Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Rimo Švirino ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. bausmę atlieka pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis ir nuteistajam už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad nuteistasis nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad būtų galima konstatuoti, jog lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų i nenusikals. Nuteistasis R. Z. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartis nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis komisijos nutarime ir asmens byloje. Teismas neįvertino komisijos pateiktų argumentų pagrįstumo, lygtinio paleidimo taikymo galimybę taikė subjektyviai šališkai. Teismas nukrypo nuo praktikos, įstatymo normų taikymo ir nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų. Teismas vieną iš motyvų netvirtinti komisijos nutarimo nurodo išliekančius kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis pabrėžia, kad nei BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nei BPK 360 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti išimtinai tik į kriminogeninius veiksnius, kurie šiuo atveju yra statiniai. Teismas nutartyje nurodo aplinkybes, nesusijusias su elgesiu pataisos namuose, nors tokios aplinkybės nepasikeis nei bausmės atlikimo metu, nei vėliau. Nutarties argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu neturi tiesioginės įtakos nuteistojo elgesiui bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimui toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo nuomone, tik kriminalinės nuostatos, kintamieji kriminogeniniai veiksniai yra vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta vertinant nuteistojo nusikalstamumą ateityje. Bylą nagrinėjantis teismas nesivadovavo teismų praktika ir nuo jos nukrypo, nevertino teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių bausmės atlikimo metu.Skunde R. Z. pabrėžia, kad pagal BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Siekiant nuteistojo socialinės reabilitacijos pataisos įstaigoje, yra sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos režimą. Sudarant socialinio tyrimo išvadą vadovaujamasi nuteistojo dalyvavimu elgesio pataisos programose, šių programų įtaka kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 56 balai iš 168 galimų. Rizika sumažėjo nuo 60 balų. Tačiau ne vien balų skaičius apibrėžia akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, nors ir nurodydamas teigiamus elgesio pataisos įstaigoje aspektus, nekonstatuoja nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangos išskirdamas vien byloje esančius neigiamus duomenis. Teismas neanalizavo ir nevertino mąstymo ir elgesio pokyčių dinamikos, nors šios aplinkybės yra esminės. Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas vieną kartą. Po nuobaudos panaikinimo buvo skatintas aštuonis kartus, perkeltas į lengvąją grupę, perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kultūriniuose renginiuose, nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Palaiko ryšius su artimaisiais, su nusikaltimo bendrininkais nebendrauja. Nusikaltimą padarė spontaniškai ir tai vertina kaip klaidą, dėl kurios labai gailisi. Turi ilgalaikius tikslus, aukštą motyvaciją darbui. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pasak nuteistojo, komisijos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir neaiški, iš anksto nuspėjama ir prasilenkianti su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu, kuriuo grindžiama teisinės valstybės sistema. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Iš išvados apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus ir kitų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Šiuo atveju pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta 56 balais. Nors nuteistojo OASys vertinimas sumažėjo nuo 60 balų iki 56 balų, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Z. bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, dengia civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, duomenų, rodančių, kad nuteistasis palaikytų kriminalinės subkultūros nuostatas, nėra, skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir šios aplinkybės, kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, bausmės atlikimo metu buvo įvertintos. Nuteistasis R. Z. nuo 2015 m. gruodžio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2016 m. gegužės 6 d. perkeltas į atvirąją koloniją. Tačiau šių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu deda maksimalias pastangas jam nustatytą riziką mažinti ir savo nepriekaištingu elgesiu įrodyti, kad tolesnis jo pataisos procesas yra galimas laisvėje. Nuteistasis R. Z. bausmę atlieka už labai sunkių ir pavojingų nusikaltimų, įvykdytų organizuotoje grupėje, padarymą ir nors ši aplinkybė, kaip teisingai pažymi nuteistasis, nelaikytina absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ji sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes, iš kurių sprendžiama, ar nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Byloje esančių duomenų visuma, kolegijos vertinimu, tokios išvados nelemia. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Laisvės atėmimo bausmę R. Z. atlieka nuo 2009 m. pradžios, tačiau praėjus nemažam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios, kai nuteistajam jau neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai, tris kartus padarė pažeidimus (2013 ir 2015 metais), vieną kartą buvo paskirta nuobauda, du kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos ir negalioja, ši aplinkybė laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, taip pat gali nevykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir nesilaikyti nustatytų draudimų, kurie taikant lygtinį paleidimą yra neišvengiami. Nuteistasis yra skatintas aštuonis kartus ir ši aplinkybė rodo, kad jis stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Tačiau įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį (nuo 2012 metų nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas) matyti, kad iš esmės teigiami elgesio pokyčiai nuteistojo elgesyje stebimi tik nuo 2016 m., kai nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nebepažeidinėjo, buvo skatintas. Skunde nuteistasis kritikuoja jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, kurie yra statiniai, vertinimą apylinkės teismo nutartyje, tačiau kolegijos nuomone, į socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, buvo atsižvelgta pagrįstai. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuteistojo teisės pažeidimais (ankstesni teistumai), gyvenimo stiliumi ir draugais (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje) ir, nors nuteistasis šių veiksnių pakeisti negali, jie, kaip minėta, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, kuris šiuo atveju nebuvo nepriekaištingas. Nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad dalis nustatytos vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai, todėl nuteistasis savo dedamomis pastangomis, nepriekaištingu elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese riziką gali sumažinti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadoms dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti. Todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.