Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui N. Š. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. Š. apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai: teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai, tačiau į šį teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių. Dėl to bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2006 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1094-362/2006 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš N. Š. lėšas jo nepilnametės dukters G. Š., išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-03-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, gyvena atskirai. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametės G. Š. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė iš esmės: mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, todėl jos ugdymui reikalingos papildomos lėšos, be to, vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, o ieškovė viena rūpinasi dukters būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jos laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Nors 2006 metais priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko poreikiai vertinami nebuvo, tačiau, teismo nuomone, išlaikymo dydis po 125 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė nurodo, kad dukterį išlaikyti jai padeda tėvai ir kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt suma, kurią patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: išlaikymo poreikių sąmata ir prekių įsigijimo kvitai ( b. l. 24, 43-51). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro: 379,77 Lt socialinė pašalpa (b. l. 62), nedarbo draudimo išmoka (apie 450 Lt) ir 125 Lt išmoka iš Garantinio vaikų išlaikymo fondo ( b. l. 20, 21). Ieškovė nekilnojamo turto neturi, jos vardu yra registruota viena transporto priemonė (b. l. 14).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas registruotas darbo biržoje, yra pateikęs prašymą socialinei pašalpai gauti, savo vardu turi registruotą vieną transporto priemonę (b. l. 52-56). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu gyvena ir butą nuomojasi Kaune. Šios aplinkybės rodo, kad tikrosios savo turtinės padėties atsakovas neatskleidė. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos vien ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą dukrai, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie neįgalumą, kitų išlaikytinių neturi, ir neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą.

Pripažintina, kad tėvų turtinė padėtis nulemia vaiko poreikių tenkinimo galimybę, todėl, teismo nuomone, abiems tėvams teikiant išlaikymą po 400 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Nurodytų argumentų pagrindu priteistas iš atsakovo 125 Lt dydžio išlaikymas didintinas iki 400 Lt.

Nepilnametės G. Š. motina ieškovė A. U. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui tėvo N. Š. mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.).

Teismas, spręsdamas dėl nepilnametės G. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ieškovė A. U. turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas ir vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, šias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ( b. l. 34-35). Nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus, todėl ieškovės prašymas dėl jos dukters G. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina A. U. tenkintinas.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str. 1d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 169, 3.201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2006 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-1094-362/2006 ir priteisti iš atsakovo N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2010-12-08 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukters G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės.

Priteisti valstybei iš N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 99 Lt ( devyniasdešimt devynis litus )žyminio mokesčio ir 13,60 Lt (trylika litų,60 ct) už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.