- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-1391-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00001-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
- 2.5.12Nuteisto asmens atleidimo nuo bausmės atlikimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, arba bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, arba įspėjimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimo panaikinimo tvarka (BPK 358 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties, kuria nuteistajam R. M. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei nutarta vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės nuspręsta pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 2 (dvejiems) metams, R. M. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi R. M. paskyrė papildomą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Šalies argumentai
Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) viršininkė 2015 m. balandžio 27 d. teikimu Nr. M6-22 „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“ kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, siūlydama nuteistajam R. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad R. M. piktybiškai vengia vykdyti probuojamojo pareigas, net ir ne kartą prevenciškai įspėtas dėl teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė probacijos sąlygas, nevykdė įpareigojimo nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, nevyko į probacijos tarnybą, padarė administracinį teisės pažeidimą, be to, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika didėja. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam taikoma elgesio pataisos programa ir prevenciniai įspėjimai neveiksmingi.
Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Probacijos tarnybos teikimą, 2015 m. birželio 5 d. nutartimi nuteistajam R. M. panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi, nuteistasis R. M. Kauno apygardos teismo prašo ją panaikinti ir Probacijos tarnybos teikimą atmesti. Nurodo, kad jis iš esmės vykdė visus teismo įpareigojimus, dalyvavo ir užbaigė elgesio pataisos programą bei atsakingai ir sąžiningai vykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. papildomą įpareigojimą, 2014 m. rugpjūčio mėnesį įsidarbino ūkininko J. D. ūkyje ir sunkiai fiziškai dirbdamas, stengiasi išlaikyti savo keturių asmenų šeimą. Pažymi, kad jis veda tinkamą gyvenimo būdą, šeimoje gyvena su faktine sutuoktine I. Š., turi nuolatinį darbą, kuriame darbdavio labai gerai vertinamas. Teigia, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir yra tikras, kad ateityje nepadarys. Mano, kad nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtinumas jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės. Akcentuoja, kad, jeigu būtų pradėta vykdyti reali laisvės atėmimo bausmė, jo šeima faktiškai neišgyventų, nes sugyventinė I. Š. neturi darbo ir pajamų, yra registruota darbo biržoje, o nuolatinį darbą jai yra labai sunku susirasti dėl blogos sveikatos būklės (serga vidutinio sunkumo depresija, nuolat vartoja raminamuosius vaistus). Šeimoje augantys du mažamečiai vaikai staiga visiškai netektų išlaikymo, o tai neabejotinai pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Nuteistasis taip pat pažymi, kad sugyventinės nepilnametė dukra G. G. turi didelių sveikatos sutrikimų, serga klausos nervo uždegimu ir yra gydoma trečio lygio gydymo įstaigoje. O jam netekus laisvės, faktiškai nebūtų kam mergaitę vežti į ligonines bei faktiškai nebūtų galimybės įsigyti net reikalingų medikamentų. Taigi, anot nuteistojo, jam netekus laisvės, baudžiamosios atsakomybės tikslai nebūtų pasiekti labiau, o tik būtų pažeisti jo nepilnamečio sūnaus bei jo sugyventinės dukters interesai, t. y. didžiausias neigiamas pasekmes patirtų jo šeimos nariai ir darbdavys, kuris netektų jam taip reikalingo, nepiktnaudžiaujančio alkoholiu darbuotojo ūkyje. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad jis 2015 m. birželio 12 d. yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pasiskolino lėšų automobilio pirkimui. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, jo šeimą užgriūtų dar ir šis finansinis įsipareigojimas, kuris faktiškai būtų nepakeliamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog visi jo paaiškinimai dėl durų neatidarymo pareigūnams, neatvykimo į Probacijos tarnybą bei administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nepasitvirtino, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu padaryta tokia išvada, jei nebuvo byloje apklaustas joks liudytojas, o vadovautasi vien tik Probacijos tarnybos atstovo teiktais paaiškinimais. Nuteistasis akcentuoja, kad tuos kartus, kai Probacijos tarnybos atstovai buvo atvykę tikrinti, nei jis, nei jo sugyventinė, kuri nuolat vartoja raminamuosius vaistus, galėjo paprasčiausiai negirdėti jų beldimo ir neįsileisti, nes pareigūnai buvo atvykę vėlų vakarą – 23.50 ir 23.15 val. Pažymi, kad ūkininko J. D. ūkyje, daug ir sunkiai fiziškai dirba, nes vienintelis materialiai išlaiko savo šeimą. Teigia, kad į darbą keliasi labai anksti, apie 5 val. ryto, nes po 6 val. jau stengiasi išvykti į darbą, todėl grįžęs po darbo dienos, maždaug apie 22 val. jis įprastai jau miega, taip pat tokiu metu ilsėtis eina ir visa šeima. Nuteistasis dėl neatvykimų į Probacijos tarnybą paaiškina, kad niekada nėra gavęs šaukimų, kadangi pastarieji siunčiami neregistruotu paštu, įmetami tiesiog į pašto dėžutę, kuri faktiškai nėra rakinama. Telefoninio pokalbio metu kviestas neatvyko į Probacijos tarnybą 2014 m. spalio 21 d., todėl, kad darbo metu negalėjo pasišalinti iš darbo vietos. Dėl administracinio teisės pažeidimo probuojamasis aiškina tuo, kad tokį pažeidimą padarė ne tyčia, ne piktybiškai pažeidinėdamas įstatymus, o labai trumpą kelio atkarpą pavairavęs kaimyno automobilį, kuris tvirtino, jog automobilyje yra visi dokumentai. Taip pat R. M. pažymi, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką padidėjo, tačiau vis tiek išlieka žema.