Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5901-400/2009 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams I. A., R. S., R. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. P. 2009-06-04 kreipėsi į teismą ir ieškiniu (b.l. 3-5) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 62-64) ir prašė teismo priteisti:

1) iš atsakovų I. A. ir R. S. solidariai 10 588 Lt;

2) iš atsakovės I. A. 8 108 Lt;

3) iš atsakovės R. A. 8 294 Lt;

4) iš atsakovo R. S. 2 100 Lt;

5) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovų prašomas jis sumokėjo 10 588 Lt už I. A., R. S. ir G. S. turistinę kelionę į Ispaniją, Tenerifę 2008m. gruodžio mėnesį. Pinigus atsakovai žadėjo grąžinti grįžę iš kelionės, nes I. A. turėjo gauti kompensaciją už jos sužalojimą autoįvykio metu. Ieškovas 2007 m. vasario mėn. taip pat sumokėjo 7 108 Lt už neįgaliojo vežimėlį I. A., 2008-02-29 pravedė 1000 Lt į jos sąskaitą, kuriuos atsakovė žadėjo grąžinti. R. A. prašomas ieškovas apmokėjo 5 294 Lt už jos kelionę į Ispaniją, taip pat į jos sąskaitą pravedė 3000 Lt, nes atsakovei reikėjo grąžinti paskolą bankui už dukrą I. A.. Atsakovų prašomas ieškovas per kelis kartus pravedė į R. S. sąskaitą 2100 Lt, nes po I. A. patirtų sužalojimų autoįvykio metu turėjo papildomų išlaidų, buvo paėmę iš banko paskolą, kurios grąžinimui neturėjo pinigų, atsakovų šeimai trūko lėšų pragyvenimui. Ieškovui paprašius grąžinti pinigus, atsakovai žadėjo pinigus grąžinti artimiausiu metu, tačiau pinigų iki šiolei negrąžino. Atsakovai privalo grąžinti pinigus, remiantis CK 6.237 str., t.y. kaip be pagrindo įgytą turtą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš I. A. 7 108 Lt už neįgaliojo vežimėlį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,24 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Ieškinio dalyje, dėl apmokėjimo už atsakovų kelialapius į Ispaniją, teismas įvertino, kad Turizmo paslaugų sutartys ir pinigų priėmimo kvitai nepatvirtina įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovas mokėjo savo lėšomis už atsakovų kelionę į Ispaniją. Ieškovas už atsakovų kelialapius mokėjo grynaisiais, įnešdamas į kelionių agentūros Neoturas UAB sąskaitą 2008-11-25 d. - 21 176 Lt ir 2008-11-27 d. - 3 507 Lt (b.l. 17). Turizmo paslaugų tiekimo sutartis Nr. 160224 dėl I. A., R. S. ir mažametės G. S. kelionės į Ispaniją sudaryta 2008-11-20 (ketvirtadienis), o pinigai (10 588 Lt) sumokėti 2008-11-25, t.y. po savaitgalio. Atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos ir nurodė, kad būtent prieš kelionę į Ispaniją 2008 m. lapkričio mėn. ieškovas lankėsi Panevėžyje, ir jie jam perdavė pinigus už kelionę. Šį faktą iš dalies patvirtino liudytojai D.R. bei J. M., kurie nurodė, jog ieškovas lankėsi Panevėžyje prieš kelionę ir kad R. A. iš savo santaupų, kurios buvo jos motinos namuose, paėmė 3000 - 4000 Lt kelionei į Ispaniją (b.l. 223). Be to teismas įvertino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, jog jis už kelialapius į Ispaniją sumokėjo iš A. P. pagal 2008-11-25 Sutartį pasiskolintais pinigais: paskolos sutarties sudarymo metu (2008-11-25) pinigai ieškovui perduoti nebuvo, o iš ranka daryto prierašo, negalima nustatyti pinigų perdavimo datos. Be to ieškovas skolinosi žymiai didesnę sumą, kurią, atsakovų paaiškinimais, ieškovas naudojo namo statybai, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytoja D. B.. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinys šioje dalyje negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkintinas.

