Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. B. ir jo gynėjo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria įtariamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad jis 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.00 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kalvarijoje, laiptinės konflikto metu tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių M. R., dėl to šis nugriuvo ant grindinio ir nuo patirtų sužalojimų Kalvarijos ligoninėje mirė.

Įtariamasis D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 17 d.

Įtariamasis nesutinka su teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo buvimo, nes jis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, pats atvykdavo į policijos komisariatą ir paskirtus teismo posėdžius, niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ar savo gyvenamosios vietos, o tai patvirtina, jog jis neturi ryšių užsienyje. Ta aplinkybė, jog 2013 m. jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta ne Lietuvos Respublikoje, šių jo teiginių nepaneigia. Jo šeima, kaimynai ir mokytojai gali patvirtinti, jog jis nebuvo niekur išvykęs, nenutraukė mokymosi. Prašo atsižvelgti į tai, kad dvi savaites iki sulaikymo buvo susiradęs darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sulaikymo dieną jis turėjo pasirašyti darbo sutartį ir pradėti dirbti. Todėl mano, jog teismo išvada dėl legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo, yra nepagrįsta. Jis nori ir toliau tęsti mokslus, susirasti darbą ir padėti materialiai sunkiai besiverčiančiai motinai, sukurti šeimą. Nors anksčiau buvo teistas, tačiau tai buvo prieš dvejus metus, iš ankstesnių teistumų jis pasimokė, pasitaisė ir daugiau nenusikalto. Jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, jį apkalbėjo, su nukentėjusiuoju santykiai buvo geri, pagrindo jį mušti neturėjo. Viso proceso metu ikiteisminiam tyrimui jis netrukdė, nukentėjusiems poveikio nedarė. Pažymi, kad šioje byloje kitas įtariamasis yra nesuimtas, nors pastarajam pareikštas analogiškas įtarimas dėl M. R. nužudymo.

Gynėjas skunde pateikdamas bylos duomenų, pagrindžiančių įtarimo pagrįstumą, analizę, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti faktiniai bylos duomenys yra pakankami tik pirminiam įtarimui pagrįsti. Tačiau kuo ilgiau trunka ikiteisminis tyrimas, neginčijamų ir objektyvių kaltės įrodymų turi būti nustatoma daugiau. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas atliekamas nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d., tačiau nuo paskutinio suėmimo termino pratęsimo D. B. kaltės įrodymų nepadaugėjo. Be to, D. B. yra suimtas jau daugiau kaip šešis mėnesius. Įtarimas dėl M. R. nužudymo D. B. grindžiamas prieštaringais, abejotinais ar tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojų parodymais, todėl toks ilgas suėmimo taikymas nesant jokių objektyvių duomenų dėl jo ginamojo kaltės yra nepagrįstas. Ikiteisminis tyrimas atliekamas nepakankamai intensyviai, iš esmės visi gynybos pateikti prašymai atlikti papildomus procesinius veiksmus prokuroro yra atmetami, o tai leidžia spręsti apie atliekamo tyrimo kryptingumą.

Objektyviai neegzistuoja nė vienas būtinas suėmimo taikymo pagrindas.

Ginčydamas teismo išvadą esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą gynėjas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad būdamas nesuimtas D. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokia teismo išvada paremta vien prielaidomis.

D. B. turi pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo jis nuolat gyveno su motina R. B., adresu (duomenys neskelbtini), Kalvarija. Nors D. B. dėl jauno amžiaus yra nevedęs, tačiau jis turi gyvenimo draugę. Su šiais asmenimis D. B. sieja ypatingai tamprūs socialiniai ryšiai. Be to, iki sulaikymo jis praktiškai buvo susiradęs darbą, nes sulaikymo dieną turėjo pradėti dirbti. Pagal savo amžių D. B. yra baigęs pagrindinius mokslus, todėl tai, kad jis nesimoko, neduoda pagrindo jo socialinius ryšius vertinti kaip netvirtus.