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, nuteistasis akcentuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendis padarė didžiulę įtaką jo asmenybės tolesniam formavimuisi, dėl ko ateityje jis jokiomis aplinkybėmis nepažeidinės įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Prašo suteikti jam galimybę iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos toliau vykdyti nurodytas sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo R. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas tenkintinas
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Kaip nurodyta Probacijos tarnybos teikime, nuteistasis R. M. per kontroliavimo laikotarpį, žinodamas apie teismo jam paskirtus įpareigojimus, nevykdė teismo įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tai yra: 2015 m. kovo 16 d. 23.50 val. Kalvarijos policijos komisariato pareigūno nerastas namuose; 2015 m. kovo 19 d. 23.15 val. Kalvarijos policijos komisariato pareigūno nerastas namuose. Be to, R. M. ir toliau pažeidinėjo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytas probuojamojo pareigas: 2014-10-30, 2014-11-17, 2014-11-27 neatvyko į probacijos skyrių pagal jam išsiųstus šaukimus; 2014-11-06 neatvyko į probacijos skyrių pagal individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytą tvarką; 2014-10-16 telefoninio pokalbio metu kviestas 2014-10-21 atvykti į probacijos tarnybą, tačiau neatvyko; 2014-11-06 ir 2014-11-17 lankantis nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo kviečiamas atvykti 2014-11-07 ir 2014-11-18 į probacijos skyrių, tačiau neatvyko. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu baustas administracine tvarka, tai yra 2014 m. rugpjūčio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį – vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, 2014 m. rugsėjo 29 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas buvo 39 balai, nustatyta žema rimtos žalos rizika (grėsmė pažįstamiems suaugusiems). 2015 m. balandžio 23 d. pakartotinai atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką parodė, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo – vidutinė 49 balai, nustatyta žema rimtos žalos rizika. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis išvadų nepadarė, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas panaikintinas ir vykdytina pagal nuosprendį paskirta bausmė.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog tais atvejais, kai probuojamasis vykdo auklėjamojo poveikio priemones ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Kaip jau šioje nutartyje minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam R. M., nustatė įpareigojimus: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi R. M. paskyrė papildomą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymėtina, kad R. M. iš esmės stengėsi vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, t. y. 2014 m. lapkričio 27 d. užbaigė elgesio pataisos programą, vykdo teismo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog nors nuteistojo R. M. kontroliavimo laikotarpiu Probacijos tarnyba du kartus užfiksavo nuteistąjį nesant namuose, t. y. 2015 m. kovo 16 d. 23.50 val. ir 2015 m. kovo 19 d. 23.15 val. Kalvarijos policijos komisariato pareigūno nerastas namuose, tačiau byloje nepaneigta R. M. nurodoma versija, kad jis paprasčiausiai galėjo negirdėti atvykusio pareigūno beldimo, nes pareigūnas buvo atvykęs vėlų vakarą, kai jis, galimai miegojo. Be to, tiek šie du galimai padaryti pažeidimai, tiek tai, kad nuteistasis kelis kartus neatvyko nustatytu laiku pokalbiui į probacijos skyrių, tiek ir nagrinėjamu atveju nuteistojo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, laikytini palyginus mažareikšmiais, nesudarančiais pakankamo pagrindo spręsti, jog tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo atžvilgiu gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai. Juolab, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis vienintelis šeimoje dirba, būtent jis išlaiko savo keturių asmenų šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, jo faktinė sutuoktinė serga vidutinio sunkumo depresija. Darbdavio R. M. charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl padarytų pažeidimų, žada ateityje laikytis įstatymų ir teismo įpareigojimų. Todėl atsižvelgiant į probacijos tikslus, o taip pat į protingumo ir teisingumo principus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistajam R. M. suteiktina dar viena galimybė savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o Probacijos tarnybai siūlytina svarstyti klausimą dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų R. M. paskyrimo. Toks sprendimas, aukštesniojo teismo manymu, taip pat bus socialiai teisingesnis ir naudingesnis visuomenei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. teikimą Nr. M6-22 atmesti.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.