Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui I. J., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo I. J., gim.(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. 2020 m. gruodžio 5 d., apie 18 val. 04 min., vairavo automobilį LEXUS RX200T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsirėmė į gale stovintį automobilį Honda H- RV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Šiais veiksmais I. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J. parodė, kad pripažįsta, kad jis vairavo automobilį tą dieną, tą valandą, neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau nesutinka, kad atsitrenkė į Honda automobilį. Jis po to matė vaizdo įrašą, kad jis atsitrenkė, bet tuo metu, kai jis vairavo automobilį, jis nejautė, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Liudytoja G. K. tuo metu sėdėjo šalia jo, kai jis vairavo automobilį. Negali paaiškinti, kodėl Kelių policijoje nenurodė šios liudytojos, kad buvo kartu su juo, bet ji buvo. Supranta, kad galėjo užpildyti deklaraciją dėl įvykio, bet jeigu jis būtų girdėjęs, kad atsitrenkė, būtų išlipęs iš mašinos, būtų palaukęs. Kadangi nejautė atsitrenkimo, tai jis toliau tęsė važiavimą. Automobilis yra jo draugės mamos, jis neturi teisės vairuoti. Byloje esantis raštelis buvo užkištas už apgadinto Honda automobilio valytuvo, bet jis tuo metu aikštelėje nematė aplinkui žmonių, jis buvo susikoncentravęs vairuoti. Automobilyje Lexus yra tam tikra sistema, kuri suveikia, jeigu atsitrenkiama kažkur, yra ir parkavimo sistema. Ta sistema pradėjo pypsėti gana garsiai, kai priartėjo, ir jis tada įjungė pavarą ir išvažiavo. Apgadinimų automobilyje nebuvo. Tas automobilis, kurį jis vairavo susidūrimo metu nepajudėjo, o kitas automobilis, iš vaizdo įrašo matyti, kad pajudėjo. Jeigu jis būtų pajutęs, tai tikrai būtų neišvažiavęs. Juk yra ir kameros, toje požeminėje aikštelėje. Jis paėmė draugės mamos automobilį, nes draugės mama buvo ligoninėje, sirgo Covid-19. Draugė buvo labai jaudinosi dėl jos, todėl paskambinus mamai, ji leido paimti automobilį tam, kad nuvežti mamai vaistų, kurie tuomet buvo būtini. Dėl šiuo įvykio labai gailisi, norėjo padėti draugės mamai.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad administracine tvarka trauktinas asmuo yra jos draugas. Tuomet liudytojos mama susirgo Covid, gulėjo ligoninėje. Ji paprašė draugo padėti nuvežti vaistų iki mamos. Įvykio metu liudytoje sėdėjo automobilyje ir asmeniškai nieko nepajautė, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, draugas irgi ne. Tai įvyko prekybos centro „Panorama”, aikštelėje. Draugas po įvykio matė vaizdo įrašą ir sakė, kad jie palietė su kabliu kito automobilio galą. Dar nori pasakyti, kad ji prieš paimdama automobilį, atsiklausė mamos, ar galima paimti mašiną ir nuvežti jai vaistų, mama leido. Ji galvojo, kad I. J. turi teises, nes jis turi motociklo, motorolerio teises, tai galvojo, kad čia tas pats.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Sandra Ivanauskaitė paaiškino, kad jos atstovaujamasis I. J. pripažįsta, kad vairavo tą dieną automobilį, tačiau nepripažįsta, kad atsitrenkė į kitą automobilį Honda ir pasitraukė iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, liudytojos parodymus, prašo neskirti nuobaudos už pasišalinimą iš įvykio vietos.

I. J. kaltę, be jo dalinio prisipažinimo, įrodo šie surinkti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 3).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2020 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 5 d., dirbant, buvo gautas pranešimas, kad 19.05 val. požeminėje aikštelėje, esančioje prekybos centre „Panorama” pranešėjos automobilį Honda H- RV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad išvažiavusi iš prekybos centro „Panorama“ pastebėjo, kad už automobilio valytuvo yra raštelis „Jums įkalė Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo“. Apžiūrėjusi automobilį pastebėjo apgadintą priekinį dešinės pusės bamperį ir grįžo į įvykio vietą (b. l. 4).

2020 m. gruodžio 5 d. rašytiniame A. S. paaiškinime nurodoma, kad įvykio dieną, apie 17.00 val., atvažiavo į prekybos centrą, automobilį paliko požeminėje aikštelėje, esančioje prekybos centre „Panorama”. Jos automobilį Honda H- RV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Ji paaiškino, kad išvažiavusi iš prekybos centro „Panorama“ pastebėjo, kad už automobilio valytuvo yra raštelis, kad jos automobilį kliudė automobilis Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Į panoramą grįžo apie 18.30 val., kad užfiksuotų įvykį ir iškviestų pareigūnus. Subraižytas priekinis bamperis, žala 500 eurų (b. l. 7).

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad remonto darbai kainavo 254.51 eurų (b. l. 8).

Iš vaizdo įrašo matyti, kaip automobilio Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudo automobilį Honda H- RV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs pasišalina iš įvykio vietos (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą. ANK 426 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o 8 dalis numato jog už 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. J. įvykdė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Šias aplinkybes patvirtina jo dalinis prisipažinimas, pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, vaizdo įrašas, Honda automobilio savininkės rašytinis paaiškinimas, kita bylos rašytinė medžiaga.

Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Teismas kritiškai vertina tiek administracinėn atsakomybėn trauktino asmens I. J. tiek liudytojos G. K. parodymus, kad jie išvažiavo iš įvykio vietos, nes nepajuto smūgio į kitą automobilį, todėl išvažiavo nesupratę, jog kliudė kitą automobilį. Vertinant bylos medžiagoje esančius duomenis, o būtent vaizdo įrašo medžiagą, matyti, kad smūgis buvo nemenkas, ko pasėkoje apgadintas kito automobilio priekinis bamperis. Apgadinimo mastas yra didesnis nei menkas apibraižymas, todėl tikėtina, kad smūgį pajuto, tačiau pasišalino siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, juolab įvertinant tai, kad I. J. net neturi teisės vairuoti automobilio.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į tai, kad nusižengimai kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, apgadinti 2 kitiems asmenims priklausantys automobiliai, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. Lengvinanti I. J. atsakomybę aplinkybė pripažintina ta, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. J., kad jis yra jauno amžiaus, administracinių nusižengimo registro duomenimis per 1 metus yra baudžiamas ne pirmą kartą, baustas pagal ANK 446 straipsnio 1 dalį, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad ANK 22 straipsnyje numatyta nuobaudos paskirtis bus pasiekta I. J. paskirus minimalios ANK 423 straipsnio 1 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nors I. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę, kadangi skyrus šią administracinio poveikio priemonę, asmuo negalės įgyti šios teisės numatytą laikotarpį. Teismas vertina, kad atsižvelgus į tai, kad administraciniai nusižengimai yra įvykdyti pirmą kartą, be to, I. J. nuoširdžiai gailisi, vertina, kad konkrečiu atveju nėra tikslinga taikyti šios administracinio poveikio priemonės.

ANK 426 straipsnio 8 dalyse numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, suteikiantį teismui teisę, bet ne pareigą skirti administracinio poveikio priemonę, taip pat į aplinkybes, išdėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, proporcingumo ir teisingumo principus, į tai, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą I. J. padarė pirmą kartą, be to automobilis priklauso trečiajam asmeniui, teismas nutaria neskirti I. J. transporto priemonės konfiskavimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas., teismas

nutaria:

I. J., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

I. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:20126436250. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą