Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. K. prašymą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1722-992/2019, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, praeityje teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant D. K. pradėti dirbti, mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje, įsidarbinus tęsti darbą bei lankyti elgesio pataisos programą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendžiu, pritaikius BK 38 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 70 straipsniu, D. K. skirta 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad 2019 m. kovo 31 d., 8.43 val., Vilniuje, ties A. P. K. gatvės pastatu Nr. 32, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,94 promilės etilo alkoholio). 2019 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirta 75 MGL (3 750 eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda, nustatytas 9 mėnesių terminas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti. D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. kovo 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, nuspręsta konfiskuoti automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. D. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - palikta galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas, esantis voke prie baudžiamosios bylos, turi būti perduotas VĮ „Regitra“.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-05-03 gautas D. K. prašymas pakeisti teismo nuosprendį, kuriuo paskirta 2500 eurų bauda, į namų areštą ar viešuosius darbus, kadangi, kaip nurodė nuteistasis, nėra galimybės sumokėti paskirtos baudos, nes neturi nuolatinio darbo, o mėnesiniai įsipareigojimai pridėjus teismo paskirtą baudą siekia sumą, kurios uždirbti negalės.

2019-05-07 minėtas D. K. prašymas registruotas kaip prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamajai bylai suteiktas Nr. 1-1722-992/2019.

Teisme 2019-05-09 gautas D. K. prašymas nutraukti baudžiamojo įsakymo nagrinėjimą teisme, nurodoma, kad D. K. sutinka su bauda, kuri buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, įvardija klaidingai supratęs, todėl sutinkantis su paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

D. K. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme paliktinas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) XXXI skyrius numato supaprastintą bylų procesą, 418 – 425 straipsniai reglamentuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą. Nagrinėjamu atveju prokuroras, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. K. apie tokį prokurorą sprendimą buvo informuotas raštu, sutiko su bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias prokuroras prašė teismo jam skirti (66 b.l.). 2019-04-17 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas.

BPK 422 straipsnio nuostatos reglamentuoja kaltinamojo teisę surengti bylos nagrinėjimą teisme, kai jis nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, D. K. po to, kai buvo jo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė du prašymus: pirmuoju prašo pakeisti jam paskirtą baudą, antruoju įvardija klaidingai supratęs ir sutinkantis su jam paskirta bauda. BPK XXXI skyriaus Pirmojo skirsnio normos nereglamentuoja galimybės kaltinamajam atsiimti prašymą rengti bylos nagrinėjimą ir teismo veiksmų tokį prašymą gavus, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti pagal analogiją taikomos BPK 316 straipsnio 1 dalies normos, numatančios apelianto teisę atšaukti apeliacinį skundą. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą, numato, jog kaltinamasis yra vienintelis subjektas, galintis inicijuoti tolesnį procesą (baudžiamosios bylos surengimą teisme), kai teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas, todėl sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso įstatymo normas, darytina išvada, kad kaltinamasis turi teisę persigalvoti ir savo valia tolesnės proceso eigos nebeduoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus D. K. valią ir norą toliau proceso nebeinicijuoti, jo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme paliktinas nenagrinėtas, teismo procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 418 – 425 straipsniais, teismas

nutarė:

Palikti nenagrinėtą D. K. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo procesą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.