namo, tačiau išėjęs nei kieme, vaikų žaidimo aikštelėje, nei už kiemo J. J. su vaikais nerado. Tada paskambino ir paklausė, kur jie yra. J. J. atsakė, jog parke. Nuėjo į parką, tačiau jų niekur nebuvo. Kai kelis kartus praėjo per apylinkę, netoli jų namo ir nerado J. J., labai pergyveno, jog ji išėjo su vaikais ir greičiausiai vėl pas draugę, o buvo jau vėlus vakaras. Kai jis jau ėjo namo, pamatė J. J., pareinančią iš tos pusės, kur gyvena jos viena draugė, su kuria nenorėtų, kad J. J. bendrautų. Tai jau buvo apie 20 val., vakaro. Iš karto visi grįžo namo. Jis buvo labai piktas, nes suprato, jog J. jį apgavo ir tikriausiai buvo pas draugę, todėl pradėjo su J. J. aiškintis. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis iš pykčio du kartus rankos plaštaka trenkė J. J. į veidą, nematė, kur pataikė. Po to iš karto apsirengė ir išėjo iš namų, nes buvo labai susinervinęs ir jam reikėjo apsiraminti. Pasivaikščiojus apie valandą lauke, namo grįžo apie 22 val., tikslai nematė kelintą, tačiau J. J. buto durų neatidarė ir pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Apie 23 val., atvyko policija, jis jiems prisipažino dėl konflikto, kad trenkė žmonai, todėl jie ir išvežė jį į policijos komisariatą. Nors su žmona kartu gyvena apie 15 metų, bet toks konfliktas įvyko pirmą kartą, anksčiau nieko panašaus nebuvo, jis niekada anksčiau prieš žmoną nesmurtavo. Tiesiog ji tikriausiai išsigando, kad jis jos daugiau nesumuštų, nors tokių ketinimų jau nebeturėjo, namo grįžo jau apsiraminęs ir jau norėjo su ja susitaikyti ir atsiprašyti, tiesiog J. J. tikriausiai išsigando ir pagalvojo, jog vėl konfliktuos, todėl iškvietė policiją. Labai gailisi, kad pasikarščiavo ir trenkė žmonai, sukeldamas fizinį skausmą. Nori kuo greičiau žmonos atsiprašyti, susitaikyti su ja (b. l. 29).

Nukentėjusioji J. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su vyru S. J. gyvena apie 15 metų, turi 7 bendrus vaikus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 10 d., apie 18 val., ji kartu su vaikais išėjo į lauką pasivaikščioti, vyrui nieko nesakė, kur eina, nes jis nesidomėjo. Pasivaikščiojimo metu spontaniškai nusprendė nueiti į svečius pas draugę, gyvenančią netoliese, N. Vilnios rajone. Kai su vaikais buvo pas draugę, jai paskambino S. J. ir paklausė, kur jie yra. Kadangi jis visada labai prieštarauja, kad ji lankytųsi pas draugę, ji sumelavo, jog su vaikais tiesiog yra parke prie namo. Apie 20 val., su vaikais grįžo namo, vyras pasitiko ir buvo labai piktas, iš karto pasakė, jog ieškojo jos parke prie namo, bet nerado, pradėjo aiškintis, kur jie buvo, tarp jų kilo konfliktas, kuriuo metu S. J. du kartus rankos plaštaka trenkė jai į veidą, vieną kartą pataikė į kairį skruostą, o vieną kartą pataikė į nosį. Jai labai skaudėjo. Tuo metu S. J. apsisuko ir išėjo iš namų, maždaug po pusvalandžio grįžo, bet ji jam durų neatidarė, pro duris pasakė jam, jog šiandien namo jo neįleis, nes jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Jis pradėjo labai belstis, tai buvo jau apie 23 val., tada ji iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, S. J. prisipažino, jog jai trenkė, po ko jį išvežė į policijos komisariatą. Medikų nekvietė, nes nebuvo poreikio, po konflikto jai ant skruosto liko paraudimas, o ant nosies nedidelė mėlynė, bet dėl to į medikus nesikreips, todėl nukreipimo prašo neišduoti. Nors su vyru kartu gyvena apie 15 metų, bet toks konfliktas įvyko pirmą kartą, anksčiau nieko panašaus nebuvo, vyras niekada anksčiau prieš ją nesmurtavo ir rankos nekėlė. Nei ji, nei S. J. alkoholiu nepiktnaudžiauja, S. J. iš viso alkoholio negeria, todėl niekur niekada pas medikus narkologus ar psichiatrus nesikreipė, o ji tik retkarčiais pavartoja. Šiuo metu S. J. visiškai atleido, jokia turtinė žala jai nepadaryta, jokio civilinio ieškinio vyrui neteiks. Labai prašo vyrą paleisti, kad jis kuo greičiau sugrįžtų pas ją namo. Sutinka dėl proceso užbaigimo supaprastinta tvarka baudžiamuoju įsakymu (b. l. 14-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. gegužės 10 d., apie 22.56 val., patruliuojant su vyr. patruliu E. K., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras daužo buto duris, bando patekti į vidų. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurtas pasireiškė jiems būnant namuose ir sukonfliktavus dėl to, kad vyras nerado jos ir jų dukros parke, trenkė jai į veidą. Akivaizdžių smurto žymių ant moters veido nebuvo matyti. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje pripažino, kad trenkė moteriai. Dėl šio įvykio S. J. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 8-9).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 10 d., apie 22.56 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras daužo buto duris, bando patekti į vidų (b. l. 10).

