- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 1-363-626/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Algimantas Valantinas, Leonarda Gurevičienė
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kaltinamasis
- A. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Algimanto Valantino, Leonardos Gurevičienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., sav., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. Vilniaus r., sav., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka; neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 178 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. (A. U.) 2014-03-15, apie 00.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini), namo, priklausančio Š. A. (Š. A.) kambaryje, konflikto metu, veikdamas itin žiauriai, tyčia sudavė rankomis ir kojomis, mediniu pagaliu, metaliniu vamzdžiu, metaliniu laužtuvu nemažiau 42 smūgių į įvairias kūno vietas V. S. (V. S.), padarydamas poodines kraujosruvas ir muštines žaizdas veide, minkštųjų audinių kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinėje, pilve, rankose, kojose-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairiųjų III-X šonkaulių viengubus lūžius-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pakaušio sumušimą, pasireiškusį masyvia minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pereinančia į gretimas anatomines sritis, kaukolės pamato užpakalinės kairės ir abiejų priekinių daubų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu dėl ko nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia, itin žiauriai, panaudodamas žalojimui įvairius įrankius-medinę ir metalines lazdas, suduodamas daugybę smūgių, sukeldamas dideles fizines kančias dėl skausmo, pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia nužudė V. S. (V. S.).
Taip pat jis, 2014-03-15, apie 00.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Š. O. (Š. O.) name, esančiame Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini), po to, kai konflikto su V. S. metu, tyčia medine lazda ir metaliniais strypais sudavė pastarajam ne mažiau 42 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis vėliau mirė, jis iš praradusio sąmonę V. S. striukės kišenės pagrobė 100 Lt bei mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 100“-80 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. S. (V. S.) priklausantį turtą.
Kaltinamasis A. U. (A. U.) savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino visiškai ir teismui paaiškino, kad gerai pažinojo mirusįjį, jis nenorėjo jo užmušti, netyčia taip gavosi. Tiksliai datos neatsimena, galimai kaltinime nurodytu laiku. Tuomet jis su S. A. vartojo daug alkoholio, gėrė degtinę pas Š. A. namuose. Po to jis nuėjo pas V. S., o paskui su pastaruoju grįžo pas Š. A.. Atėjo dar M. P.. Kiek išgėrė, nepamena. Vienu metu V. S. atsistojo ir pradėjo Š. A. kratyti už krūtinės. Jis liepė V. S. paleisti Š. A., ką pastarasis ir padarė, tačiau po kiek laiko V. S. puolė jį kumščiais, sudavė jam į nugarą ir galvą. Jis nepamena, kiek buvo smūgių. Dėl to jam ant kūno mėlynės nebuvo likusios. Tada jis atsikėlė ir pradėjo mušti V. S.. Iš pradžių jis mušė V. S. lazda, po to metaliniu strypu. Mušė jį per galvą, per kojas. Jis vienas mušė