Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiajai E. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirb. (duomenys neskelbtini), teistas:

1.1991-03-06 pagal senojo LR BK 148 str. 2 d., 232 str., 235 str.- 42 str.- laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams; pritaikius 3993-06-15 įstatymą „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta iki 5 m. 7 mėn. 4 d.; lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 1994-12-01 nutartį, neatlikęs 1 m.4 mėn.14 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (senojo LR BK 54 str.);

2.1998-10-20 pagal senojo LR BK 111 str. l d. laisvės atėmimu 3 metams; 2000-04-20 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2000-04-14 nutartį, neatlikęs 1 m.3 mėn. 23 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės ( senojo LR BK 54 str.):

3.2005-04-04 pagal LR BK 138 str. l d. laisvės atėmimu 1 metams; pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2007-04-18 nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2005-04-04 nuosprendžiu, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikui; visi teistumai išnykę,

- kaltinamas pagal LR BK 140 str. l d., 145 str. l d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. 2011 m. balandžio 5 d. apie 18.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), traukdamas iš spintos stalčius ir tyčia juos mesdamas nukentėjusiosios E. K. link, pataikė jai į dešinę ranką, kuria ji dengėsi veidą ir kairės rankos plaštaką, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tyčia tris kartus spyrė nukentėjusiajai į dešinį skruostą, krūtinę bei nugarą, tokiu būdu mušdamas padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame žande, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, pakaušyje, kairėje plaštakoje, kas nukentėjusiajai E. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis V. G. 2011 m. balandžio 5 d. apie 18.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs prieš nukentėjusiąją E. K. fizinį smurtą, grasino ją nužudyti, t.y. žodžiu, tiesiogiai sakydamas, kad ją „užmuš“, „sukapos į gabaliukus“, „vaikas liks našlaitis“ bei rankoje laikytu kirviu, kuriuo ir grasino nužudyti, smogdamas į medinį lovos, ant kurios sėdėjo nukentėjusioji, atlošą, sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, tačiau galimai 5 d., vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, po 17 val. grįžo namo. Jis apie 11 metų kartu su sugyventine E. K. gyvena dalinai jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jų santykiai su E. K. buvo įtempti, dažnai įvykdavo nedidelių žodinių kivirčų. Susipyko ir tą kartą. Nors buvo blaivus, neneigia, kad tą kartą pasikarščiavo, į žodines E. K. pastabas reagavo neadekvačiai. Virtuvėje prasidėjus žodiniam konfliktui tarp jo ir E. K., ji nuėjo į kambarį. Kadangi buvo apsipykę jau anksčiau, E. K. buvo atsiskyrusi savo daiktus nuo jo. V. G. tai nepatiko, todėl atėjęs į kambarį, pareikalavo E. K., kad ji susirinktų savo daiktus, nes jo tokia situacija netenkina. Sakydamas tai, iš spintos ištraukė E. K. rūbus ir numetė juos ant lovos, greta kurios yra kita lova, ant kurios tuo metu ir sėdėjo E. K.. Pykdamas, kad E. K. neklauso, ką jai kalba, iš spintos apatinės dalies išsitraukė vieną stalčių, kurį metė, nežiūrėdamas, kur jis krenta. Metė lovų link. Stalčiumi pataikė į E. K.. Tada iš tos pačios spintos apatinės dalies išsitraukė kitą stalčių ir vėl metė jį lovų link. Juo taip pat pataikė E. K.. Vėliau tyčia spyrė ar smogė E. K. į įvairias kūno vietas. Pripažįsta, kad tokiu būdu mušdamas E. K., tyčia ją sužalojo. Taip pasielgė dėl to, kad labai pyko, o E. K. jo neklausė. Mušdamas E. K., savo pyktį išreiškė ne tik aktyviais veiksmais (fiziniu smurtu), bet pykdamas ant E. K. bei mušdamas ją, savo neapykantą išreiškė ir žodžiais. Ką konkrečiai kalbėjo, neatsimena, tačiau sakė jai, kad „nudės“, „sukapos lovą, gal tada pareis į kambarį“. Jis norėjo, kad ji vestų bendrą šeimyninį gyvenimą kartu, tačiau E. K. jo prašymą ignoravo, nenorėjo to daryti. Sakydamas tai, į kambarį buvo atsinešęs jam asmeniškai priklausantį kirvį ir juo smogė į medinį lovos atlošą. Visa tai padarė dėl įniršio. Supranta, kad jo žodžiai tiesiogiai išreiškė grasinimą nužudyti, tačiau tikslo atimti gyvybę, neturėjo. Detaliau paaiškinti savo poelgio negali. Jam mušant E. K., jai grasinant ir atliekant kitus veiksmus, E. K. visą laiką tylėjo, jo neįžeidinėjo, nemušė, nenaudojo jokio smurto jo atžvilgiu. V. G. