Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), esančiai motinystės atostogose, netekėjusiai, auginančiai du nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, baustai administracine tvarka, neteista, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2015-12-31 apie 1.08 val., ties Smiltelės g. 55, Klaipėdoje, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (1,16 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neturėdama teisės vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijusi) vairavo transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir išvažiuodama iš automobilio stovėjimo vietos kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Minėtais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

M. L. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Paaiškino, kad vakarojant, jos sugyventinis pradėjo kelti ranką prieš ją ir jos vyresnįjį, šešerių metų sūnų, kuris yra ne sugyventinio vaikas, atėmė telefonus ir išvarė lauk iš buto. Teigia, kad tai yra ne pirmas kartas kaip jis kelia ranką prieš ją, vartoja alkoholį, grasina atimsiąs vaiką. Į policiją dėl šių aplinkybių nesikreipė, galvojo, kad čia tiesiog santykių pradžia ir sugyventinis pasikeis. Teigia, kad prieš įvykį prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, ji be telefono buvo išstumta su vaiku į lauką, numetė jai sugyventinis automobilio raktus, namų rakto neturėjo. Buvo labai išsigandusi, jautėsi labai keistai. Nuėjusi prie automobilio ji norėjo nuvažiuoti ir pastatyti automobilį į kitą vietą, kadangi bijojo, kad sugyventinis ją su vaiku ras miegančius automobilyje. Išvažiuodama, užkliudė kitą automobilį, tačiau to nepajuto, nuvažiavo, tačiau netoliese jos automobilis užgeso. Prieš iškviečiant policiją į įvykio vietą, ji su savo uošviene ir nukentėjusiąją tarėsi taikiai dėl įvykio pasekmių, tačiau grįžo jos sugyventinis ir iš pykčio iškvietė policiją. Žalos ji nukentėjusiajai dar neatlygino. Automobilis priklauso D. P., kuri yra jos sugyventinio krikšto mama. Automobiliu jos sugyventinis naudojasi seniai, du metus tikrai, nes tiek laiko jie yra pažįstami, D. P. automobilio niekada nebuvo atsiėmusi. Parodė, kad su sugyventiniu šiuo metu susitaikė, vėl gyvena kartu. Prašo skirti mažesnę baudą ir ją išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Pagal BIRT ataskaitą matyti, kad 2015-12-31 1.08 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. V. ir pranešė apie eismo įvykį (b.l. 19-20).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2015-12-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-31 apie 1.10 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kieme, ties Smiltelės g. 55, Klaipėdoje. Eismo įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. V., stovėjusį kieme, ties Smiltelės g. 55, kliudė automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. L.. M. L. nustatytas lengvas (1,16 promilių) girtumo laipsnis. M. L. prisipažino vartojusi alkoholinius gėrimus prieš važiavimą ir vairuodama buvo neblaivi. Taip pat paaiškino, kad nėra įgijusi teisės vairuoti. Pažymėta, jog eismo įvykį matė A. D.. Automobilis OPEL ASTRA perduotas E. N. (b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510“ parodymų kvito matyti, kad M. L. 2015-12-31 1.38 val. nustatytas 1,16 promilių girtumas, įvertinus paklaidą – 1,14 promilės (b.l. 21).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, 12). Taip pat nustatyta, kad buvo apgadinti abu automobiliai: automobiliui TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis; automobiliui OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),– priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys ir ratas. Apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse (b.l. 12-13, 17-18).

M. L. 2015-12-30 ir 2015-12-31 paaiškinimuose nurodoma, kad 2015-12-30 apie 23.30 val., namo, adresu Smiltelės g. 55, kieme, būdama neblaivi, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padarė eismo įvykį, t.y. išvažiuodama iš stovėjimo vietos, automobilio dešiniuoju šonu kliudydama kieme stovėjusį automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nubrėždama šio automobilio priekinį bamperį. Nurodo iš įvykio vietos pabėgusi, tačiau automobilis užgeso ir kaimynai, kurie matė įvykį, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Taip pat nurodoma, kad ji įsipareigoja atlyginti automobilio TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui paradytą žalą, o kol nuostolių dydis nenustatytas, nurodoma, kad ji paliko užstatą ir savo asmens dokumento kopiją. Be to, nurodoma, kad atėjęs M. L. sugyventinis, kurio galimo smurto prieš ją ir jos sūnų tą vakarą siekė išvengti išvažiuodama automobiliu,– įtikino nukentėjusiąją kviesti policijos pareigūnus. Nurodoma, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (b.l. 6-7).