V. S.. Š. A. ir M. P. sedėjo. Jie dar bandė išskirti juos, tačiau jiems buvo sunku jį sustabdyti. Kai jis mušė V. S., V. S. prašė jo nemušti. Kai jis mušė V. S., V. S. gulėjo ant grindų. Jis mušė V. S. su pertraukomis. Pamena, kad kai suduodavo kelis smūgius V. S., paskui nueidavo išgerdavo, o matydamas, kad V. S. dar juda ir kvėpuoja, prieidavo prie jo ir dar suduodavo smūgius. Tuo metu V. S. jam grėsmės jokios nekėlė. Jis gerai įvykių neatsimena, bet pamena, kad sumušęs V. S. buvo išėjęs į kitą kaimą, o kai grįžo, Š. A. pasakė, kad jis užmušė V. S.. jis negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi, kad suduodavo smūgius V. S., paskui nueidavo pavalgyti, pagerti, paskui vėl mušdavo V. S.. Jei būtų blaivas, taip nesielgtų. Š. A. ir M. P. nebuvo priėję prie V. S.. Po to M. P. buvo priėjus prie V. S. ir kėlė jį. Jis buvo jai pasakęs, kad ji nelįstu prie V. S., nes turi atvažiuoti policija. Tuomet ji išėjo namo. V. S. turėjo telefoną Nokia-100. Jis iš V. S. striukės, kurią pastarasis vilkėjo, vidinės kišenės ištraukė vieną 100 Lt kupiūrą. Pinigus ištraukė po V. S. sumušimo mušimo. Šį telefoną jis paėmė po nužudymo, po to, kai paėmė minėtus 100 Lt. Telefonas gulėjo V. S. kelnių kišenėje. Jis buvo apžiūrėjęs jo rūbų kišenes. Tuo metu V. S. buvo dar gyvas, matė, kad kvėpavo, raitėsi, kažką šnekėjo. Š. A. ir M. P. nematė, kaip jis paėmė tuos 100 Lt ir telefoną. Jis nepamena, ar jis sakė Š. A. ir M. P. apie tai, kad paėmė V. S. pinigus ir telefoną. Jis paėmė pinigus, telefoną ir išėjo iš namų. Jo nebuvo apie 2-3 valandas. Aš ėjau į kitą kaimą, man reikėjo paimti išgerti. Prieš jam sumušant V. S., V. S. buvo minėjęs, kad turi 300 Lt. Jie alkoholį pirko už Š. A. pinigus. Jis nežino, ar jam išėjus į kitą kaimą, dar kas nors mušė V. S.. Kai jis grįžo, namuose buvo Š. A. ir M. P., jie žiūrėjo televizorių. Jis iškvietė policiją. Jis patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nebuvo paėmęs peilio tikslu suduoti juo V. S.. Šį peilį iš jo atėmė Š. A.. iki šio įvykio jis buvo konfliktavęs su V. S. dėl degtinės, kartais ir susimušdavo. Paprastai muštynes jis pirmas pradėdavo. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes neturi tokių pinigų žalai atlyginti. Nukentėjusioji galėjo patirti tokią žalą, kokia nurodyta civiliniame ieškinyje.
Nukentėjusioji R. J. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažinojo, kažkada buvo jos kaimynas. Nužudytasis buvo jos brolis, jis gyveno vienas mamos name. 2014-03-13, ryte, brolis atėjo pas ją į namus ir sakė, kad tą dieną gaus pašalpą. Jis buvo pas ją iki 11. 30 val. Atėjo paštininkė ir jis gavo 350 Lt. tada jis nuėjo į parduotuvę , nusipirko valgyti, dar grąžino jai skolą. Kiek žino, jam dar liko 300 Lt. Apie 13.00 val. – 13.30 val. ji išėjo namo. Apie 17.00 val. jis vėl atėjo pas ją ir pasakė, kad neeis namo, rytoj išeis. Ryte atsikėlė ir išėjo. 2014-03-14 ji jam skambino, bet jis neatsiliepė. O 2014-03-15, apie 16.30 val. jai policijos pareigūnas pranešė, kad jos brolio jau nebėra, kad jį nužudė, parodė jai nuotrauką, kurioje ji atpažino savo brolį. Kitą dieną man apie 16,30 kažkas pabeldė į duris. Žiūriu stovi policija ir tardytojas. Broli telefono kaina galėjo būti apie 80 Lt, jis turėjo su savimi dar 300 Lt, kuriuos prašo priteisti.