Teismas, vertindamas ieškininio dalį dėl apmokėjimo už atsakovės I. A. neįgaliojo vežimėlį, nustatė, kad pinigus už I. A. mokėjo ieškovas M. P.. Atsakovai pripažino, kad už neįgaliojo vežimėlį ieškovas mokėjo savo lėšas. Atsakovų pozicija buvo nevienoda: iš pradžių atsakovas R. S. nurodė, kad už I. A. neįgaliojo vežimėlį atidavė ieškovui M. P. jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas pardavė ir gautus pinigus pasiliko sau, kaip kompensaciją už sumokėtą vežimėlį. Liudytoja VĮ „Regitra“ darbuotoja G. N. paaiškino, kad 2007-01-17 ieškovas kreipėsi, norėdamas įregistruoti automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl negalėdama ieškovo vardu įregistruoti minimą transporto priemonę, liudytoja ją įregistravo savo vardu. Sekančią dieną atvyko ieškovas su atsakovu R. S. ir automobilį perregistravo pastarojo vardu, surašant automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina 2007-01-18 automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis bei 2007-01-17 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią šį automobilį apdraudė ieškovas M. P.. Ieškovui pateikus šiuos rašytinius įrodymus, atsakovai R. A. ir R. S. nurodė, kad ieškovas buvo pasiskolinęs iš atsakovo R. S. pinigų automobilio įsigijimui, ir nupirkdamas I. A. neįgaliojo vežimėlį, tokiu būdu skolą grąžino. Atsakovas R. S. nurodė, kad ieškovui pinigų paskolino iš jam IF draudimo kompanijos pervesto draudimo išmokos. Teismas iš byloje esančios atsakovo R. S. asmeninės sąskaitos išrašo nustatė, kad draudimo išmoka į jo sąskaitą buvo pervesta 2007-01-10, atsakovas 2007-01-17 išgrynino nuo sąskaitos 3000 Lt, tačiau įrodymų, kad šie pinigai buvo perduoti ieškovui, atsakovas nepateikė, be to ši suma mažesnė nei neįgaliojo vežimėlio įsigijimo kaina (7 108 Lt). Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovu nurodytais faktais, ginčijant ieškovo ieškinį (CPK 187 str. 2d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalis, dėl reikalavimo priteisti 7 108 Lt už neįgaliojo vežimėlį ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįsta ir tenkintina.

Teismas išklausęs liudytojus, padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė R. A. kurį laiką bendrai gyveno, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 str.), tai patvirtino ir ieškovo M. P. sudaryta sutartis su kelionių agentūra Neoturas, pagal kurią šalys kelionės metu Ispanijoje gyveno viename kambaryje kartu su ieškovo nepilnamečiu sūnumi, šioje sutartyje ieškovas nurodė atsakovės R. A. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). CK 6.241 str. 1 d. 3 p. numatytas vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo - šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Todėl atsakovės R. A. sugyventinio teikta pagalba jos neįgalios dukters I. A. šeimai, kurios ieškovas teikti pagal įstatymą neprivalėjo, teismo vertinimu, atitinka geros moralės nuostatas, o perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Atsakovai pagrįstai galėjo tikėtis, kad ši ieškovo pagalba, išreikšta pervedant tam tikras pinigų sumas į jų asmenines sąskaitas, atsižvelgiant į CK 6.241 str. 1 d. 3 p. nustatytos išimties esmę, atiteks jiems kaip dovana.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės I. A. ieškovo M. P. naudai priteisė bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t.y. 213,24 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas M. P. prašė priteisti 2 500 Lt atstovavimo išlaidų, o bendraatsakovės I. A. ir R. A. prašė priteisti 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, šios sumos mažintinos iki 800 Lt., pritiesiant iš atsakovės I. A. ieškovo naudai 200 Lt atstovavimo išlaidų, o iš ieškovo 200 Lt atstovavimo išlaidų I. A. naudai.

Apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme ieškovas M. P., jo atstovė advokatė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovų I. A. ir R. S. solidariai 10 588 Lt, iš atsakovės I. A. 1000 Lt, iš atsakovės R. A. 8 294 Lt, iš atsakovo R. S. 2 100 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas – apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas įvertino tik dalį byloje pateiktų įrodymų ir nenurodė, kodėl atmesti kiti įrodymai. Teismas rėmėsi ieškovo M. P. pateiktais rašytiniais įrodymais, priteisdamas išlaidas už invalido vežimėlį, tačiau visiškai skirtingai vertino kitus analogiškus įrodymus dėl kitų reikalavimų. Tai prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, numatytomis CPK 185 str. 197 str.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: turizmo paslaugų sutartys ir pinigų priėmimo kvitai, patvirtina, jog ieškovas pasirašė turizmo paslaugų sutartis ir sumokėjo viso 21 176 Lt ir 3 507 Lt už kelionę į Ispaniją savo lėšomis. Atsakovai neginčijo, kad ieškovas sumokėjo pagal sutartį UAB „Neoturas“ už kelionę. Tas faktas, kad turizmo paslaugų sutartys buvo pasirašytos 2008-11-20 ir 2008-11-26, o pinigai sumokėti 2008-11-25 ir 2008-11-27 neturi jokios reikšmės faktui patvirtinti, kad pinigus sumokėjo tik ieškovas. Ieškovas sumokėjo už atsakovų I. A., R. S. ir G. S. kelionę į Ispaniją 10 588 Lt, kuriuos atsakovai žadėjo grąžinti grįžus iš kelionės, nes atsakovė I. A. turėjo gauti didelę kompensaciją už jos sužalojimą. Ieškovas nurodė, kad niekuomet nebūtų dovanojęs tokios didelės sumos svetimiems žmonėms. Ieškovas žodžiu ir 2009-02-01 pretenzija raštu prašė atsakovų grąžinti skolą, tačiau jie skolos negrąžino. Teismo prielaida, jog ieškovas kažkurį savaitgalį buvo Panevėžyje ir galėjo paimti pinigus iš atsakovų, yra visiškai nepagrįsta, padaryta neteisingai įvertinus liudytojų D. R. ir J. M. parodymus, nes jie nematė ir nežino jokių pinigų perdavimo prieš kelionę aplinkybių. Pagal CK 1.73 str. sandorių, kurių suma yra didesnė nei 5000 Lt, turi būti sudaroma raštu, todėl šiuo atveju liudytojų parodymai net nebūtų galimi. Pagal 2008-11-25 notariškai patvirtintą sutartį ieškovas pasiskolino 150 000 Lt iš A. P., sutartyje aiškiai užfiksuotas pinigų gavimo faktas bei sąlygose nurodyta, kad pinigai perduodami sutarties pasirašymo dieną, todėl nesuprantamas teismo vertinimas ir abejonės dėl pinigų perdavimo momento. Tas faktas, kad ieškovas skolinosi didesnę pinigų sumą nei sumokėjo už kelionę, neturi jokios reikšmės ginčo atveju. Teismas visiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų, jog atsakovai neturėjo pinigų ir negalėjo patys susimokėti už kelionę. Teismas nevertino liudytojos D. B. ir liudytojo A. A. B. parodymų, kurie patvirtino, jog jie abu girdėjo iš atsakovės R. A., kad už jos ir jos dukros su šeima kelionę į Ispaniją sumokėjo ieškovas M. P. bei kad jie pinigus grąžins jam tuomet, kai gaus žalos atlyginimą. Priešingai teismo išvadai, ieškovas nurodė, kad niekada nevedė su atsakove R. A. bendro ūkio, jų pinigai buvo atskirai, bendrų turtinių reikalų neturėjo. Tai patvirtina byloje pateikta paskolos sutartis, ieškovo kreipimasis į teismą dėl paskolos priteisimo, uždėtas turto areštas atsakovės turtui ir paskolos grąžinimas, kurių teismas nevertino ir apie juos nepasisakė. Taigi remiantis CK 6.237 str., ieškovo naudai priteistina 10 588 Lt solidariai iš I. A. ir R. S. už sumokėtą kelionę, taip pat iš R. A. priteistina 5294 Lt suma už kelionę į Ispaniją.

Nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad ieškovas kaip žalos atlyginimą atsakovei R. A. sumokėjo 3000 Lt, nes jokios žalos jai nėra padaręs. Atsakovai neturėjo lėšų grąžinti bankui paskolos ir palūkanų, todėl prašė ieškovo paskolinti pinigų. Ieškovas, pervesdamas pinigus tam tikromis sumomis (R. S. - 500 Lt, 700 Lt, 900 Lt, I. A. - 1000 Lt, R. A. – 3000 Lt) į jų sąskaitas banke, paskolino pinigų atsakovams. Atsakovai šiuo pinigus gavo be teisinio pagrindo ir privalo grąžinti pagal CK 6.237 str. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai šį pinigų perdavimą kvalifikavo kaip dovanojimą, atitinkantį geros moralės nuostatas, nors tai prieštarauja pačių atsakovų argumentams apie tai, kad šie pinigai, jų teigimu, buvo kaip paskolos grąžinimas ieškovui, nors nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos ieškovui suteikimo faktą. Šiuo atveju ieškovas skolino pinigus atsakovams, tačiau nesant paskolos sutarties, taikytina CK 6.237 str. (2009-04-29 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

Apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme atsakovė I. A., atsakovų atstovas advokatas Č. P. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimo dalį dėl 7 108 Lt už invalido vežimėlį priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė – apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė materialinės normos, kurios pagrindu padarė išvadą, kad būtent atsakovė turi atlyginti neįgaliojo vežimėlio įsigijimo išlaidas. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 4 p., nenurodydamas įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nenustatė faktinių aplinkybių teisiniam santykiui kvalifikuoti, todėl skundžiama sprendimo dalis turi absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 str. 2 d. 4 p. (sprendimas be motyvų). Ieškovas reikalavimus iš esmės grindė CK 6.237 str. 1 d. įtvirtintu nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu, tačiau neįrodė šio straipsnio taikymui būtinų aplinkybių (CPK 178 str.). Atsakovų R. A., R. S. paaiškinimai, liudytojų parodymai, ieškovo kviestos liudytojos D. B. parodymai paneigia teiginį, kad atsakovė tarėsi su ieškovu dėl vežimėlio įsigijimo, todėl ieškovui neįrodžius prievolės atsiradimo pagrindo (CK 6.2 str.), jo reikalavimas dėl išlaidų vežimėliui įsigyti priteisimo iš atsakovės I. A. turėjo būti atmestas. Be to, tarp ieškovo ir R. A. egzistavo faktiniai santuokiniai santykiai ir bet kokia pagalba vienas kitam buvo teikiama šių santykių pagrindu, todėl teismas skundžiamoje dalyje, kaip ir likusioje sprendimo dalyje, turėjo taikyti CK 6.241 str. 1 d. 3 p. ir atmesti ieškovo reikalavimą. Pirmos instancijos teismas taip pat neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes nemotyvuotai jas sumažino bei šiuo klausimu nepasisakė sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. P. prašė atsakovės I. A. apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neargumentavo nurodyto teiginio, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nesukonkretino skunde nurodytų CPK straipsnių taikymo šioje byloje. Pirmos instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatytus santykius kvalifikavo kaip nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykius ir taikė CK 6.237 str. normą, priteisdamas ieškovo sumokėtus pinigus už invalido vežimėlio įsigijimą. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtino aplinkybes, jog atsakovė I. A. praturtėjo be pagrindo. 2006-11-10 atsakovės R. A. dukra I. A. pateko į avariją, jai buvo sunkiai sužalota, ji liko invalidė, tačiau neturėjo lėšų nusipirkti invalido vežimėlį ir paprašė ieškovo paskolinti. 2007-02-14 ieškovas sumokėjo UAB „Teida“ 1000 Lt ir 2007-03-28 sumokėjo 6108 Lt už neįgaliojo vežimėlį, kurį perdavė atsakovei, tačiau pinigų atsakovė iki šiol neatidavė. Priešingai apeliacinio skundo išvadai, ieškovas su atsakove R. A. niekada nevedė bendro ūkio, jie tik bendravo, pinigai buvo atskiri, jie neturėjo bendrų turtinių reikalų.

Ieškovo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovės I. A. apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.3p.).

Bylos medžiaga nustatytos šios aplinkybės.

1. M. P. sumokėjo 10 588 Lt už TEZ Tour Turismo paslaugų teikimo sutartį Nr. 160224 už I. A., R. S. ir G. S. turistinę kelionę į Ispaniją, Tenerifę 2008m. gruodžio mėnesį (b.l.15, 17);

2. M. P. sumokėjo 10 588 Lt už TEZ Tour Turismo paslaugų teikimo sutartį Nr. 160221 už M. P., R. A. ir T. P. turistinę kelionę į Ispaniją, Tenerifę 2008m. gruodžio mėnesį (b.l.13, 17);

1. R. S.: 2007-11-07 – 500,00 Lt ir 700,00 Lt (b.l.66) bei 2008-03-29 – 900,00 Lt (b.l.67);

2. I. A. 2008-02-29 – 1 000,00 Lt (b.l.67);

3. R. A. 2008-01-18 – 3 000,00 Lt (b.l.9).

4. M. P. 2007-02-14 pagal Kasos pajamų orderį už neįgaliojo vežimėlį I. A. sumokėjo 7 108 Lt UAB „Teida“ (b.l.10, 11, 12).

