Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-116/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-03
Bylos Nr.
2-116/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
J. B., R. J.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Techneta“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-116/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. , suinteresuotų asmenų J. B. ir R. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2087-173//2009 pagal pareiškėjo D. B. (teisių perleidėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Sedonita“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Techneta“, suinteresuoti asmenys J. B. ir R. J. , dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Sedonita“ 2009 m. birželio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Techneta“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 5-6). Nurodė, kad bylos šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai; atsakovas iš dalies neatsiskaitė su pareiškėju už atliktus darbus, liko skolingas 6 893,14 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Techneta“, atstovaujamas direktoriaus S. J. , atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 38-39). Atsakovo teigimu, vertinant jo uždelstus trumpalaikius įsipareigojimus su turtu balansine verte, įmonė yra moki (1 869 144 Lt ÷ 4 439 051 Lt); iš balansinio turto atėmus senas ir abejotinas pirkėjų (debitorių) skolas – įmonė yra nemoki (1 869 144 Lt ÷ 3 716 498 Lt). Pripažįsta turįs finansinių sunkumų, tačiau jos yra laikino pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi (t. 1, b. l. 151-152) iškėlė UAB „Techneta“ bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovas atitinka LR įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką (1 869 144 Lt ÷ 3 716 498 Lt), įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“.

UAB „Techneta“ akcininkės J. B. ir R. J. 2009 m. liepos 14 d. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, prašydamos panaikinti minėtą nutartį (t. 1, b. l. 156-160), nes atsakovo administracijos vadovas veikė prieš atsakovo, kaip juridinio asmens, ir jo akcininkų interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi (t. 2, b. l. 7) panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), nurodydamas, kad nutartis dėl nutarties iškelti bankroto bylą panaikinimo gali būti skundžiama.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Sedonita“ 2009 m. liepos 22 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimis (t. 2, b. l. 12, 14) atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties (CPK 315 str. 2 d. 3 p.) bei ištaisė Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartyje buvusį rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartis neskundžiama, kadangi neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Pareiškėjas UAB „Sedonita“ 2009 m. liepos 28 d. atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 36-38) apskundė Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį, kuria teismas ištaisė rašymo klaidą; 2009 m. liepos 29 d. atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 39-42) - Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį dėl atsisakymo priimti jo 2009 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą.

Šalies argumentai

D. B. 2009 m. rugpjūčio 26 d. prašymu (t. 2, b. l. 48), o UAB „Sedonita“ 2009 m. rugsėjo 21 d. prašymais (t. 2,b. l. 46-47) prašė pakeisti pradinį pareiškėją UAB „Sedonita“ jo teisių perėmėju D. B. , nurodydami, kad 2009 m. liepos 13 d. sudarė reikalavimo teisės į 6 893,14 Lt skolą iš UAB „Techneta“ perleidimo sutartį (t. 2, b. l. 49-51).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. žodine nutartimi pradinį pareiškėją UAB „Sedonita“ pakeitė D. B. (CPK 48 str.) (t. 2, b. l. 145).

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi (t. 2, b. l. 148-149) pareiškėjo prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis (t. 1, b. l. 195), UAB „Techneta“ turi turto už 4 045 448 Lt sumą: ilgalaikio už 858 335 Lt sumą, trumpalaikio – už 3 187 113 Lt sumą. Atsakovo skolos (trumpalaikės ir ilgalaikės) sudaro 1 644 960 Lt, tad įmonė neatitinka nemokios įmonės sąvokos (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas įsiskolino 168 147 Lt VSDFV Kauno skyriui (t. 2, b. l. 28), bet tai nekeičia bylos esmės - atsakovo uždelsti įsiskolinimai neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Be to, J. B. 2009 m. liepos 16 d. (t. 2, b. l. 11) ir 2009 m. liepos 27 d. (t. 2, b. l. 90) pervedė UAB „Sedonita“ 6 893,14 Lt, apmokėdama atsakovo skolą, bet UAB „Sedonita“ pirmąjį pavedimą grąžino (t. 2, b. l. 81).