Skunde nurodoma, kad nors D. B. neturi registruoto nekilnojamojo turto, yra nevedęs ir nedirba, tačiau tai objektyviai paaiškinama jo amžiumi (jam dvidešimt metų) ir logiška, kad tokio amžiaus asmenys gali būti nesukūrę šeimos, nedirbantys ar neturintys savo turto. Šios aplinkybės neturi būti vertinamos kaip D. B. socialinius ryšius paneigiančios aplinkybės.

Byloje nėra jokių duomenų apie D. B. ryšius užsienyje, lėšų ten nuvykti turėjimą ir galimybę pasislėpti. D. B. buvo sulaikytas ne iškart po įvykio ir per šį laikotarpį nebėgo ir nesislėpė, to nesiruošia daryti ir ateityje. Be to, jo ginamajam reikalinga medikų pagalba, kuri negali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Iki galimai šios veikos padarymo D. B. nebuvo teistas, kitos jo padarytos veikos, dėl kurių vyksta teisminiai procesai, buvo padarytos anksčiau iki šios bylos iškėlimo.

Gynėjo teigimu, labai sunkaus nusikaltimo padarymas neįvertinus kitų aplinkybių savaime nesudaro pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog būdamas nesuimtas D. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Po šioje byloje jam įtarimo pareiškimo, D. B. jokių naujų veikų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nėra padaręs. Nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, kad lėšas pragyvenimui įtariamasis gaudavo iš nusikalstamų veikų, nes kitos jo padarytos veikos, už kurias jis buvo nuteistas ir dėl kurių yra sąžiningai prisipažinęs, yra numatytos BK 284 ir 138 straipsniuose, t. y. nesusijusios su turtiniais nusikaltimais.

Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip šešiems mėnesiams be bendrųjų pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, yra būtina nustatyti ir BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytus specialius suėmimo termino pratęsimo pagrindus – ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę bylos apimtį. Šiuo atveju tokių pagrindų nenustatyta. Vien inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas savaime nedaro bylos ypatingai sudėtingos. Šioje byloje net ir gynybai prašant, nėra atliekami jokie papildomi specialistų tyrimai, papildomi procesiniai veiksmai – naujų liudytojų, galėjusių matyti patį įvykį, nustatymas, jų paieška ir apklausa, būdingi ir būtini tokio pobūdžio bylose, prokuroras visus iki šiol pateiktus gynybos prašymus atmetė. Ši baudžiamoji byla taip pat nėra ir didelės apimties, nes dėl nepakankamai intensyvaus ikiteisminio tyrimo bylą sudaro tik du tomai.

Griežčiausios kardomosios priemonės terminas D. B. pratęstas, neapsvarsčius švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, nors ir jomis gali būti užtikrinta, kad įtariamasis dalyvaus procese, nedarys naujų nusikaltimų bei neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų. Juolab, kai kitam įtariamajam, kuriam pareikštas įtarimas dėl analogiškų veiksmų padarymo, taikytos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas.

Teismo posėdyje įtariamasis D. B. ir jo gynėjas prašė jų skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. B. ir jo gynėjo skundai atmetami.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Priešingai nei savo skunduose nurodė įtariamasis ir jo gynėjas, šioje byloje duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra iš dalies paties D. B. parodymai, kito įtariamojo K. S. parodymai, liudytojos D. G. ir iš dalies dalies liudytojų R. D., V. B., G. D., G. I. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti akistatų protokoluose, specialistų išvadose, slapto sekimo protokoluose, bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminą šioje byloje yra, nes jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, ženkliai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimas D. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apygardos teismas, pratęsdamas D. B. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

D. B. įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo septynerių iki penkiolikos metų). Įtarimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas D. B. suėmimo terminą, vertino ne tik įtarimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, jog D. B. iki sulaikymo nesimokė ir nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, taigi neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl nėra saistomas itin tvirtų socialinių ryšių.

