- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-72-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02468-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos energijos gamyba“
- Ieškovas
- UAB „Energijos kodas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos energijos gamyba“ atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. ir 2013 m. spalio 10 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-3116-424/2013 pagal ieškovo UAB „Energijos kodas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Energijos kodas“ kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Ieškovas prašė uždrausti atsakovui AB „Lietuvos energijos gamyba“ nutraukti 2012 m. kovo 30 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6000/7/12/0104 ir nutraukti pagal šią sutartį elektros energijos tiekimą, motyvuojant 2013 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitos-faktūros LEN Nr. 003341 neapmokėjimu; sustabdyti 2013 m. spalio 2 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ pranešimo „Dėl sudarytos sutarties nutraukimo“ Nr. SD-2274 galiojimą; įpareigoti AB „Lietuvos energijos gamyba“ vykdyti 2012 m. kovo 30 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6000/7/12/0104 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Nurodė, kad 2013 m. spalio 2 d. gavo atsakovo pranešimą „Dėl sudarytos sutarties nutraukimo“, kuriuo buvo informuotas, jog atsakovas kitą dieną nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 3 d., nutraukia 2012 m. kovo 30 d. šalių sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6000/7/12/0104 (toliau – Sutartis), dėl pažeistos ieškovo pareigos apmokėti atsakovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir rengia ieškinį, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikia siekdamas kaip galima labiau sumažinti dėl sutarties nutraukimo galinčius atsirasti nuostolius.
Atsakovas AB „Lietuvos energijos gamyba“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 3 315 312 Lt užstatą arba pateikti banko garantiją šiai sumai, kad būtų užtikrintas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra priverstas parduoti ieškovui elektros energiją už sutartyje nustatytą kainą, kuri yra ženkliai mažesnė už rinkos kainą. Dėl to atsakovas patiria nuostolių, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp sutartyje numatytos kainos ir kainos, kurią atsakovas galėtų gauti parduodamas elektros energiją tretiesiems asmenims. Atsakovas apskaičiavo, kad šie nuostoliai per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2013 m. spalio 31 d. sudarytų 3 315 312 Lt ir šie nuostoliai gali didėti iki 10 mln. Lt. Kadangi ieškovo turtas sudaro 6 944 125 Lt, iš kurių didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, ieškinio atmetimo atveju ieškovas gali būti nepajėgus atlyginti susidariusius nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies – įpareigojo AB „Lietuvos energijos gamyba“ vykdyti su UAB „Energijos kodas“ 2012 m. kovo 30 d. sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6000/7/12/0104 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais; kitoje dalyje prašymą atmetė kaip perteklinį. Teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. net vėliau patenkinus ieškinį ir atkūrus šalių sutartinius teisinius santykius, ieškovas nebeturėtų, kam tiekti iš atsakovo perkamos elektros energijos, kadangi atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo rinkos specifiką, dabartiniai ieškovo ir jo klientų santykiai būtų nutrūkę, be to, nutraukus elektros energijos pardavimą ieškovui, šio nuostoliai ženklai didėja dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas galėtų kalbėti tik apie nuostolius, kuriuos patyrė dėl galimai pavėluoto ieškovo atsiskaitymo. Anot teismo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra įtvirtinta ieškovo teisė nevykdyti sutarties sąlygų, jas pažeisti ar vykdyti kaip nors kitaip, negu susitarė šalys. Sutarties, kurią sudarė šalys, vykdymas negali būti laikomas pagrindu vienos sutarties šalies nuostoliams atsirasti. Todėl teigti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių atsakovą vykdyti sutartį, jis patiria nuostolius, nėra pagrindo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos energijos gamyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Energijos kodas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl negali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią, taip pat pats ieškovas nesiremia tuo, kad atsakovas būtų pažeidęs sutarties nutraukimo tvarką. Be to, papildomu susitarimu prie sutarties šalys nustatė elektros pirkimo-pardavimo laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, o jeigu ir būtų patenkinti – toks teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas, nes bet kokiu atveju sutartis nustoja galioti nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Dėl šių aplinkybių nėra būtinas ir būsimo teismo sprendimo, kuris negalėtų būti vykdomas, užtikrinimas.
2. Nėra jokios grėsmės, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Aplinkybė, susijusi su ieškovo prisiimtais įsipareigojimais tretiesiems asmenims, nėra ir negali būti laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Be to, sutarties nutraukimas neturi jokios įtakos ieškovo galimybėms pačiam ieškoti, iš kur įsigyti elektros energiją, perparduoti ją savo klientams ir taip išvengti nuostolių. Atsakovas nėra vienintelis elektros energijos tiekėjas rinkoje, ieškovas bet kada gali pirkti jam reikalingą elektros energiją Lietuvos elektros biržoje. Be to, elektros energijos tiekimas galutiniams vartotojams yra užtikrintas garantiniu elektros energijos tiekimu, todėl sutarties nutraukimas nesukelia jokių socialinio pobūdžio rizikų.
3. Laikinosios apsaugos priemonės negali sutapti su ieškovo ieškinio reikalavimais. Taigi skundžiama nutartis, kuria iš esmės patenkinamas ieškovo materialinis reikalavimas ir kuria atsakovas įpareigojamas vykdyti jau nutrauktą sutartį, yra neteisėta.
4. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Net jeigu atsakovas vienašališkai nebūtų nutraukęs sutarties 2013 m. spalio 3 d., ar šis nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu, bet kokiu atveju sutarties galiojimas baigtųsi 2013 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba įvykdymo. Todėl nepanaikinus skundžiamos nutarties, atsakovas būtų priverstas vykdyti sutartį ilgiau, nei buvo įsipareigojęs sutartimi. Skundžiama nutartimi pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas, t. y. suabsoliutinami ieškovo interesai ir paneigiami atsakovo interesai.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Energijos kodas“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimo sutapimas šiuo konkrečiu atveju yra galimas ir būtinas ieškinio įvykdymui užtikrinti, atitinka nuosekliai suformuotą teismų praktiką, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos bei užtikrina viešojo intereso apsaugą.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos energijos gamyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui atmetus atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pažeidžiamas šalių procesinis lygiateisiškumas.
2. Skundžiama nutartimi teismas neįvertino realios nuostolių atsiradimo tikimybės. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato atsakovo teisę prašyti užtikrinti galinčius atsirasti nuostolius, t. y. ir tokius nuostolius, kurie tikėtinai atsiras ateityje. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Tuo tarpu nuostoliai ateityje neabejotinai atsiras, pasibaigus sutarties galiojimui, nes atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturės galimybės rinkos kaina parduoti elektros energijos kiekio, tiekiamo ieškovui, o privalės tą kiekį parduoti ieškovui už kainą, mažesnę nei rinkos kaina. Skundžiama nutartimi teismas apskritai net nenagrinėjo atsakovo pateikiamo nuostolių paskaičiavimo būdo ir nevertino nuostolių dydžio.
3. CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas atsakovo nuostolių, kurie gali atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimui, o ne užtikrinimui ar atlyginimui nuostolių, kuriuos sukelia kitos ginčo šalies vykdomi sutartinių santykių pažeidimai. Taigi teismas visiškai nepagrįstai susiejo atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo su nuostoliais, patiriamais dėl ieškovo sutarties pažeidimo.
4. Šioje civilinėje byloje būtina užtikrinti atsakovo nuostolius, tikėtinai atsirasiančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsižvelgiant į ieškovo finansinę būklę, atsakovo nuostolių atlyginimas bus labai apsunkintas.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Energijos kodas“ prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo atskiruosius skundus, o jei teismas šio ieškovo prašymo netenkintų – palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis atitinka procesinio lygiateisiškumo principą, ja teismas tinkamai įvertino realią nuostolių atsiradimo tikimybę.
2014 m. sausio 24, 27 d. Vilniaus apygardos teisme gauti ieškovo prašymai nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo atskiruosius skundus. Ieškovas nurodo, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas pasibaigė 2013 m. gruodžio 31 d., sutartis nebuvo pratęsta, ji nebėra vykdoma, kas reiškia, kad apeliacijos objekto neliko.
Atsakovas su ieškovo prašymu nesutinka ir prašo jo atskiruosius skundus išnagrinėti.
2014 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teisme gauti ieškovo papildomi paaiškinimai apie būtinybę nutraukti apeliacinį procesą.
2014 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teisme gauti atsakovo AB ,,Lietuvos energijos gamyba“ paaškinimai dėl prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą, o taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties
Tarp šalių kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja apeliacijos objektas. Nors Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu nurodyta teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacijos objektas neišnyko, todėl nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą vykdyti su ieškovu sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių sudarytą 2012 m. kovo 30 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė 2013 m. spalio 2 d. pareiškimu, sutarties nutraukimą motyvuodamas pažeista atsiskaitymo tvarka. Tokį sutarties nutraukimo pagrindą nustatė sutarties 21 punktas.
Pagal Civilinį kodeksą, vienašalis sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarčių pasibaigimo atvejų, kuris atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.217 str., 6.221 str. 1 d.). Taigi, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, 2012 m. kovo 30 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma pasibaigusia, ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas negali įpareigoti vykdyti jau nutrauktą sutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti ieškovui vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-382/2010).
Ieškovo nurodyti argumentai apie laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamą viešąjį interesą yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo sprendimui, nes pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tai grėsmė būsimo konkretaus teismo sprendimo įvykdymui, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo UAB „Energijos kodas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Skundžiamos Trakų rajono apylinkės 2013 m. spalio 10 d. nutarties dalykas yra atsisakymas užtikrinti nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, ir atmetus ieškovo prašymą dėl jų taikymo, atsakovo atskirojo skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties nagrinėjimas netenka prasmės, kas yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 3 str. 6 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta atsakovui kelio reikalauti iš ieškovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, nes teismo nutartis, kuria atsakovo galimi nuostoliai būtų užtikrinti šioje byloje, jokios prejudicinės galios tokiam ginčui neturėtų.
Remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atsakovas AB ,,Lietuvos energijos gamyba“ pateikė teismui prašymą priteiti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 410,52 Lt sumą. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlygintino dydžio nustatymo kriterijus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sumažina atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Lt (po 500 Lt už atskirųjų skundų paruošimą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 6 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Energijos kodas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Apeliacinį procesą pagal atsakovo AB „Lietuvos energijos gamyba“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti atsakovui AB „Lietuvos energijos gamyba“ (į. k. 302648707) 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2013 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 33321 per AB SEB banką.
Priteisti atsakovui AB „Lietuvos energijos gamyba“ (į. k. 302648707) iš ieškovo UAB ,,Energijos kodas“ (į. k .302414693) 1 000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.