- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-100/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nuteistasis
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas 14 metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 8 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. K. išteisintas, nenustačius, jog dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad organizuotoje grupėje, susitaręs su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniu M. V. , neteisėtai kontrabanda gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, numatydamas bendrą nusikaltimo rezultatą, pasitelkiant T. K. , nesuvokusį, jog padeda daryti šį nusikaltimą, vadovavo bei koordinavo šių asmenų veiklą, nurodydamas nusikaltimo padarymo būdą, parengė labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabanda.
2006 m. gegužės mėnesį, nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2006 m. gegužės 7 d. 10 val. paslėpęs neteisėtai laikė automobilio CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , salone už priekinės panelės esančioje ventiliacijos sistemos ertmėje labai didelį kiekį 3424, 35 g miltelių psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Nupirkdamas M. V. vardu automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jam 2006 m. gegužės 7 d. 10 val. namo kieme Kaune, Juozapavičiaus pr. 108, perduodamas automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su paslėptu labai dideliu kiekiu 3424, 35 g miltelių psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir įrankiais - plaktuku ir atsuktuvais, skirtais paslėptų psichotropinių medžiagų išėmimui, kelto VANA TALLIN užsakymo kortelę "Paldinski - Kapelskar", keleiviams ir automobiliui CHRYSLER VOYAGER perkelti iš Estijos Respublikos į Švedijos Karalystę, TELE-2 PILDYK SIM kortelę ryšiui su palaikyti, parengė psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabanda.
Duodamas nurodymą psichotropines medžiagas neturint leidimo gabenti iš Kauno miesto per Lietuvos Respublikos sieną, Latvijos ir Estijos Respublikas į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Švedijos Karalystėje vadovavo nusikalstamai veikai. Vykdydamas A. M. nurodymus, M. V. , padedant T. K. , nesuvokusiam, kad padeda daryti nusikaltimą, labai didelį kiekį 3424,35 g miltelių psichotropinės medžiagos metamfetamino, automobiliu CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai gabeno iš namo kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Saločių - Grenctalės jungtinio sienos perėjimo punkto, esančio Škilimpamušio kaime, Pasvalio rajone bei be leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kur 2006 m. gegužės 8 d. apie 00 val. 30 min. buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
T. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurios nariais buvo A. M. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. , susitaręs daryti kelis nusikaltimus, neteisėtai įgyti, laikyti, platinti bei kontrabanda gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, A. M. numačius bendrą nusikaltimo rezultatą, vadovaujant ir koordinuojant jo ir M. V. veiklą, nurodant nusikaltimo padarymo būdą, parengus labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabanda, po ko jis ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. šias psichotropines medžiagas gabeno neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną.
2006 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, turint tikslą platinti ar parduoti A. M. neteisėtai įgijus labai didelį kiekį 3424, 35 g psichotropinės medžiagos -metamfetamino miltelių, kuriuos 2006 m. gegužės mėnesį, nuo įgijimo datos iki 2006 m. gegužės 7 d. 10 val. paslėpus neteisėtai laikant automobilio CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , salone už priekinės panelės esančioje ventiliacijos sistemos ertmėje, po ko namo kieme, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai platinus perduodant jam ir M. V. šias psichotropines medžiagas, neteisėtai laikomas automobilyje CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , po to nuperkant M. V. vardu automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam bei M. V. 2006 m. gegužės 7 d. 10 vai. namo kieme Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavus automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su