Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovės ir Lietuvos valstybės atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutraukiama. Skundo dalis tenkinama, skundo dalis atmetama.

Dėl termino praleidimo ir atnaujinimo

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjui.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2003-03-15 sprendimu Nr. 2/17D-381 pareiškėjui nuo 2004-02-13 paskirta 616,59 Lt valstybinė pensija (b. l. 69). Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 9, 76). Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su 2015-01-07 prašymu (gautas 2014-01-12, reg. Nr. 11GM(P)-42) išmokėti valstybinės pensijos dalį (b. l. 74). Ministerija 2014-01-21 sprendime Nr. 1D-759(11) nurodė, kad, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos dalies išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemoką dienos. Ministerija šiame sprendime taip pat nurodė, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, todėl Ministerija išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 8, 75).

Šioje byloje spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. LVAT išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, valstybinių pensijų gavėjams buvo taikoma nuo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnio ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01.

Pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, iš esmės yra atskirų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Pagal LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotą praktiką teismas sprendžia, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovės veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 metų vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, išmokėtą už 2010 metų sausio mėnesį, o į teismą dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015-02-20, t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2,5 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo (2012-09-21). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiškiai nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 metų rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nurodė, kad turi sveikatos problemų, jam tenka daug gydytis. Įvertinus pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus matyti, kad iki ginčo laikotarpio pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b. l. 14), tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2009-06-18 sprendimu Nr. R-2990 pareiškėjas pripažintas darbingu (b. l. 16). Pareiškėjo patektos Kompensuojamųjų vaistų paso receptų kopijos nepatvirtina tos aplinkybės, kad pareiškėjo būklė buvo nepertaukiamai bloga visą laikotarpį, per kurį jis turėjo kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo. Taigi, atžvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktas).

Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal šio įstatymo nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 metų vasario mėnesį, todėl, pareiškėjui kreipusis į teismą 2015-02-04, 3 metų procesinis terminas dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo dar nebuvo pasibaigęs.

Pareiškėjas nuo 2004-03-15 dirba Antstolio Tomo Ubarto kontoroje darbuotoju (b. l. 84). Iš Ministerijos 2015-01-15 pažymos Nr. 11DP(P) matyti, kad, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 valstybinė pensija buvo sumažinta. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjui dirbant tam tikrą darbą sumažinus jo gaunamą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, t. y. daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrą darbą. Remdamasis išdėstytu reguliavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gaunama valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo sumažinta neteisėtai.

Taigi, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 877,62 Eur nepriemoka dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neišmokėtą 877,62 Eur pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Dėl sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-759(11). Ginčijamame sprendime Ministerija nurodė, kad, atsižvelgdama į Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos dalies išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemoką dienos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiami netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-1377/2014). Vadovaujantis minėtose LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyti skundų padavimo terminai. Atsižvelgusi į minėtą LVAT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ministerija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimtas skundžiamas Ministerijos 2015-01-21 sprendimas Nr. 1D-759(11) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 7 punktu, 127 ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. K. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukti.

Priteisti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 877,62 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt du centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-759(11).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.