Liudytojas Š. A. (Š. A.) teisme parodė, kad iki įvykio kaltinamasis gyveno pas jį. Jam padėjo tvarkytis ūkyje. Vieną dieną pas jį atėjo V. S. ir M. P., atsinešė išgerti vyno, alaus. Jie visis keturiese sėdėjo gėrė, šnekėjosi. Vėliau V. S. ir kaltinamasis kažko susiginčijo. V. S. pravardžiavo A. U., vadino jį debilu. Jis prašė V. S. liautis tai daryti. tada V. S. priėjo prie jo ir pradėjo jį purtyti už krūtinės, sakė „tylėk senas kelme“. Kaltinamasis užstojo jį. Tuomet V. S. jį paleido ir nuėjo prie kaltinamojo, išvadino šį šuniukui, silpnapročiu. Jis prašė, kad jie apsiramintų. Tačiau pastebėjo, kad abu buvo agresyvūs. V. S. trenkė kaltinamajam , o šis atstūmė V. S., dėl ko V. S. atsitrenkė į kampą. Kampe stovėjo lazda, V. S. paėmė lazdą ir norėjo kaltinamajam suduoti, bet lazda užsikabino ir smūgis kaltinamajam buvo nestiprus. Tada kaltinamasis paėmė lazdą ir ja trenkė V. S., V. S. nukrito, bandė keltis, tačiau kaltinamasis vėl jam sudavė. Jis nebuvo priėjęs prie V. S.. Kaltinamais dar paklausė, gal per stipriai trenkė V. S., kad reikia kvieti greitąją. Kaltinamasis mobilaus ryšio telefonu ketino iškvieti greitąją, tačiau namuose nebuvo ryšio, dėl ko jis išėjo į lauką. Atvažiavo greitoji, po to policija. Jis matė, kaip kaltinamais V. S. mušė lazda. Galimai jo kambaryje buvo metalinių strypų tačiau to jis neatsimena. Policija surado už sofos metalinį strypą ir pagalį. Jis nematė, ar kaltinamasis buvo pagriebęs peilį. Jis nepamena tokio momento, kad būtų atėmęs iš kaltinamojo peilį. Jis mažai ką atsimena, nes tą dieną vartojo daug alkoholio. Kadangi yra silpnos sveikatos ir buvo išgėręs alkoholio, galėjo būti, kad buvo kurį laiką prisnūdęs, taip pat įvykio metu buvo nuėję į tualetą. M. P. tuo metu buvo pas jį namuose ir gėrė degtinę. Jis ir M. P. žodžiu ramino A. U.. Jis bijojo, kad jei lįstų prie jų, tai ir jis bus sumuštas. Jis nežino, kiek V. S. turėjo pinigų. Jis nežino, kad pirko alkoholinius gėrimus. Jis savo pinigų gėrimams neleido. Jis nematė, ar kaltinamasis, po to, kai sumušė V. S., ėmė kokius nors V. S. daiktus ar pinigus. Jis matė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie gulinčio V. S., jį kėlė. Taip pat ir M. P. buvo priėjusi prie V. S.. Jis nematė, kad ji naršytų po V. S. rūbus ar kišenes. Ji pirma pastebėjo, kad V. S. yra miręs. Jis su kaltinamuoju nekonfliktuodavo, o su V. S. yra buvę žodinių konfliktų.
2014-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) kaime, name, kambaryje guli vyriškos lyties lavonas. Lavono veidas kruvinas. (t.1, b.l.5-7)
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) k. name, priklausančiame Š. A. rasta ir paimta medinė lazda su raudonos spalvos dėmėmis, 2 metaliniai strypai. (t.1, b.l. 33-41), kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikaltamai veikai tirti ir nagrinėti ( t. 1, b.l. 42-50).
Specialisto išvadoje Nr. M 366/14(01) nurodyta, kad V. S. mirtis įvyko nuo pakaušio sumušimo, pasireiškusio masyvia minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pereinančia į gretimas anatomines sritis, kaukolės pamato užpakalinės kairės ir abiejų priekinių daubų lūžiais, kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu (75 g), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi - galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. V. S. mirtis galėjo įvykti 2-4 parų laikotarpyje iki jo lavono tyrimo pradžios (2014-03-17 d. 08.30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. V. S. lavono kraujyje rasta 2,89%o, šlapime - 3,75%o etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. V. S. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti: Mechaniniais poveikiais: Pakaušio sumušimas, pasireiškęs masyvia minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pereinančia į gretimas anatomines sritis, kaukolės pamato užpakalinės kairės ir abiejų priekinių daubų lūžiais, kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu (75 g), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu. Šis sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į pakaušio kairę pusę, kelias dešimties minučių - keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimas dėl masyvaus galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, buvusiais mirties priežastimi, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos veide padarytos kietu (kietais) buku (bukais) riboto paviršiaus daiktu (daiktais), 7-iais trauminiais poveikiais, iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Minkštųjų audinių kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinėje, pilve, rankose, kojose, kairiųjų III-X šonkaulių viengubi lūžiai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 34 trauminiais poveikiais, iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. Cheminiu poveikiu - ūmus toksinis etilo alkoholio poveikis, kurį rodo 2,89%o etilo alkoholio radimas lavono kraujyje ir 3,75%o radimas lavono stiklakūnyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. V. S. lavono tyrimo metu rastos kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių. V. S. lavono tyrimo metu nustatyti mechaniniais poveikiais padaryti sužalojimai padaryti: 1-u trauminiu poveikiu į pakaušio kairę pusę, 7-niais - į veidą, 7-niais į rankas, 24-iais - į liemenį, trimis į kojas. Muštinės žaizdos veide padarytos kietais bukais ribotais paviršiais, kurių kontaktavęs paviršius galėjo būti - 1,5 cm pločio. Kituose sužalojimuose, sužalojimus padariusių objektų individualius požymius atspindintys požymiais neužsifiksavo. Nukentėjusiojo tyrimo metu nenustatyta požymių, kurie rodytų, kad jis sirgo kokia nors liga (t.1, b.l.56-66).