Nukentėjusiosios L. V. 2015-12-31 paaiškinime nurodoma, kad 2015-12-30 apie 23.30 val. jai paskambino kaimynas iš kitos laiptinės, A. D., kuris matė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis. Kaimynas taip pat pranešė, kad vairuotoją, apgadinusį jos automobilį, sulaikė ir paėmė automobilio raktelius. Parodė, kad automobilį vairavusi mergina atrodė neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, su ja buvo vienas vaikas, sūnus. Ši mergina kaltę pripažino, tačiau jai nepateikus vairuotojo pažymėjimo, nebuvo įmanoma užpildyti eismo įvykio deklaracijos, todėl L. V. iškvietė policiją (b.l. 8).

Liudytojo A. D. 2015-12-31 paaiškinime nurodoma, kad 2015-12-31 apie 23 val. per virtuvės langą jis pamatė eismo įvykį. Pamanęs, jog buvo kliudytas jo automobilis, išbėgo į kiemą. Eismo įvykį sukėlęs automobilis važiavo trūkčiodamas, lyg vairuojamas nemokančio vairuoti asmens, ir užgeso neišvažiavęs iš kiemo. Kartu išbėgęs žentas užstojo automobiliui kelią ir jie iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Tada pamatė, kad apgadintas kaimynės automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apie įvykį informavo (b.l. 10).

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir M. L. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), M. L. paaiškinimais, jos prisipažinimu (b.l. 6-7), L. V., A. D. paaiškinimais (b.l. 8-10), alkotesterio kvito parodymais (b.l. 21), eismo įvykio vietos schema, duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 11-12), fotolentelėmis (b.l. 13-18), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 23), kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. 2015-12-31 apie 1.08 val., ties Smiltelės g. 55, Klaipėdoje, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (1,16 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neturėdama teisės vairuoti, nes teisės vairuoti nėra įgijusi, vairavo transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir išvažiuodama iš automobilio stovėjimo vietos kliudė automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadindama abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus. Ši jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Jai skirtina administracinė nuobauda.

M. L. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, neturėdama teisės vairuoti, kadangi tokios teisės net nėra įgijusi, kartu automobilyje veždama savo nepilnametį vaiką, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris beveik tris kartus viršijo leistiną ribą, ji kėlė didelį pavojų ne vien sau ir savo vaikui, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad M. L. prisipažino padariusi teisės pažeidimus, nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Iš M. L. paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pažeidimą ji padarė dėl patirtos psichinės bei fizinės prievartos, kurią prieš ją panaudojo jos sugyventinis, t.y. žiemos naktį jis M. L. su mažamečiu sūnumi išstūmė pro buto duris be telefoninio ryšio priemonės, išmesdamas tik automobilio raktelius, prieš tai pakėlęs ranką prieš pačią M. L. ir jos mažametį vaiką. Tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 4 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai, pažeidimas padarytas pirmą kartą, taip pat į pažeidėjos motyvus, asmenybę – jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu esanti motinystės atostogose, nebausta administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, taip pat į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas M. L. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.). Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. L. paskyrus administracinę nuobaudą – mažesnę nei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Esant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymui, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį, į tai, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina du mažamečius vaikus, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis vienerių metų laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pasisakydamas dėl automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, teismas pažymi, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik pažeidėjo nuosavybe esantis daiktas, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, tarp kurių paminėtos bylos dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybė konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantį daiktą, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas,– aprašyta kaip alternatyvi, t.y. dėl jos kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 2AT-4-2012; Nr. 2AT-21-2012).

Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas prieš savininkės D. P. valią, kadangi automobilis apie du metus yra valdomas M. L. sugyventinio ir automobilio savininkė automobilio nereikalavo grąžinti. Nors M. L. sugyventinis, kuris yra automobilio valdytojas, pats išmetė M. L. automobilio raktelius, egzistuoja pagrįsta abejonė, kad galimai buvo norėta išmesti namų raktus, tačiau susipainiojus buvo išmesti automobilio rakteliai. Nepaisant to, bylos duomenimis nustatyta, kad jis nėra automobilio savininkas, dėl šios priežasties automobilio savininkė nelaikytina atsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Darytina išvada, kad ji nežinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, kad ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai nėra išpildyti, dėl šios priežasties automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ ir 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

M. L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti jai administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išdėstyti M. L. paskirtos 900 Eur baudos mokėjimą per dvylikos mėnesių laikotarpį, baudą mokant lygiomis dalimis po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) iki mėnesio paskutinės dienos.

Išaiškinti, kad bauda dalimis turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 15054291115 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.