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 4-10) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos teismui išspręsti jo 2009 m. liepos 28 d. ir 2009 m. liepos 29 d. atskirųjų skundų priėmimo klausimą. Skundą motyvuoja tuo, kad per ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje numatytą 10 dienų terminą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą nebuvo apskųsta dalyvaujančių byloje asmenų – pareiškėjo, atsakovo, taigi 2009 m. liepos 8 d. įsiteisėjo. Bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, bankroto byloje negali būti dalyvaujantys asmenys, nes ĮBĮ tokia galimybė neįtvirtinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2007). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti UAB „Techneta“ akcininkių J. B. ir R. J. 2009 m. liepos 14 d. atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, užuot 2009 m. liepos 15 d. nutartimi panaikinęs 2009 m. birželio 25 d. nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą. Iki šiol pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo 2009 m. liepos 28 d. ir 2009 m. liepos 29 d. atskirųjų skundų priėmimo klausimo, nors tą turėjo padaryti per 3 dienas nuo jų gavimo (CPK 334 str. 2 d.). Nesibaigus Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą, apeliaciniam procesui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimo – iki šiol galioja įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis; juo labiau neturėjo teisės priimti skirtingos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, kas prieštarauja teisingumo principui.

Be procesinių pažeidimų, Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą nepagrįsta ir materialios teisės aspektu. Pirmosios instancijos teismas netyrė BUAB „Techneta“ administratoriaus UAB „Renavita“ 2009 m. spalio 15 d. prašyme nurodytų faktinių aplinkybių (t. 2, b. l. 97-99). BUAB „Techneta“ administratorius UAB „Renavita“ nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovas patyrė 591 649 Lt nuostolį (įmokos VSDFV, GPM, Garantinio fondo mokestis). Kaip matyti iš administratoriaus sudaryto atsakovo balanso, atspindėjusio įmonės finansinę padėtį 2009 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 100), uždelstos įvykdyti atsakovo prievolės sudaro 2 186 250 Lt, atsakovo į balansą įrašyto turto vertė – 3 993 213 Lt. Administratorius užsakė vertingiausio atsakovo nekilnojamojo turto, automobilių vertinimą siekdamas išsiaiškinti realią šio turto vertę (t. 2, b. l. 107-141). Atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009 m. liepos 20 d. yra 1 450 000 Lt, likvidacinė – 800 000 Lt (balansinė vertė – 410 680 Lt). Atsakovo transporto priemonių rinkos vertė 2009 m. liepos 20 d. yra 245 000 Lt, likvidacinė – 124 000 Lt (balansinė vertė – 269 868 Lt). Skirtumas tarp tikrosios atsakovo ilgalaikio materialaus turto vertės ir balansinės turto vertės siekia 216 454 Lt. Uždelstos debitorių skolos atsakovui lygios 0, neuždelstos – 112 322 Lt. Net ir padidinus atsakovo į balansą įrašyto turto vertę iki 4 097 345 Lt (3 993 213 Lt + 216 454 Lt – 112 322 Lt), atsakovo uždelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Dėl atsisakymo priimti atsakovo akcininkės J. B. prievolės įvykdymą už atsakovą pareiškėjas nurodė, kad prievolės vykdymo metu – 2009 m. liepos 16 d., 2009 m. liepos 27 d. – kreditorius buvo nebe UAB „Sedonita“, o D. B. . Be to, tuo metu jau buvo įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą, o ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia įmonei po bankroto bylos iškėlimo vykdyti prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

UAB „Techneta“ akcininkė J. B. atsiliepimu į pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 68-75) su skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, remdamasi šiais motyvais. Pirma, D. B. nėra atsakovo kreditorius, nes 2009 m. liepos 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra fiktyvi, kaip surašyta atgaline data neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Be to, atsakovas nebuvo informuotas apie tariamą reikalavimo teisės perleidimą, todėl sutarties sudarymo aktas negali būti panaudotas prieš skolininką (CK 6.109 str.), o 2009 m. liepos 27 d. J. B. pervedimas UAB „Sedonita“ 6 893,14 Lt, kuriuos atsakovas jam skolingas, reiškia atsakovo prievolės pasibaigimą (CK 6.123 str.). Antra, pareiškėjo atskirajame skunde nenurodyta procesinio dokumento surašymo data, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Priimdamas nagrinėti atskirąjį skundą iš esmės Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 115 straipsnį. Trečia, J. B. turi 39 %, R. J. – 30,50 % atsakovo akcijų, vadinasi, kartu turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir gali skųsti teismo bankroto byloje priimtas nutartis. Apie Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą atsakovo akcininkai sužinojo, 2009 m. liepos 8 d. į įmonę atvykus bankroto administratoriui, taigi 10 dienų termino paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties skaičiuojant nuo to momento, kada akcininkės apie ją sužinojo, akcininkės nepraleido. Ketvirta, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1390/2009) atmetė UAB „Sedonita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „Sedonita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, ir apskųstą nutartį paliko nepakeistą (t. 3, b. l. 76-77). Penkta, atsakovo 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenimis (t. 1, b. l. 50), įmonės turtas daugiau kaip dvigubai didesnis už jo skolas (2 048 530 Lt ÷ 4 439 051 Lt). Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 2009 m. kovo 31 d. uždelstos atsakovo debitorių skolos sudarė 722 553 Lt. Griežtas mokėjimo terminų laikymasis nėra įprasta atsiskaitymo praktika ir neatitinka protingumo kriterijaus. Nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. liepos 8 d. atsakovo pirkėjai pervedė atsakovui 466 048 Lt (t. 2, b. l. 72-78), o iki šiol – dar daugiau. Patikslinti duomenys turi būti pateikti į bylą. Be to, iš 722 553 Lt skolos sumos reikia atimti PVM. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad iš atsakovo trumpalaikių skolų, kurias sudaro 2 048 530 Lt, 1 869 144 Lt yra uždelstos. Byloje yra atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų dydžių sąrašas, bet jame nėra informacijos apie prievolių įvykdymo momentą. J. B. pripažįsta uždelstą atsakovo 1 759 518 Lt skolą AB DnB NORD bankui, bet su šiuo kreditoriumi vyksta derybos dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo. 109 353 Lt (61 252 Lt + 48 101 Lt) atsakovo skolų J. B. nelaiko uždelstomis. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovas patyrė 591 649 Lt nuostolių. Atsakovo 2009 m. liepos 8 d. pelno (nuostolių) ataskaita (t. 2, b. l. 80) įrodo, kad iki 2009 m. vidurio atsakovas gavo 61 158 Lt pelno. Įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui susidarė dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų, kai šis ėmė atleidinėti įmonės darbuotojus. Pažymėjo, kad 2009 m. kovo 31 d. balanse atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 460 000 Lt, o UAB „Ober-haus“ atsakovo statinius, esančius Ateities pl. 34, Kaunas, 2009 m. sausio 28 d. įvertino 1,9 mln. Lt (t. 1, b. l. 171-193). Tuo tarpu pareiškėjas atsakovo nekilnojamąjį turtą vertina likvidacine verte, nes jis apsunkintas hipoteka, bet hipotekos kreditorius – bankas – finansinio reikalavimo byloje nereiškė. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad debitorių skolos atsakovui lygios 0. Akcentavo, jog R. J. Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-2821-436/2009) ginčija atsakovo ir UAB „Anlara“ 2009 m. birželio 24 d. reikalavimo teisės į 1 043 966,28 Lt perleidimo sutartį, taip pat Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-2689-436/2009) – atsakovo ir UAB „Tikneta“ pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su mažu simboliniu 3 % antkainiu. Pripažinus pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis pardavėjui būtų grąžinta prekių už 627 139 L.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys J. B. ir R. J. 2009 m. spalio 28 d. atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 49-50) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti UAB „Sedonita“ iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad UAB „Sedonita“ trukdė teismui bankroto byloje priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus, sistemingai skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartis. 2009 m. spalio 15 d. suinteresuoti asmenys pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą skirti UAB „Sedonita“ iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. 2, b. l. 68-71), tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė ir tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Suinteresuoti asmenys 2009 m. spalio 23 d. pateikė siūlymą D. B. parduoti atsakovo skolą (t. 3, b. l. 58), bet atsakymo iš pastarojo nesulaukė.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Techneta“ bankroto administratorius UAB „Renavita“ 2009 m. lapkričio 23 d. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydamas: 1) sustabdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria jis įpareigotas perduoti atsakovui jo turtą (įmonės dokumentus, antspaudą, kt.), vykdymą; 2) sustabdyti pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, 3) pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties tenkinti; 4) apeliacinį procesą pagal suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagrindiniai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai susiję su bankroto administratoriumi UAB „Renavita“ ir jo įgalioto asmens R. G. atliktais veiksmais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. (civilinės bylos Nr. 2-1390/2009) išnagrinėjo UAB „Sedonita“ (teisių perėmėjas – D. B. ) 2009 m. liepos 29 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyti priimti jo 2009 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, kuria teismas panaikino 2009 m. birželio 25 d. nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir skyrė bankroto administratoriumi UAB „Renavita“. Apeliacinės instancijos teismas nustatė (CPK 182 str. 2 p.), kad Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartis negalėjo būti apeliacinio skundo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas teisines pasekmes, t. y. atsisakė priimti 2009 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties.

Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas expressis verbis nepasisakė dėl UAB „Sedonita“ 2009 m. liepos 28 d. atskirojo skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje (CPK 276 str.). Tačiau ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartyje pripažino, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, kuria buvo atsisakyti priimti UAB „Sedonita“ 2009 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, negali būti apeliacinio skundo objektu, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, per se reiškia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ištaisė rašymo apsirikimą, vietoj žodžių „nutartis gali būti skundžiama“ įrašydamas, jog nutartis, kuria teismas panaikino nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti perdavė žodinio proceso tvarka (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), yra neskundžiama. Vadinasi, po 2009 m. liepos 15 d. bankroto administratorius UAB „Renavita“ ir jo įgaliotas asmuo R. G. nebeteko įgaliojimų veikti atsakovo vardu. Todėl, priešingai negu teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neprivalėjo nagrinėti bankroto administratoriaus įgalioto asmens R. G. nurodytų aplinkybių.

Kalbant apie nutarties atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą pagrįstumą materialiosios teisės aspektu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, neturėdamas patikimų, visapusiškų duomenų apie jo finansinę būklę. Pareiškėjas inicijavo atsakovui bankroto bylą tuo pagrindu, jog įmonė nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas - tai tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.), o uždelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Siekiant iškelti bankroto bylą, būtinos abi įstatyme išvardintos sąlygos: prievolių nevykdymas nustatytu laiku bei neigiamas atsakovo uždelstų skolų ir į jo balansą įrašyto turto vertės santykis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi suinteresuoto asmens J. B. , ėjusios vyr. buhalterės pareigas, pasirašytu UAB „Techneta“ 2009 m. birželio 30 d. balansu. Tuo tarpu ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad įmonės vadovas (o ne eilinis darbuotojas ar juridinio asmens dalyvis) pateiktų teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir t. t.), informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą bei kitus įsipareigojimus. Nors atsakovo vadovas S. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pateikė kreditorių sąrašus Nr. 440, 450, 488 (t. 1, b. l. 120-122), bet iš tikrųjų jis pateikė į bylą ne kreditorių sąrašus, o apyvartos žiniaraščius, kuriuose nurodyti kreditorių pavadinimai ir skolos jiems likutis, taip pat kredito linijos sutartį su papildomais susitarimais (t. 1, b. l. 96-119), iš kurių neaišku, kiek atsakovas turi uždelstų vykdyti skolų. Atsakovo vadovas pateikė abejotinų pirkėjų apyvartos žiniaraštį (t. 1, b. l. 52-53) ir debitorių sąrašą pagal apmokėjimo datas (t. 1, b. l. 62-95), sudarytus atitinkamai 2008 m. gruodžio 31 ir 2009 m. kovo 31 d. duomenimis, t. y. duomenys šiuo metu yra pernelyg pasenę, kad jais būtų galima vadovautis.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ydingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo pagrindus (ĮBĮ 9 str. 5 d., 2 str. 8 d.), neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas su atsakovo mokumu susijusius klausimus pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš atsakovo pateikti patikimų (pasirašytų atsakovo vadovo), išsamių (informatyvių), koncentruotų (susistemintų viename dokumente), naujų (praėjusių ir einamųjų kalendorinių metų) duomenų apie atsakovo finansinę būklę. Šie duomenys turi būti išdėstyti atitinkamose ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 str. 4 d.). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar į įmonės balansą įrašytas turtas atsakovo valdomas nuosavybės teisėmis; ar jis iš tikrųjų egzistuoja; kaip įmanoma tiksliau nustatyti atsakovo kreditorių, debitorių sąrašus bei skolų mokėjimo terminus, kad būtų galima sužinoti, kiek atsakovas turi uždelstų vykdyti skolų kreditoriams ir, atvirkščiai, kiek atsakovui skolingi debitoriai; aiškintis atsakovo debitorių realias galimybes grąžinti skolas (pvz., ar debitoriai nebankrutuoja); stebėti bendrus atsakovo finansinės būklės pokyčius, kaip kinta skolos kreditoriams, debitorių skolos atsakovui, nuo ko priklauso atsakovo nuosavo kapitalo bei jo pradelstų vykdyti skolų santykis.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi patikimų, visapusiškų, naujausių atsakovo finansinės būklės duomenų, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja kitų pareiškėjo atskirojo skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų. Iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pirmosios instancijos teismas inter alia turi svarstyti suinteresuotų asmenų prašymą dėl baudos pareiškėjui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

UAB „Renavita“ 2009 m. lapkričio 23 d. atsiliepimas į atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, grąžinamas adresatui, kaip paduotas neįgalioto asmens (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Techneta“ iškėlimo klausimą.

Grąžinti bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Renavita“ 2009 m. lapkričio 23 d. atsiliepimą į atskiruosius skundus.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė