- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-227-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01280-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei A. M. (buvusi T.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB prašė priteisti iš atsakovės A. T. (M.) 289,62 Eur negrąžinto kredito, 1‘172,13 Eur mokėjimo palūkanų, 31,14 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.Nurodė, kad tarp UAB „Kubis“ ir atsakovės 2013-04-12 buvo sudaryta Vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 13892, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur kreditas 90 dienų terminui. Atsakovė vartojimo kreditą turėjo grąžinti iki 2013-07-11. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2016-08-18 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į UAB „Kubis“ skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovę. Atsakovė iki šiol nėra grąžinusi gauto kredito ir nėra sumokėjusi palūkanų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 289,62 Eur kredito, 162,22 Eur palūkanų, 31,14 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (482,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Kubis“ ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos A. M. (buvusi T.) 2013-04-12 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 13892, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas 90 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2013-07-11, kartu sumokant sutartas palūkanas. Atsakovė sutartinių įsipareigojimo nevykdė, todėl liko skolinga 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 1‘172,13 Eur mokėjimo palūkanų. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2016-08-18 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant į atsakovę. Atsakovei buvo siųstas raginimas, tačiau atsakovė į jį nereagavo ir prievolės neįvykdė, todėl ieškovė 2016-08-22 pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 289,62 Eur negrąžintą kreditą.Sutarties 5.11. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki pilno kredito grąžinimo dienos nuo negrąžinto kredito sumos. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metinė palūkanų norma – 200 procentų. Sutarties 5.11. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos ir esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procentų dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1‘172,13 Eur dydžio palūkanų, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių duomenų dėl palūkanų apskaičiavimo. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 procentų) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Todėl taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procentų dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, ieškovei mokėtinos palūkanos paskaičiuojamos taip: už pradelstą laiką nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. 1134 dienas, nuo mokėtinos 289,62 Eur dydžio sumos ieškovei turi būti sumokėta 164,22 Eur dydžio palūkanų (289,62 Eur x 0,05 proc. x 1134 dienos = 162,22 Eur).Sutarties 7.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovui uždelsus sumokėti mokėjimus, atsakovė įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 % pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 31,14 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės laikė pagrįstu ir tenkino.Kadangi ieškovės ieškinį patenkino 32,35 proc., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 50,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti iš atsakovės 1‘172,13 Eur mokėjimo palūkanų; pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti 155 Eur BnP Finance, AB, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Teigia, kad Molėtų rajono apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalis yra taikoma nustatyti minimalų netesybų dydį. Apeliantas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Mokėjimo palūkanų traktavimas kaip delspinigių, pažeidžia šių palūkanų paskirtį ir užeina už ieškinio ribų. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas, todėl prašo priteisti 1‘172,13 Eur mokėjimo palūkanų sumą, kuri neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo už akių dalis, kuria dalinai patenkintas reikalavimas priteisti kredito palūkanas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kubis“ ir atsakovė A. T. (dabar Motiejūnienė) 2013 m. balandžio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 13892, pagal kurią atsakovei 90 dienų terminui buvo suteiktas 289,62 Eur (1‘000 Lt) kreditas. Atsakovė įsipareigojo iki 2013 m. liepos 11 d. grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą ir sutartimi sutartas palūkanas. Atsakovė prievolės laiku neįvykdė.UAB „Kubis“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė BnP Finance, AB (naujas kreditorius) 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujam kreditorius (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu informuota apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei paraginta įvykdyti prievolę. Atsakovei prievolės neįvykdžius, ieškovė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 1‘172,13 Eur mokėjimo palūkanas, 31,14 Eur netesybas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Šios palūkanos, dar vadinamos pelno palūkanomis, yra atlyginimas kreditoriui, kurį moka skolininkas už naudojimąsi pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokėjimo palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje, kurioje nagrinėjamas nesudėtingas ginčas ir procesinių dokumentų parengimas nereikalauja papildomų darbo ir laiko sąnaudų.Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015, kt.). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 1‘172,13 Eur iki 162,22 Eur. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo vartojimo kredito sutarties nuostatas. Vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos palūkanas apibrėžia kaip mokestį už naudojimąsi kreditu. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos nuo negrąžinto kredito sumos. Taigi, šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditorės pinigais, o ne kompensuoti kreditorės nuostolius už prievolės neįvykdymą.Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (114,98 %) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 114,98 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus (CK 6.872 straipsnis).Neginčijamai nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur kreditas, kurio atsakovė negrąžino ir šiais pinigais vis dar naudojasi. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovė privalo sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta 2013 m. balandžio 12 d. vartojimo kredito sutartimi. Atsakovė, pasirašydama vartojimo kredito sutartį, sutiko su 114,98 proc. dydžio fiksuota metine palūkanų norma, skaičiuojamą iki visiško prievolės įvykdymo. Už suteiktą vartojimo kreditą mokėjimo palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Tačiau šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti šias palūkanas. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nesumokėjo 289,62 Eur kredito, nesidomėjo sutarties eiga ir vykdymu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą. Atsakovė Sutarties sąlygų neginčijo ir jos neatsisakė, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti mokėjimo palūkanas.Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas už akių dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, keistinas, ieškovės reikalavimus tenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pakeitus Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo už akių skundžiamą dalį, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei priteisiamos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 155 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:
BnP Finance, AB ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš A. M. (T.), a. k. (duomenys neskelbtini) AB BnP Finance, JAK 302447985, naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 euro centus) negrąžintos kredito dalies, 1‘172,13 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 13 euro centų) mokėjimo palūkanų, 31,14 Eur (trisdešimt vieną eurą 14 euro centų) netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, 2016 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.