Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-04 · Administracinė byla Nr. eI-3686-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
eI-3686-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr.eI-3686-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00330-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019-01-09 sprendimą Nr. 19-IL-20-00117-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi, įvertinus padarytus administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą bei atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsakovas padarė išvadą, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir GŠKĮ) įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pagal GŠKĮ 18 straipsnio nuostatas pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoką. Be to, pareiškėjas 2018-05-28 nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o tam sąlyga buvo pagrįstas teismo manymas, kad pareiškėjas laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d. 4 p.). Minėta nutartimi buvo nuspręsta pareiškėjui ginklus grąžinti. Po minėto nutarimo pareiškėjas jokių teisės pažeidimų nepadarė, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad policija turi duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę, yra visiškai nepagrįsta. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2017-11-28 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Kauno AVPK) dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje nesurinkus pakankamai neabejotinų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-05-23 nutarimu pareiškėjas atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, išlipęs iš savo automobilio, legaliai laikomo ginklo - pistoleto „Glock 17” Nr. (duomenys neskelbtini) rankena sudavė vieną kartą, atėjusiam pažiūrėti, kas atvyko pas juos į namus, nukentėjusiajam į kaktą, taip padarydamas jam nubrozdinimą kaktos kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis liepė nukentėjusiajam gulti ant žemės ir šiam atsigulus, pagąsdindamas vieną kartą iššovė iš to paties pistoleto nukreipęs jo vamzdį į žemę. Tokiais savo veiksmais, girdint ir pašaliniams asmenims, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, pažeidė nukentėjusiojo ir pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2002 m. iki šiol 39 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 22 kartus už greičio viršijimą, 4 kartus už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo, 2017-04-26 vairavo transporto priemonę, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, 2017-06-01 išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais asmenį, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, 2017-10-27 policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį, kas vairavo pareiškėjui priklausantį automobilį, 2017-12-15 paliko stovėti jam priklausantį automobilį ant pėsčiųjų tako.

GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuota, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-05-23 nutarime nustatyti pareiškėjo chuliganiški veiksmai, t. y. pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios pateisinamos priežasties smurtavimas prieš nukentėjusįjį, panaudojant šaunamąjį ginklą, yra pavojingi savaime ir liudija apie pareiškėjo agresyvumą, nepagarbą įstatymams. Pareiškėjas, siekdamas save pastatyti priešpriešiais aplinkiniams, elgėsi iš chuliganiškų paskatų, demonstravo aiškų negerbimą žmogaus, visuomenės, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, darytina išvada, kad pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, jog nusikalstamos veikos padarymo būdas bei aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo brutalūs, šiurkštūs. Iš to taip pat galima spręsti apie pareiškėjo požiūrį į smurtinį elgesį bei tokio tipo elgesio panaudojimą sprendžiant konfliktines situacijas. GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl, priimant sprendimą panaikinti leidimą ginklui, pareiškėjo veiksmų grėsmės laipsnis buvo vertinamas GŠKĮ normų kontekste, nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į GŠKĮ tikslą ir paskirtį bei į pareiškėją neigiamai charakterizuojančius rašytinius duomenis, nustatytus ikiteisminio tyrimo metu, padarytais administraciniais teisės pažeidimais, darytina išvada, kad leidimo laikyti (nešiotis) panaikinimas pareiškėjui nėra pernelyg griežta ir neproporcinga poveikio priemonė. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019-01-09 sprendimo Nr. 19-IL-20-00117-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2017-11-28 Kauno AVPK dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje nesurinkus pakankamai neabejotinų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-05-23 nutarimu pareiškėjas atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, išlipęs iš savo automobilio, legaliai laikomo ginklo - pistoleto „Glock 17” Nr. (duomenys neskelbtini) rankena sudavė vieną kartą, atėjusiam pažiūrėti, kas atvyko pas juos į namus, nukentėjusiajam į kaktą, taip padarydamas jam nubrozdinimą kaktos kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis liepė nukentėjusiajam gulti ant žemės ir šiam atsigulus, pagąsdindamas vieną kartą iššovė iš to paties pistoleto nukreipęs jo vamzdį į žemę. Tokiais savo veiksmais, girdint ir pašaliniams asmenims, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, pažeidė nukentėjusiojo ir pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2002 m. iki šiol 39 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 22 kartus už greičio viršijimą, 4 kartus už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo, 2017-04-26 vairavo transporto priemonę, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, 2017-06-01 išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais asmenį, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, 2017-10-27 policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį, kas vairavo pareiškėjui priklausantį automobilį, 2017-12-15 paliko stovėti jam priklausantį automobilį ant pėsčiųjų tako.

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2019-01-09 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 19-IL-20-00117-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). .

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2018-05-23 nutarimu pareiškėjas atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, administraciniai nusižengimai padaryti iki 2018 metų vidurio, todėl teisėjų kolegijos manymu, visi padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumo GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad nepanaikinus pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimą.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad leidimo panaikinimas neproporcinga priemonė, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Įstatymo tikslą ir paskirtį bei į pareiškėją neigiamai charakterizuojančius rašytinius duomenis, nustatytus ikiteisminio tyrimo metu, padarytais administraciniais teisės pažeidimais, darytina išvada, kad leidimo laikyti (nešiotis) panaikinimas pareiškėjui nėra pernelyg griežta ir neproporcinga poveikio priemonė.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija vertina, jog nagrinėjama situacija nėra išskirtinė ir daro išvadą, kad GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Panaikinimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas pareiškėjo baudimu.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė