- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-2070-160/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12750-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakovu A. G. dėl atsakovo kaltės ir išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Atsakovas A. G. priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės J. G. kaltės ir išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą, 2015-03-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą A. G., iki byloje bus priimtas sprendimas, gyventi skyrium nuo ieškovės J. G. ir nepilnamečio vaiko M. L. G. Vilniuje.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę per teismo numatytą terminą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 9480 Eur sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio komercinio banko išduotą garantiją nurodytai sumai, nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Paaiškino, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patyrė ir toliau neabejotinai patirs itin didelių nuostolių. Atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei nuomotis kitą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Atsakovas už naujos gyvenamosios vietos nuomą turi mokėti – 440 Eur per mėnesį bei mokėti nuomojamo buto komunalinius mokesčius, kas per mėnesį mažiausiai sudarys 100 Eur. Tikslių sąskaitų atsakovas šiuo metu pateikti negali, kadangi nuomotis butą adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo nuo 2015-04-02. Suma už nuomojamo buto komunalinius ir kitus galimus mokesčius yra reali. Abejoja, ar po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui ieškovė prisiims pareigą mokėti komunalinius mokesčius už gyvenamojo namo išlaikymą. Ieškovė buvo įpratusi sąmoningai didinti atsakovo išlaidas, eikvojant energijos resursus, sąmoningai teršiant namus. Ieškovei yra žinoma, kad nemokant už komunalines paslaugas visi skoliniai įsipareigojimai bus priteisiami ir išieškomi iš atsakovo. Atsakovo paskaičiavimais, gyvenamojo namo išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-02-27 nutartimi teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur/mėn., ir į tai, kad 2015-03-10 teismas nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi, t. y. atsakovas namu naudotis negali ir juo naudojasi išimtinai ieškovė su nepilnamete dukterimi, būtent ieškovei ir tenka pareiga visa apimtimi, t. y. 250 Eur/mėn., mokėti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių išlaidas. Nuostolių suma už vienerius metus yra: 440 Eur x 12 mėn. = 5280 Eur - atsakovo nuostoliai dėl išlaidų kitos gyvenamosios vietos nuomai; 100 Eur x 12 mėn. = 1200 Eur - atsakovo nuostoliai dėl išlaidų kitos gyvenamosios vietos komunaliniams mokesčiams; 250 Eur x 12 mėn. = 3000 Eur - atsakovo nuostoliai dėl išlaidų asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo komunaliniams mokesčiams. Iš viso atsakovo nuostolių dėl 2015-03-10 laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suma, kurių atlyginimą atsakovas prašo užtikrinti, siekia 9480 Eur (5280 Eur + 1200 Eur + 3000 Eur). Nuostolių atsiradimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su 2015-03-10 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nuostoliai yra realūs ir pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Ieškovė J. G. atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė jį atmesti. Paaiškino, kad galimi būsimi atsakovo nuostoliai niekaip ateityje nelems teismo priimto galutinio sprendimo santuokos nutraukimo byloje, juo labiau neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo, ar padarys jį neįmanomą įvykdyti, kadangi šalys tiek gyvendamos nesusituokusios, tiek santuokoje yra įgijusios daug vertingo nekilnojamojo turto, akcijų bei grynųjų pinigų. Už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius šiuo metu moka atsakovas iš sutuoktinių bendrai sutaupytų pinigų, įsiskolinimo už būstą nėra, o įsiskolinimui susidarius, jį privalės padengti tas asmuo, kurio nuosavybe gyvenamasis namas bus pripažintas. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Atsakovas pastoviai gyvena ir dirba Šiauliuose, jam priklauso įmonės UAB „Aidma“ (buveinės adresas Kadugių k., Šiaulių r.) akcijų, yra šios įmonės direktorius, atsakovas yra ir UAB „Digikomas“ direktorius, kurios buveinės adresas Kadugių k., Šiaulių r., atsakovas yra ir UAB „Transida“ direktorius, kurios buveinė Dvaro g. 79-42, Šiauliuose. Vilniuje atsakovas praktiškai nebūna. Atsakovo pateikta 2015-04-02 buto nuomos sutartis visiškai neatitinka tikrovės bei realios situacijos, yra sudaryta tik dėl akių, kadangi atsakovas, kiekvieną kartą atvykęs į Vilnių, apsistoja arba sūnaus K. G. 144.41 kv. m. ploto prabangiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), arba savo sugyventinės A. Š. gyvenamajame būste. Todėl atsakovui nebuvo jokios būtinybės nuomotis gyvenamąjį būstą Vilniuje, kadangi jo visas verslas, pagrindinė darbovietė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Šiauliuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-12 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Byloje pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai sudaro teisinį pagrindą prognozuoti apie atsakovo galimų nuostolių atsiradimą ateityje ir, kad tokių nuostolių atsiradimas susijęs priežastiniu ryšiu su 2015-03-10 nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 185 str.). Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti apsunkintas dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių (pvz.: nuostoliai yra dideli, ieškovė yra nepajėgi jų padengti, neturi turto Lietuvoje, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Iš atsakovo pateikto prašymo turinio seka, kad, jo nuomone, ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera. Šalys tiek gyvendamos nesusituokusios, tiek santuokoje yra įgijusios daug vertingo nekilnojamojo turto, akcijų bei grynųjų pinigų, todėl nuostolių padengimui nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra būtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Paaiškino, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro teisinį pagrindą prognozuoti apie atsakovo galimų nuostolių atsiradimą ateityje, tačiau atsakovo prašymo nepagrįstai netenkino. Atsakovas įrodė nuostolių atsiradimo riziką ir tai, kad nuostolių atlyginimas, jų neužtikrinus, ateityje galėtų būti apsunkintas. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai įrodo galimų nuostolių atsiradimą ateityje ir, kad tokių nuostolių atsiradimas susijęs priežastiniu ryšiu su 2015-03-10 nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kuo ilgiau ieškovei bus leidžiama gyventi atsakovo sąskaita, tuo didesnė jos skola išaugs ir motyvacija atsiskaityti tik mažės. Tai tik patvirtina, jog dėl piktybiškų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų pasidarys neįmanomas. Atsakovas įrodė, kad ieškovė gali vengti atsakovui atlyginti patirtus nuostolius, ko pasėkoje nuostolių, galimai kilsiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas.
Papildomais paaiškinimais atsakovas paaiškino, kad šiuo metu padėtis yra pasikeitusi dar ir dėl to, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, iki teismas priims sprendimą dėl ginčo iš esmės, yra nustatyta su juo, jis nutraukė nuomos sutartį ir gyvena kartu su sūnumi bei moka tik komunalinius mokesčius, todėl turėti ir esami nuostoliai sudaro 7611,84 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovė J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei nagrinėjamo ieškinio dalyko nesusietumo nepagrįsti, nes namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas iš dalintinos turto masės objektų, o ne vienintelis asmeninis ir nedalintinas atsakovo turtas. Nepagrįstas atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių kompensavimo, kadangi šeimos teisiniai santykiai, smurtas artimoje aplinkoje ir CK 3.65 str. 2 d. 1 p. taikymas yra visiškai nesusiję su atsakovo reikalavimais bei cituojama teismų praktika, kuria buvo sprendžiami kreditorių ir debitorių santykiai, skoliniai įsipareigojimai, o ne ginamas viešasis interesas, taikoma apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje bei ginami nepilnamečių interesai. Teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumas bei pagrįstumas buvo tikrinami teismų instancine tvarka, o atsakovas nepateikė jokių argumentų, įrodančių, jog taikyta priemonė naikintina dėl pasikeitusių aplinkybių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla dėl atsakovo smurtavimo siunčiama į teismą, kurioje atsakovas pripažįstamas kaltinamuoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 146 str. 1 d. šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas savo nuostolius, galinčius atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (įpareigojimo atsakovui gyventi skyriumi), grindžia tuo, kad turėdamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), yra