Specialisto išvadoje Nr. G 895/14(01) nurodyta, kad A. U. (A. U.) nustatyti odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros (2014-03-15), galimai nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, padarytos kietais, bukais daiktais, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros (2014-03-15), galimai nukentėjusiajam užsigaunant. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.185-186).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. U. (A. U.) parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įvykio vietą bei nusikaltimo padarymo eigą (t.1, b.l.166-181).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. P. savo parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė įvykio vietą bei nusikaltimo padarymo eigą ( t.2, b.l.30-40).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Teismas kaltinamojo bei liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, specialisto išvadas įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys, buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų, ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. (BPK 20 str.).
Kaltinamasis A. U. (A. U.) pripažino sudavęs smūgius rankomis ir kojomis, mediniu pagaliu, metaliniu vamzdžiu, metaliniu laužtuvu V. S. (V. S.) į įvairias kūno vietas, o paskui iš jo rūbų kišenių ištraukė 100 Lt kupiūrą ir mobilaus ryšio telefoną. Kaip matyti kaltinamojo A. U. (A. U.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, esminiuose dalykuose sutampa, o kai neatitikimai jo parodymuose dėl smūgių skaičiaus, jų sudavimo eiliškumo galimi dėl įvykio metu jo buvusio girtumo, tačiau šie neatititikimai yra neesminiai, nepaneigia jo kaltės ir jo padarytos veikos kvalifikacijos. Šios aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir kitų bylos duomenų, tarp kurių yra liudytojų parodymai, specialistų išvados, duomenys, užfiksuoti apžiūrėjus įvykio vietą bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojo Š. A. (Š. A.) parodymai. Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus taip pat atsižvelgia į tai, kad šis liudytojas piktnaudžiauja alkoholiu ir įvykio dieną buvo neblaivus, silpnos sveikatos, kaip pats parodė, kurį laiką buvo užmigęs ir trumpam išėjęs į lauką, į tualetą, todėl galėjo nematyti visų įvykio aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegijai dėl šio liudytojų parodymų objektyvumo ir teisingumo abejonių nekilo. Taip pat kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojos M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tiek kaltinamojo parodymai, tiek liudytojų parodymai neprieštarauja surinktiems kitiems duomenims: visų pirma specialisto išvadai Nr. M 366/14(01), kurioje konstatuota nukentėjusiojo mirties priežastis – pakaušio sumušimas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kas sukėlė masyvią minkštųjų audinių kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, pereinančią į gretimas anatomines sritis, kaukolės pamato užpakalinės kairės ir abiejų priekinių daubų lūžius, kraujo išsiliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu (75 g), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu. 2014-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad rastas vyriškos lyties lavonas, kurio veidas kruvinas, kurį 2014-03-17 atpažino, kaip savo brolį V. S., atpažino R. J., o papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, buvo rasta medinė lazda su raudonos spalvos dėmėmis bei du metaliniai strypai.
Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad V. S. (V. S.) mirtį nulėmė A. U. (A. U.) smurtiniai veiksmai – rankomis, kojomis, medine lazda bei metaliniu strypu suduoti smūgiai.