Iš 2018 m. gegužės 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus J. J. veidą nustatyta, jog ant jos kairiojo skruosto yra apie 2 cm pločio ir 1 cm ilgio paraudimas, ant nosies per vidurį matyti apie 1 cm ilgio ir apie 0,2 cm pločio mėlynė. Pridedamos foto lentelės (b. l. 19-22).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog 2018 m. gegužės 10 d., 23.38 val. patikrinus S. J. alkotesteriu, nustatyta, kad jis blaivus (0.00 promilės) (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

S. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad S. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. gegužės 10 d., apie 20 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos kilusio konflikto metu du kartus rankos plaštaka trenkė savo kartu 15 metų gyvenančiai žmonai J. J. į veidą. Kaltinamojo teigimu, jis nematė, kur pataikė, po to iš karto išėjo iš namų, o apie 22.00 val. jam grįžus namo, žmona iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 29). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. J. duoti parodymai bei kita bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad 2018 m. gegužės 10 d., apie 20 val., tarp jos ir jos vyro S. J., su kuriuo ji gyvena kartu apie 15 metų, įvyko konfliktas. Nukentėjusiosios teigimu, jiems būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyras jai du kartus rankos plaštaka trenkė į veidą, vieną kartą pataikydamas į kairįjį skruostą, o kitą kartą – į nosį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji J. J. nurodė, jog dėl šių vyro veiksmų jai labai suskaudo. Tuomet vyras išėjo iš namų, maždaug po pusvalandžio grįžo, pradėjo belstis, todėl apie 23.00 val. ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnas jos vyras pripažino, jog jai trenkė. Po konflikto jai liko paraudimas ant skruosto bei nedidelė mėlynė ant nosies (b. l. 14-16). Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl po panaudoto fizinio smurto likusių žymių patvirtina 2018 m. gegužės 11 d. asmens apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus J. J. veidą nustatyta, jog ant jos kairiojo skruosto yra apie 2 cm pločio ir 1 cm ilgio paraudimas, ant nosies per vidurį matyti apie 1 cm ilgio ir apie 0,2 cm pločio mėlynė (b. l. 19-22). Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus detalizuoja ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji J. J. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, iš šio tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog S. J. atvykus policijos pareigūnams iš tiesų prisipažino smurtavęs prieš savo žmoną ir trenkęs jai į veidą (b. l. 8-9). Be to, nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus apie policijos pareigūnų iškvietimo aplinkybes patvirtina ir policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 10 d., apie 22.56 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras daužo buto duris, bando patekti į vidų (b. l. 10).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad S. J. 2018 m. gegužės 10 d., apie 20.00 val. prieš nukentėjusiąją – sutuoktinę J. J. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, gyvena kartu apie 15 metų ir veda bendrą ūkį, turi bendrų vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sutuoktinę, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. sutiko su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 77-78, 79-8).

Nukentėjusiajai J. J. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 83), prašymų bei skundų negauta. Nukentėjusioji J. J. apklausos metu pareiškė, jog neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 14-16).

Dėl S. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę S. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – S. J. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. J. – yra 37 metų amžiaus, vedęs, nedirbantis (b. l. 46), teistas dešimt kartų (už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, vykdymo metu (b. l. 37-45, 51-76), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 47-49). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir pirmiau nurodytas įpareigojimas, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankami ir nelaikytini akivaizdžiai per griežtais.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į S. J. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d., 23.10 val. iki 2018 m. gegužės 11 d., 14.10 val. (t. y. viena diena) (b. l. 24, 31), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. (S. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti/būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. (S. J.) paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti/būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į S. J. (S. J.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d., 23.10 val. iki 2018 m. gegužės 11 d., 14.10 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.