Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-09 · Administracinė byla Nr. AS-822-690-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-09
Bylos Nr.
AS-822-690-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Valstybinei
Administracinė byla Nr. AS822–690/2010Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl 2010-06-14 Statybos sustabdymo akto Nr. SSU-00-100614-00008 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2010-07-08 priėmė nagrinėti pareiškėjos D. L. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl 2010-06-14 Statybos sustabdymo akto Nr. SSU-00-100614-00008 panaikinimo (toliau – ir Aktas). Skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2010-06-09 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100609-00021 atsisakė priimti. Pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – stabdyti ginčijamų aktų galiojimą – atmetė. Pažymėjo, kad atsisakius priimti skundą dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo, nenagrinėtinas prašymas dėl Statybos sustabdymo akto galiojimo sustabdymo, kadangi reikalavimas panaikinti Statybos sustabdymo aktą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą.

II.

Pareiškėja 2010-09-08 pateikė teismui parašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Statybos sustabdymo akto galiojimo dalį, leidžiant tęsti buto rekonstrukcijos darbus ne rekonstrukcijos zonoje. Nurodė, kad ginčo bute ji 2009 m. pradėjo paprastojo remonto darbus, taip pat ir tuos darbus, kuriems reikalingas leidimas, todėl mano, kad Statybos sustabdymo aktu buvo neproporcingai apribotos jos teises užbaigti paprastojo remonto darbus, kuriems leidimas nereikalingas: sudėti grindis, dažyti sienas. Atkreipė dėmesį, kad darbai, pripažinti rekonstrukcija, sudaro mažiau nei 5 procentus bute atliekamų statybos ir remonto darbų. Neužbaigus remonto darbų ne rekonstrukcijos zonoje (pirmame aukšte ir rūsyje, į kurį nusileidžiama iš virtuvės), pareiškėja negalės gyventi ginčo bute, bus apribotos jos konstitucinės teisės į nuosavybę. Be to, 2010-07-02 Seimui priėmus Statybos įstatymo pakeitimus, pareiškėja vertina, kad net ir nenuginčijus Savavališkos statybos akto ir Statybos sustabdymo akto ji turės teisę į atliktos buto rekonstrukcijos įteisinimą.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Nustatė, kad nėra jokių pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jos netaikius būsimo sprendimo, jei jis bus palankus pareiškėjai, vykdymas nebus neįmanomas ar apsunkintas, kaip priemonės taikymo atveju numato įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnis). Be to, įstatymas nenumato galimybės stabdyti ginčijamo akto dalį (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

IV.

Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeista jos teisė gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, ir šios teisės pažeidimo, priėmus jai palankų teismo sprendimą, nebus galima ištaisyti. Be to, negalėdama gyventi savo bute, ji patirs materialinių nuostolių. Taip pat dar kartą atkreipia dėmesį, kad rekonstrukcijos zona užima ypač mažą buto dalį ir yra izoliuota, todėl paprastojo remonto darbų užbaigimas ne rekonstrukcijos zonoje nesukeltų neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad pareiškėja nedetalizuoja, kas, pasak jos, laikytina rekonstrukcijos zona, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti vykdoma teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Be to, pažymi, kad statybos sustabdymo aktas yra prevencinio pobūdžio aktas, kurį surašant siekiama sustabdyti vykdomus savavališkos statybos darbus bei statytojui užkirsti kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams iki bus pašalinti jau nustatyti pažeidimai arba iki teismas vykdomus darbus pripažins ne savavališka statyba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nagrinėjamu atveju kolegija vertina, kad pareiškėja motyvuotai nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nesiėmus taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką (administracinės bylos Nr. AS556-577/2010, Nr. AS556 – 625/2009, Nr. AS575 – 312/2009), tai, kad pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas netenkintinas, todėl atsisakytina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad buvo ar yra pagrindas taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu. Pareiškėjos galimi materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė