- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-732-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03228-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- Ž. Ž., P. Ž., V. K., J. K.
- Ieškovas
- S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- R. V., K. G., notarė L
- Išvadą teikia
- Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. Ž. atstovo advokato E. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-3961-399/2016 pagal ieškovo S. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovės Ž. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovui S. Ž., atsakovams P. Ž., V. K. ir J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, tretieji asmenys R. V., K. G., notarė L. V., institucija teikianti išvadą byloje – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo S. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti atlikti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), inventorizaciją ir atlikti šio turto ir žemės sklypo vertės nustatymą, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei atlikti šiuos veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo leisti atlikti ieškovui padovanoto nekilnojamojo turto inventorizaciją ir vertės nustatymą. Priešieškinyje atsakovė prašo minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi ir nustatyti, kad pirkėjai po ½ dalį yra abi šalys, priteisti šį turtą ieškovui bei, nustačius nekilnojamojo turto vertę, šio turto vertės ½ dalį priteisti atsakovei iš ieškovo. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių jos reikalavimus.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs patikslinto priešieškinio faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje negalima spręsti, jog atsakovė tikėtinai pagrindžia reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir su šiuo reikalavimu susijusiomis pasekmėmis, todėl sprendė, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: leisti atsakovei atlikti nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), inventorizaciją ir šio turto bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymą, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei atlikti šiuos veiksmus. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. 2012 m. spalio 22 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 366 ginčo turtas buvo padovanotas ieškovui. Priešieškinyje yra reiškiamas reikalavimas dėl minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sandoriu, kurių pagrindu šalys šį ginčo turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai yra po ½ dalį. Esant tokiai situacijai šis ginčo turtas yra dalintinas;
1.2. Šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, ginčo senasis namas yra nugriautas ir pastatytas naujas namas, kuris neįregistruotas. Šią aplinkybę ieškovas pripažino. Todėl turi būti atlikta ginčo turto inventorizacija ir nustatyta ginčo turto vertė, nes priešingu atveju nėra galimybės įtraukti ginčo turtą į dalintino turto balansą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirojo skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Nėra įstatymo nustatytų sąlygų atsakovės prašymui tenkinti, nes atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, pripažinti šalis pirkėjais ir padalyti ginčo turtą yra visiškai nepagrįsti nei rašytiniais įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis;
2.2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visai neturi nieko bendro su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu;
2.3. Atsikirtimuose į priešieškinį įrodinėjama, kad ginčo statiniai yra pastatyti jau nebegyvenant su atsakove ir su ja bendro ūkio nebevedant. Ieškovas pripažino tik paties statinio egzistavimo faktą. Jeigu būtų taip, kaip teigia atsakovė nekiltų ginčo dėl šio turto teisinio statuso ir šį ginčo turtą ieškovas turėtų pareigą įtraukti į dalintino turto masę ir pateikti įrodymus apie jo vertę;
2.4. Atsakovės atstovas 2016 m. lapkričio 22 d. parengiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė nieko nežino apie naujo statinio statybos aplinkybes ir statybų kainą, todėl tai patvirtina, kad atsakovės reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šio turto padalijimo ne tik, kad tikėtinai, tačiau visiškai nepagrįstas;
2.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų ieškovo privataus gyvenimo, nuosavybės teisių pažeidimą.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai V. K. ir J. K. prašė dėl skundo spręsti teismui savo nuožiūra.
8. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pareikštas priešieškinyje. Priešieškinyje atsakovė be reikalavimo nutraukti santuoką ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, prašė pripažinti 2016 m. spalio 22 d. Dovanojimo sutartį, kuria ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinį - viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas), pirkimo pardavimo sutartimi, nustatant, kad pirkėjai po ½ dalį yra atsakovė ir ieškovas ir priteisti šį turtą priteisti ieškovui; prašė nustačius ginčo turto vertę, šios vertės ½ dalį priteisti iš ieškovo. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti atsakovei atlikti ginčo turto inventorizaciją ir ginčo turto vertės nustatymą, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei šiuos veiksmus atlikti. Būtinumą nurodytoms priemonėms taikyti atsakovė grindė tuo, jog ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė leisti atsakovei atlikti prašomus veiksmus.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 22 d. Dovanojimo sutartimi ginčo turtas yra padovanotas ieškovui ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Priešieškiniu yra ginčijamas ginčo turto dovanojimo sandoris CK 1.87 straipsnio pagrindu. Priešieškinyje nurodoma, kad ginčo turtas buvo pirktas, už jį sumokėta iš bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, dovanojimo sandoriu pridengtas kitas pirkėjas – atsakovė. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, laikytina, kad tarp atsakovės reikalavimo dovanojimo sandorį pakeisti pirkimo – pardavimo sandoriu ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigoti ieškovą leisti atlikti ginčo turto inventorizaciją ir nustatyti jo vertę yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuginčijus minėtą sandorį, atsiranda galimybė ginčo turtą dalinti tarp sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, visų pirma preliminariai (lot. „prima facie“) turi būti vertinamas ginčo turto dovanojimo sandorio pakeitimo pirkimo-pardavimo sandoriu reikalavimas ir šiam reikalavimui pagrįsti pateikti įrodymai bei minėtą reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės. Priešieškinyje teigiama, kad ginčo turto pirkėja yra atsakovė, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo turtas yra pirktas iš bendrų šalių piniginių lėšų. Nustatytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad šioje bylos stadijoje minėtas atsakovės priešieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad vien priešieškinio reikalavimo dėl ginčo turto dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo-pardavimo sandoriu pats savaime nesuteikia atsakovei pranašumo ieškovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Vertindamas atsakovės atstovo atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog padovanotas ginčo namas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė iš viso nebuvo nurodyta priešieškinyje ir jos įvertinti pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinis teismas turi įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, ar teisiškai teisingai kvalifikavo šalių santykius bei reikšmingas šiam konkrečiam ginčui išspręsti, teismo nustatytas (įrodytas) aplinkybes. Apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Kadangi aukščiau nurodyta faktinė aplinkybė nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui, ja atskirasis skundas negali būti grindžiamas. Atsakovei išaiškintina, kad šia aplinkybe bei ją patvirtinančiais įrodymais gali būti grindžiamas naujas prašymas pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Remiantis išdėstytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje negalima spręsti, jog atsakovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą dėl ginčo turto dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo-pardavimo sandoriu, todėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo taikyti atsakovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms nėra. Naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.