priverstas nuomotis kitą gyvenamąją vietą (po 440 Eur/mėn.), mokėti komunalinius mokesčius už nuomojamąjį būstą (maždaug po 100 Eur/mėn.). Be to, atsakovas taip pat turi mokėti ir komunalinius mokesčius už gyvenamąjį namą, kuriame gyvena ieškovė ir dukra, kadangi pati ieškovė niekada nemokėjo ir iki šiol nemoka namo komunalinių mokesčių (po 250 Eur/mėn.). Visus galimus nuostolius atsakovas skaičiuoja už vienerius metus. Viso atsakovo paskaičiuotų nuostolių suma siekia 9480 Eur. Papildomu paaiškinimu nurodė, kad nutraukus nuomos sutartį ir apsigyvenus su dukra sūnaus bute, jam tenka mokėti tik komunalinius buto naudojimo mokesčius, todėl nuostolių suma už metus yra 7611,84 Eur.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pagal teismų praktiką turi įrodyti ne tik, kad yra reali nuostolių atsiradimo grėsmė, bet ir tai, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Tačiau ginčas, kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra dėl sutartinių, o dėl šeimos santykių, tame tarpe ir dėl turto dalybų. Todėl iki nenutraukta santuoka, nepadalintas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovo ir atsakovės išlaidos dėl tarpusavio santykių ir turto išlaikymo yra bendros ir atsirandančios dėl abiejų sutuoktinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones nustačius, kad dėl įtemptų tarpusavio santykių ir atsakovo vartotos fizinės jėgos ieškovės atžvilgiu, sutuoktinių gyvenimas bendrai iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo ir turto padalijimo pažeidžia ieškovės interesus, laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta pagrįstai, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1207-614/2015.
Pagal CK 3.84 str. 2 d. 1 p. šeimos gyvenamoji patalpa, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po santuokos sudarymo yra, priskiriama šeimos turtui. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia tik nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 str. 1 d.). Pagal CK 3.86 str. 2 d. sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Atsakovas tvirtina, kad namas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė – kad tai yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas ir dalintinas nutraukiant santuoką. Todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima bus daryti išvadą dėl namo (duomenys neskelbtini) teisinio režimo. Iki Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-10 nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukros M. adresu (duomenys neskelbtini), ginčas nekeliamas, kad šis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, t. y. šeimos turtas. Todėl visiškai nepagrįsta reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl negalėjimo naudotis šeimos turtu, kuriuo naudotis atsakovui yra uždrausta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad faktinė padėtis yra pasikeitusi – dukra Mona šiuo metu gyvena su juo, nes ieškovė netinkamai ją rūpinosi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartis tvirtina, kad nepilnametės Monos L. G., gim. 1999-12-17 laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, 2015-09-24 nutartimi iš ieškovės priteistas išlaikymas dukrai, atsakovas paskirtas išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Taigi aplinkybės dėl dukros M. L. gyvenamosios vietos pasikeitė. Todėl atsakovas įgijo teisę kreiptis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutarties pakeitimo, jei laiko, kad gyvenant skyrium su ieškove, jam ir dukrai M. L. reikalinga šeimos gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nereiškia, kad dėl susiklosčiusių šeimos santykių ir sutuoktinių negalėjimo gyventi kartu dėl ieškovės girtavimo, kaip nurodo atsakovas, ar dėl atsakovo smurtavimo, kaip nurodo ieškovė, sutuoktiniai vienas kitam, kol nėra išspręsta byla dėl santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių, atlyginti nuostolius ar užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą. Teismui nustačius, kad santuoka buvo nutraukta dėl vieno kurio nors sutuoktinių kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę į turtinės, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nesant teismo sprendimu padarytos išvados, dėl kurio sutuoktinio kaltės santuoka nutraukta, nėra pagrindo daryti išvadai, kad turinės žalos atlyginimui turi būti taikomas būsimų nuostolių užtikrinimas.
Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį palikti nepakeistą.