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jos šeimai (1/3 jai, 2/3 dviem jos seserims, nes 1998 metais jos jį paveldėjo lygiomis dalimis po motinos R. K. mirties). Nuo 1998 m. tame bute gyvena tik ji. 2001 metais susipažino su V. G., maždaug po pusmečio kartu su juo apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima, nors nėra susituokę. Kurį laiką jų santykiai su V. G. buvo normalūs, šeimyniški ir nekonfliktiški. Tačiau būdavo, kad kildavo konfliktų, nors jie nebuvo nuolatiniai. Suvokdama, kad pasipyksta dėl buities rūpesčių ir gyvenimo rutinos, ji ant V. G. nepykdavo, po konflikto netrukus susitaikydavo. Kartu gyvena maždaug 10 metų. Per šį laiką V. G. konfliktų metu rėkdavo ant jos, yra kelis kartus ją sumušęs, tačiau sužalojimai nebuvo žymūs, nei į policiją, nei į teismo medikus dėl jų masto nustatymo nesikreipė. Po tokių konfliktų V. G. gailėdavosi, jos atsiprašydavo, jie susitaikydavo ir ji jam atleisdavo. Net ir anksčiau, kai būdavo konfliktinių situacijų, V. G. nėra jai grasinęs niekuo – nei sugadinti turtą, nei dėl pavojaus sveikatai ar gyvybei nei jai asmeniškai, nei jų dukrai, nei jos šeimos nariams. Tačiau pastaraisiais metais V. G. ėmė elgtis agresyviau, todėl konfliktai tarp jų kildavo vis dažniau. 2011 m. balandžio 5 d. apie 18 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), sugrįžo jos sugyventinis ir dukters tėvas V. G., kuris galimai buvo neblaivus. Būdama kambaryje girdėjo kaip V. G. triukšmauja, tačiau iš kambario nėjo. Tada į kambarį atėjo V. G. ir šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais konkrečiai - pasakyti negali. Jis reikalavo persinešti rūbus į jų abiejų bendrai naudojamą kambarį, pradarė jos rūbų spintą ir ėmė iš ten traukti rūbus ir tyčia metė jos link, galimai norėdamas ją įžeisti ir sužaloti. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos tame pačiame kambaryje ir tylėjo, stengdamasi, kad konfliktas nesitęstų. Tada V. G. išsitraukė spintos stalčių ir išmetęs iš jo dalį rūbų, jame esant kitai daliai rūbų, tyčia metė visą stalčių jos galvos link, pataikydamas jai į dešinę ranką, kuria ji užsidengė galvą. Ji pradėjo verkti, tačiau V. G. nekreipė į tai jokio dėmesio ir iš spintos išsitraukęs antrą stalčių su rūbais, dalį rūbų išmetęs, o dalį palikęs jame, tyčia metė stalčių į ją, pataikydamas į kairę plaštaką. Ji toliau verkė. Tada V. G. išėjo iš kambario, tačiau po kurio laiko sugrįžo į kambarį, ir priekaištaudamas jai, šlepete apauta koja tyčia spyrė jai į veidą, pataikydamas į dešinį skruostą. Spyręs jai, V. G. kelis kartus vaikščiojo iš kambario ir vėl į jį. Paskui, jau atėjęs į kambarį, jis vėl koja, apauta šlepete, spyrė jai į kūtinę netoli pilvo bei į nugarą. Tada jis nuėjo į virtuvę, o grįžęs iš jos, pasakė, kad jis ją „užmuš“, „sukapos į gabaliukus“, „vaikas liks našlaitis“. Pamatė, kad jis rankoje turi kirvį, todėl labai išsigando. V. G. nuėjo prie lovos krašto ir kirviu smogė į medinį lovos atlošą ir išėjo iš kambario. Nors toliau V. G. ir triukšmavo, tačiau smurto nenaudojo. Grasindamas jis buvo agresyvus, todėl neatmeta galimybės, kad grasinimas buvo realus ir akivaizdus, nes turėjo kirvį, kuriuo, kaip sakė, ją sukapos. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. V. G. jos atsiprašė dėl šio konflikto, jie susitaikė, todėl ji prašo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla V. G. atžvilgiu būtų nutraukta.

Kaltinamojo V. G. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios E. K. parodymų, taip pat įrodyta: specialisto išvada ( b.l. 10), iš kurios matyti, kad E. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žande, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, pakaušyje, kairėje plaštakoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. G. nusikalto pirmą kartą ( visi teistumai išnykę), jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, susitaikė su nukentėjusiąja E. K. (nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia ), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms LR BK 38 str. 1 d. 1-4 p.p., nesant jokių baudžiamųjų - teisinių kliūčių, kaltinamasis V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas. Baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 str.str., 303 str.1, 4 d.d., 304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja E. K..

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2043-240/2011 nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: kirvį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.