Kaltinamasis V. U. (V. U.) teismui paaiškino, kad pradėjo mušti V. S. (V. S.) po to, kai šis iš pradžių už rūbų kratė Š. A. (Š. A.), o po to kumščiais sudavė jam (V. U.) už nugaros per galvą ir nugarą. Ištyrus V. U. (V. U.), specialistai nustatė, kad jam padaryti odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros (2014-03-15), galimai nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, padarytos kietais, bukais daiktais, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros (2014-03-15), galimai nukentėjusiajam užsigaunant. Nors V. S. (V. S.) įvykio metu buvo sudavęs kelis smūgius kaltinamajam į galvą ir į nugarą, tačiau, kaip matyti iš šios išvados, V. U. (V. U.) nebuvo padaryti jokie sužalojimai galvos nugarinėje pusėje ar nugaroje. Išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti kitu laiku ir yra kitoks jų susidarymo mechanizmas.
Byloje nėra duomenų, kad V. S. galėjo nužudyti kiti asmenys, ar nusikaltimas būtų padarytas esant kitoms aplinkybėms. Iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė rankomis ir kojomis, mediniu pagaliu, metaliniu vamzdžiu, metaliniu laužtuvu nemažiau 42 smūgių į įvairias kūno vietas V. S. (V. S.), padarydamas poodines kraujosruvas ir muštines žaizdas veide, minkštųjų audinių kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinėje, pilve, rankose, kojose-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairiųjų III-X šonkaulių viengubus lūžius-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pakaušio sumušimą, pasireiškusį masyvia minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pereinančia į gretimas anatomines sritis, kaukolės pamato užpakalinės kairės ir abiejų priekinių daubų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu dėl ko nukentėjusysis mirė. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. U. (A. U.) pykčio proveržyje sudavė ne mažiau 42 smūgius V. S. (V. S.) į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą rankomis, kojomis, mediniu pagaliu, metaliniu vamzdžiu, metaliniu laužtuvu, tokiu būdu padarydamas jam nežymius, nesunkius sveikatos sutrikdymus bei galvos sužalojimus, dėl ko V. S. (V. S.) mirė, - ir šie smūgiai buvo intensyvūs ir stiprūs (padaryti kaukolės pamato užpakalinės kairės ir abiejų priekinių daubų lūžiai), todėl skausmą žuvusysis be abejonės turėjo jausti ir tai turėjo sukelti jam dideles fizines kančias (tiek pats kaltinamasis, liudytojas Š. A. (Š. A.) teisme ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. buvo mušamas ilgą laiko tarpą, kaltinamasis darydavo pertraukas tam, kad pavalgyti ar išgerti alkoholio, o pamačius, kad V. S. (V. S.) dar juda ir kvėpuoja, toliau jį mušdavo į įvairias kūno vietas. Iš pradžių V. S. prašė kaltinamojo jo nemušti, o vėliau tik aimanavo. Visa tai įrodo, kad kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į V. S. (V. S.) gyvybę, numatė, kad ją gali atimti, ir to norėjo bei sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t.y. jis veikė tiesiogine tyčia. Laikyti, kad A. U. (A. U.) buvo nužudytas dėl neatsargumo, pagrindo nėra. Taigi akivaizdu, jog panaudoto smurto pobūdis, laikas, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija bei įrankiai rodo A. U. (A. U.) suvokus itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą, todėl jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kvalifikuota teisingai. Atsižvelgiant į A. U. (A. U.) smurtinių veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, kiekį, teismas mano, jog įvykio metu nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija ir todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti būtinosios ginties nuostatas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje.
Taip pat teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. U. (A. U.), po to, kai sumušė V. S. (V. S.), pavogė iš praradusio sąmonę V. S. (V. S.) striukės kišenės 100 Lt bei mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 100“, 80 Lt vertės, t.y. turtą, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, t.y. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje. Tai nustatyta ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir 2014-03-15 daiktų paėmimo laikinai saugoti [protokolu, iš kurio matyti, kad iš suylaikyto V. U. (V. U.) buvo paimti du mobilaus ryšio telefonai „Nokia 100“ ir „Nokia –C1-01“, kurie buvo apžiūrėti ir jų apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 127 – 130).