Vertinant D. B. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu svarbu ir tai, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, nedidelės svertės svetimo turto vagystę, girto pasirodymą viešoje vietoje, nors nusikaltimo metu jis buvo neteistas, tačiau apkaltinamieji nuosprendžiai D. B. priimti galimai po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, šiuo metu jis du kartus nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimą ir smurto panaudojimą prieš kitus žmones, be to, nauja nusikalstama veika galimai padaryta įtariamajam esant neblaiviam, dėl menkavertės priežasties, prieš nukentėjusįjį intensyviai smurtaujant, taip sukėlus neatitaisomus padarinius – kito žmogaus mirtį. Pagal Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešiosios policijos skyriaus pateiktą charakteristiką D. B. yra apibūdinamas kaip linkęs daryti teisės pažeidimus, konfliktiškas, turintis administracinių nuobaudų, dėl ko charaketrizuojamas neigiamai. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja įtariamąjį bei rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios itin griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės įtariamasis D. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Esant šį pagrindą nepaneigia įtariamojo bei jo gynėjo nurodytos aplinkybės – noras susirasti darbą, tęsti mokslus ir sukurti šeimą. Sprendžiant iš jo veiksmų iki sulaikymo, jog D. B. iki tol niekur oficialiai nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nesimokė - tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir įtariamasis bei jo gynėjas, skundų teiginys dėl ketinimų įsidarbinti ir tęsti mokslus yra deklaratyvus.

Skundų teiginiai dėl įtariamojo galimybės išvykti ir pasislėpti užsienyje taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys objektyviai patvirtina, kad D. B. svarstė apie tokią galimybę, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Aplinkybė, jog šiuo metu įtariamajam reikalinga medikų pagalba, taip pat negali būti pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl pastarosios aplinkybės pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog D. B. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis įtariamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu du kartus nuteistas už vagystę, viešiosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurie buvo padaryti galimai prieš jam inkriminuojamą nužudymą. Tai rodo, jog įtariamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Nusikaltimo, kurį padaręs suimtasis įtariamas, pobūdis leidžia manyti, kad tai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, D. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų būtini ir specialūs suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis.

Teismų praktikoje sąvoka „ypatingai sudėtinga“ yra vertinamoji.

Nagrinėjamoje medžiagoje yra įstatymo numatytos sąlygos įtariamajam D. B. pratęsti suėmimo terminą dar trims mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, jog tiriama nusikalstama veika, susijusi su kito žmogaus nužudymu, tiek įtariamieji, tiek ir įvykį tiesiogiai matę liudytojai kelia skirtingas versijas dėl M. R. nužudymo aplinybių, būtina tikslinti nevisiškai aiškias lavono tyrimo išvadas dėl nukentėjusiajam suduoto smūgių skaičiaus ir sužalojimo mechanizmo, byloje daug apklaustų asmenų, atliktas slaptas sekimas leidžia pripažinti šį ikiteisminį tyrimą ypatingai sudėtingu.

Vilniaus apygardos teismas D. B. suėmimo terminą pratęsė ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui taip pat padaręs išvadą, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties. Tokios išvados teismas taip pat nemotyvavo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog baudžiamoji byla, kurioje D. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nėra didelės apimties, nes bylą sudaro tik trys tomai.

Atsakant į gynėjo skundo argumentą, kad su įtariamuoju neatliekami jokie tyrimo veiksmai, atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, kad tiriant nusikalstamas veikas būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz. apklausiami kiti įtariamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir pan.

Nagrinėjamu atveju per laikotarpį nuo ankstesnio suėmimo termino pratęsimo atlikta nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų: papildomai apklausti liudytojai, taip pat apklausti nauji liudytojai; kreiptasi į VšĮ Kalvarijos ligoninę dėl turimo informacijos apie D. B. sužalojimus prieš įvykį, padarytos garso įrašų scenogramos, taip išreikalauti dokumentai bei atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Priešingai, nei nurodė savo skunde gynėjas, visa tai aukštesniajam teismui neleidžia teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas lėtai ar yra vilkinamas.

Ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir gana intensyviai, todėl D. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Šis terminas neviršija BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytos maksimalios aštuoniolikos mėnesių suėmimo trukmės ikiteisminio tyrimo metu, tiriant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo D. B. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su kito žmogaus nužudymu.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei Konvencijos, nei Konstitucijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Įtariamojo ir jo gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam D. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.