- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- AS-63-334-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00119-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės tarybai, Prienų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybės tarybai ir Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir norminio administracinio akto ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. raštą Nr. (12.1)-R2-P-15; įpareigoti Prienų rajono savivaldybę nustatyti jam rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydį pagal faktiškai išvežamų atliekų kiekį; ištirti, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktas „Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (priedas)“ ir šių nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ visa apimtimi (1 – 17 punktai imtinai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti jam 100 Lt žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu ir pažymėjo, jog šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.). Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. raštą Nr. (12.1)-R2-P-15, kuriuo jis informuojamas, jog vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pagal pastato bendrą plotą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį. Minėtame rašte pažymėta, jog informacija apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą pareiškėjui buvo suteikta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (12.1)-R2-P-303. Teismo vertinimu, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. raštas (atsakymas) Nr. (12.1)‑R2-P-15 nėra savarankiškas administracinis teisės aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir galintis būti ginčo dalyku, ir jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Laikė, jog vien tik 2011 m. sausio 18 d. rašte Nr. (12.1)‑R2‑P‑15 pateikiama informacija pati savaime nagrinėjamu atveju jokių teisinių pasekmių nesukelia, šiuo raštu nėra paveikiami tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradę teisiniai santykiai. Pareiškėjo skundžiamas raštas laikytas informaciniu atsakymu, kuris nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises ir jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku). Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. raštą Nr. (12.1)-R2-P-15 nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat pastebėjo, jog antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Prienų rajono savivaldybę nustatyti pareiškėjui rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydį pagal faktiškai išvežamų atliekų kiekį, tačiau šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį. Atkreipė dėmesį, jog trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo ištirti norminio akto teisėtumą. Šis skundo reikalavimas vertintinas kaip neatsiejamai susijęs su pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu (prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su teisme pradėta individualia byla). Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (bylos Nr. A5‑63/2003, Nr. AS438-763/2009), kad norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. Prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nagrinėjimo ypatumai numatyti ABTĮ šešioliktame skirsnyje. Teismas vadovavosi ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, 111 straipsniu ir laikė, jog ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatavo, jog pareiškėjas šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio teisės akto teisėtumą, kadangi nėra vienu iš ABTĮ 110 straipsnyje nurodytu subjektu, o ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Kauno apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimų (kiti skundo reikalavimai atisakyti priimti). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 111 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. sausio 10 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas skaičiuoti rinkliavą už atliekų tvarkymą pagal faktiškai išvežamų buitinių atliekų kiekį. Į šį prašymą Prienų rajono savivaldybės administracija atsakė 2011 m. sausio 18 d. raštu Nr. (12.1)-R2-P-15. Pažymi, jog neprašė Prienų rajono savivaldybės administracijos suteikti informaciją apie vietinę rinkliavą ir jos skaičiavimą, prašyme buvo suformuluotas konkretus prašymas – skaičiuoti rinkliavą už buitinių atliekų tvarkymą pagal faktiškai išvežamų atliekų kiekį. Todėl nors Prienų rajono savivaldybė savo rašte nesuformulavo konkretaus patvarkymo jo atžvilgiu, tačiau iš rašo turinio akivaizdu, kad savivaldybė atsisako skaičiuoti rinkliavą pagal faktiškai išvežamų atliekų kiekį. Todėl teismo išvada, kad šis raštas nesukelia teisinių pasekmių yra nepagrįsta. Pareiškėjo nuomone, antrasis skundo reikalavimas negali būti vertinamas kaip išvestinis iš pirmojo ir neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu. Šis reikalavimas gali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. viešojo administravimo subjektui atsisakius tenkinti jo prašymą, atsirado teisė prašyti teismo įpareigoti tai padaryti. Mano, jog vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu turėtų būti priimtas nagrinėti teisme ir trečiasis skundo reikalavimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kadangi Prienų rajono savivaldybė taikydama 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų atitinkamus punktus pažeidžia jo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurio pagrindiniai reikalavimai buvo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. raštą Nr. (12.1)-R2-P-15 ir įpareigoti Prienų rajono savivaldybę nustatyti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydį pagal faktiškai išvežamų atliekų kiekį. Kitas pareiškėjo reikalavimas – ištirti, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktas „Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (priedas)“ ir šių nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ visa apimtimi (1 – 17 punktai imtinai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui – vertintinas kaip neatsiejamai susijęs su pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu (prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su teisme pradėta individualia byla).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas skaičiuoti buitinių atliekų tvarkymo mokestį pagal faktiškai išvežamų buitinių atliekų kiekį (b. l. 20 – 21). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. rašto Nr. (12.1)-R2-P-15 matyti, kad atsakant į prašymą, pareiškėjas buvo informuotas, jog Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pažymėta, kad vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pagal pastato bendrą plotą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį. Nurodyta, kad informacija apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą buvo pateikta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 raštu Nr. (12.1)-R2-P-303 (b. l. 22).
Įvertinus Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 18 d. rašto Nr. (12.1)-R2-P-15 turinį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas ir skundas dėl jo nenagrinėtinas teismų, kadangi matyti, jog Prienų rajono savivaldybės administracija, remdamasi Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą skaičiuoti buitinių atliekų tvarkymo mokestį pagal faktiškai išvežamų buitinių atliekų kiekį, taigi šis raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Aptariamas raštas laikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl šio rašto panaikinimo pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo antrąjį ir trečiąjį reikalavimusis esmės remdamasis dėl pirmojo skundo reikalavimo padarytomis išvadomis, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.