Nurodytus ieškovo M. P. mokėjimus atsakovai I. A., R. S. ir R. A. iš esmės pripažįsta, tačiau teigia, kad jie su ieškovu M. A. yra atsiskaitę, jam neskolingi.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas M. P. ir atsakovė R. A. artimai bendravo. I. A. yra atsakovės R. A. dukra, R. S. – R. A. dukros vyras.

Bylos medžiaga nustačius, kad ieškovas M. P. sumokėjo 10 588 Lt už I. A., R. S. ir G. S. turistinę kelionę į Ispaniją, Tenerifę 2008m. gruodžio mėnesį ir nesant jokių objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovai I. A. ir R. S. perdavė 10 588 Lt M. P. sumokėjimui už kelionę prieš šią kelionę arba šią pinigų sumą grąžino po kelionės, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovui M. P. nebuvo jokio pagrindo 10 588 Lt suma apmokėti jam svetimų suaugusių asmenų kelionę, pripažintina, kad atsakovai I. A. ir R. S. 10 588 Lt vertės kelionę įgijo be teisinio pagrindo, todėl privalo grąžinti ieškovo M. P. už kelionę sumokėtą 10 588 Lt sumą (CK 6. 237str.). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas M. P. dovanojo šiuos pinigus atsakovams I. A. ir R. S. (CK 6.465str.), tuo pačiu byloje nėra įrodymų, kad atsakovai I. A. ir R. S. grąžino ieškovui 10 588 Lt. Lygiai tokiais pat motyvais pripažintinas pagrįstas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės I. A. 8 108 Lt už jai nupirktą neįgaliojo vėžimėlį, nes 1 000 Lt ieškovas perdavė atsakovei bankiniu nurodymu, o likusią sumos dalį, t.y. 7 108 Lt, kurią priteisė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas M. P. sumokėjo asmeniškai neįgaliojo vežimėlius parduodančiai UAB „Teidai“. Pagrįstas ir įrodytas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo R. S. 2 100,00 Lt bankiniais pavedimais perduotų sumų, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šią pinigų sumą grąžino ieškovui. Pagrįstas ir įrodytas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės R. A. 3 000,00 Lt bankiniu pavedimu perduotą sumą bei 1/3 dalį sumos , t.y. 3 529 Lt už turistinę kelionę į Ispaniją, Tenerifę 2008m. gruodžio mėnesį, kadangi 10 588 Lt suma apmokėta trijų asmenų kelionę, t.y. ieškovo, ieškovo sūnaus ir atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad atsakovai 2008m. turėjo finansinių problemų ir pagal savo pajamas negalėjo leisti brangių kelionių, kitų brangių pirkinių nes:

1. atsakovai I. A., gim. (duomenys neskelbtini)., R. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra jauna šeima, (duomenys neskelbtini) susilaukę dukros Godos (b.l.15).

2. I. A. buvo sužalota autoįvykio metu, niekur nedirbo, turėjo gydimosi išlaidų, 2008m. gaudavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos mokamą pensiją po 1 454,00 Lt kas mėnesį, o autoįvykio kaltininkas UAB „Blairas“ tik 2008-12-18 pervedė 20 000,00 Lt, po to 2009-01-30 pervedė 148 000 Lt padarytos žalos atlyginimui (b.l. 95-97), tai yra atsakovės I. A. finansinė būklė esminei pagerėjo tik nuo 2008-12-18.

3. Iš Swedbank, AB pateiktos R. S. sąskaitos išrašo už 2007-01-01 – 2009-05-01 laikotarpį nustatytą, kad 2007-07-14 jam suteikta 37 650,00 Lt paskola, kad kas mėnesį bankui turėjo grąžinti vidutiniškai po 600 – 700. Atsakovo darbo užmokestis A. N. įmonėje ir D. G. įmonėje sudarydavo 2 500 – 3 000 Lt per mėnesį (b.l. 100- 108).