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo A. U. (A. U.) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas pripažįsta, kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis V. S. (V. S.) elgesys, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.)
Skiriant bausmę kaltinamajam A. U. (A. U.), atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę esančias vieną lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, iki suėmimo turėjo gyvenamąją vietą, nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus r. centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre gydytas, psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo (t.2, b.l.1-17).
Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina už sunkiausią padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą - viena iš alternatyvių bausmių – areštas, savo dydžiu artimas jo įstatymo numatytam minimumui. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 2 punkte, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatyta tvarka.
Kaltinamajam A. U. (A. U.) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, naikintina – nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2014-03-25 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus autopsijų technologės G. G. daiktų pateikimo metu paimti V. S. drabužiai: striukė, megztinis, kelnės su diržu, kojinės, kelnaitės ir batai patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą. (t.1, b.l. 70), 2014-03-15 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, Š. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių sen., Vilniaus r. kambaryje, po sofa-lova rastos ir paimtos trys lazdos apžiūrėtos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir patalpintos saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą. (t.1, b.l.51) – naikintini; 2014-03-15 daiktų paėmimo laikinai saugoti metu iš įtariamojo A. U. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 100“, raktas, apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir pagal pakvitavimą grąžinti saugojimui liudytojai J. J.. (t.1, b.l.138) – grąžintini J. J.: 2014-03-15 daiktų paėmimo laikinai saugoti metu iš įtariamojo A. U. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C1-01“, apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir pagal pakvitavimą grąžintas saugojimui Š. A.. (t.1, b.l.143) – grąžintinas Š. A. (Š. A.); Garso įrašų kopijos, gautos iš Bendro pagalbos centro įrašytos į kompaktinį diską, kuris perduodamas su byla – paliktinos byloje.
Nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį 2955 Lt dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.107 ). Nustatyta, kad kaltinamasis pavogė iš V. S. mobilaus ryšio telefoną, kuris yra surastas pas jį ir grąžintas numetėjusiajai, bei 100 Lt, kuriuos iškart išleido po vagystės. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino teismui, kad 2955 Lt turtinę žalą sudarė brolio laidojimo išlaidos. Iš savivaldybės ji gavo 1040 Lt pašalpą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos yra mažintinas 1040 Lt ir jai iš kaltinamojo priteistina 2015 Lt (1915 Lt – laidojimo išlaidos + 100 Lt, pavogtų iš V. S.) Teismas mano, kad nukentėjusiosios nurodytos jos turėtos brolio laidojimo išlaidos yra realios, atitinkančios tokių išlaidų vidurkį, todėl nurodyta suma priteisiama iš A. U. (A. U.).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis A. U. (A. U.) padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Nužudytasis buvo nukentėjusiosios brolis, su nukentėjusiaja palaikė santykius, bendravo. Nors nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nenurodė, kuro pasireiškė jai neturtinė žala, tačiau, apklausius ją teisme, akivaizdu, jog civilinė ieškovė dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, o būtent į tai, kad iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, savo nekilnojamojo ar kitokio turto neturėjo, turi psichinių sveikatos problemų, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, jog prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies ir civilinės ieškovės prašoma 50 000 Lt neturinės žalos suma mažintina iki 30 000 Lt (BPK 115 str.1 d., CK 6.263 str. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais-
nusprendė:
A. U. (A. U.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. U. (A. U.) skirti subendrintą galutinę bausmę – 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-03-15 iki 2014-10-22.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2014-10-22.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti V. S. drabužius: striukę, megztinį, kelnes su diržu, kojines, kelnaites ir batus tris lazdas – sunaikinti, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 100“, raktą - grąžinti J. J., mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“ - grąžinti Š. A. (Š. A.), Bendro pagalbos centro garso įrašų kopijas, įrašytas į kompaktinį diską, - palikti byloje.
Civilinės ieškovės R. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. U. (A. U.) priteisti R. J. naudai 2015 Lt (du tūkstančius penkioliką Lt) laidojimo išlaidoms ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam A. U. (A. U.) nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.