4. Iš Swedbank, AB pateiktos R. A. sąskaitos išrašo už 2007-01-01 – 2009-05-01 laikotarpį nustatytą, kad R. A. kas mėnesį gaudavo po 315 Lt pašalpą iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (b.l.98-99), tai yra atsakovė R. A. nedirbo, pastovių pajamų neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl atsakovų interesais apmokėtų kelionės išlaidų bei bankiniais nurodymais perduotų sumų be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovo perduoto turto negalima išreikalauti iš atsakovų, nes CK 6.241 str. 1 d. 3 p. numatytas vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo - šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius ieškovo M. P. panaudotas ir perduotas pilnamečiams ir darbingiems atsakovams (išskyrus I. A.) dideles pinigines sumas ir įvertinus, kad ieškovui nebuvo ir nėra jokio teisinio ir/ar moralinio pagrindo apmokėti atsakovų keliones bei juos finansiškai remti, negalima pripažintini teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodyti ieškovo veiksmai atitinka geros moralės nuostatas. Geros moralės nuostatos taikytinos ne tik prievoles vykdančio asmens, tačiau ir naudą gaunančių asmenų atžvilgiu, todėl neturėtų būti pripažįstama atitikimas gerai moralei atsakovų veiksmai vykti į poilsines keliones, įsigyti didelės vertės daiktus, skolintis pinigus ieškovo sąskaita ir šių sumų negrąžinti. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tarp ieškovo ir atsakovės R. A. buvusius asmeninius santykius, tačiau ieškovas ir atsakovė bendro ūkio nevedė, bendro turto ir piniginių lėšų neįgijo, byloje nėra duomenų, kad bendrai negyveno ilgiau kaip metus, todėl nėra pakankamo pagrindo jų laikyti sugyventiniais (CK 3. 229str. – 3.235str.). Nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos atveju ieškovo M. P. sumokėtos bei perduotos atsakovų interesais piniginės sumos pripažintinos atsakovų nepagrįstu praturėjimu (CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normos). Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006).

Apeliantės I. A. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo:

1. ieškovas įrodė, kad atsakovės I. A. interesais už neįgaliojo vežimėlį 2007-02-14 pagal Kasos pajamų orderį sumokėjo 7 108 Lt, o 1 000 Lt perdavė bankiniu Mokėjimo nurodymu 2008-02-29. Atsakovė I. A. nepateikė įrodymų bei nenurodė pagrindų, kad ji neprivalanti grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtų 8 108 Lt už neįgaliojo vežimėlį;

2. ieškovo ir atsakovės I. A. nesieja giminystės ar teisiniai sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovui M. P. būtų nustatyta pareiga nupirkti atsakovei neįgaliojo vežimėlį arba ja rūpintis;

3. ieškovo ir apeliantės motinos R. A. tarpusavio santykiai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovo sumokėtos 8 108 Lt sumos už neįgaliojo vežimėlio įsigijimo I. A. interesais, atlyginimą;

4. vertintinas kaip nepagrįstas apeliantės motyvas, kad ji iš viso nesitarė su ieškovu dėl neįgaliojo vežimėlio įsigijimo, o tarėsi tik apeliantės motina R. A.. Atsakovė apeliantė I. A. neįgaliojo vežimėlį priėmė iš ieškovo, juo naudojasi, todėl vežimėlio įsigijimas pripažintinas kaip be pagrindo įgytas turtas.

Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis CPK 92 str. iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, o CPK 98str. tvarka iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį priteisti iš I. A. 7 108 Lt už neįgaliojo vežimėlį, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,00 Lt žyminio mokesčio M. P. palikti nepakeistą. Likusioje dalyje ieškovo M. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš I. A. ir R. S. solidariai 10 588 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 318,00 Lt žyminio mokesčio M. P.. Priteisti iš I. A. 1000,00 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 Lt žyminio mokesčio ir 900,00 Lt advokato pagalbai apmokėti M. P.. Priteisti iš R. S. 2 100 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 63,00 Lt žyminio mokesčio M. P.. Priteisti iš R. A. 6 529 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 196,00 Lt žyminio mokesčio M. P.. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.