paslėptu labai dideliu kiekiu 3424, 35 g miltelių psichotropinės medžiagos - metamfetamino, įrankius - plaktuką ir atsuktuvus paslėptų psichotropinių medžiagų išėmimui, kelto VANA TALLIN užsakymo kortelę "Paldinski - Kapelskar", dėl jų ir automobilio CHRYSLER VOYAGER persikėlimo iš Estijos Respublikos į Švedijos Karalystę, TELE-2 PILDYK SIM kortelę ryšiui su juo palaikyti - parengus psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabanda ir duodant nurodymą psichotropines medžiagas neturint leidimo gabenti iš Kauno miesto per Lietuvos Respublikos sieną, Latvijos ir Estijos Respublikas į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Švedijos Karalystėje - vadovavus nusikalstamai veikai, po ko labai didelį kiekį 3424, 35 g miltelių psichotropinės medžiagos - metamfetamino neteisėtai įgijęs ir vykdydamas A. M. nurodymus, jis ir M. V. iš namo kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), automobiliu CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai gabeno iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Saločių - Grenctalės jungtinio sienos perėjimo punkto, esančio Škilimpamušio kaime, Pasvalio rajone, po ko neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kur 2006 m. gegužės 8 d. apie 00 val. 30 min. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Taigi, T. K. buvo kaltinamas veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje padarymu, tačiau apygardos teismas T. K. išteisino nenustačius, jog jis dalyvavo padarant šias veikas.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo 2007 m. spalio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo T. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. K. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Įskaityti į bausmės laiką kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog yra bendrininkų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas tame tarpe ir T. K. suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Apeliantas nurodo, kad iš pateiktų telefoninių pokalbių išklotinių turinio bei M. V. bei T. K. parodymų matyti, kad į Švediją bei Norvegiją T. K. per palyginti labai trumpą laikotarpį (2 mėn.), vyko antrą kartą. Jo iškelta versija dėl kelionės tikslo - tariamos darbo paieškos, kuria teismas patikėjo, yra niekuo nepagrįsta. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinkti duomenys rodo, kad ši versija yra prasimanyta tik ikiteisminio tyrimo metu, kurios T. K. laikėsi ir teisme. Pokalbių suvestinėse nėra jokių pokalbių ar užuominų apie tai, kad M. V. kartu su T. K. ruošiasi kelionei dėl darbo paieškos. Priešingai, iš 2006 m. balandžio 7 d. pokalbio turinio tarp A. M. ir M. V. matyti, kad aptariama pati kelionė, pinigų dalinimasis už pirmąją kelionę. Taigi yra akivaizdu, kad kelionės tikslas yra ne darbo paieška. Taip pat A. M. kviečia M. V. su draugu pas jį atvykti pokalbiui.
Be to, prokuroras nurodo, kad T. K. versija dėl įrankių pasiėmimo tariamam darbui - valčių remontui, yra išgalvota, ką patvirtina M. V. sakydamas, kad įrankiai reikalingi tam, kad suklaidinti muitinės pareigūnus. Šiuos M. V. parodymus patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės 2006 m. gegužės 6 d. Nr. 589, kuriose užfiksuotas A. M. nurodymas M. V. su T. K. , kad jie vėl susirinktų visokių instrumentų.
Be to, prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai pilnai nepatikėjo M. V. parodymais, apie tai, kad jis psichotropines medžiagas gabeno kartu su T. K. , pastarajam žinant tikrąjį kelionės tikslą t.y. psichotropinių medžiagų nugabenimą į Švediją, kur turėjo jas perduoti nenustatytiems asmenims, bei kad su T. K. pasidalino gautus iš A. M. pinigus už psichotropinių medžiagų gabenimą. Šiuos parodymus teismas nepagrįstai įvardino nenuosekliais. Iš M. V. apklausų turinio matyti, kad duodamas parodymus prieš A. M. ir T. K. jis šiek tiek painiojosi dėl tikslios pinigų sumos, kurią davė T. K. už psichotropinių medžiagų gabenimą, tačiau paties atlyginimo fakto neneigė. Kaip matyti iš jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jis labai bijojo dėl kilusio pavojaus jo sveikatai ir gyvybei.
Taip pat, prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai patikėjo T. K. versija, kad tariamai jis M. V. davė 700 eurų. 2006 m. gegužės 7 d. pokalbių išklotinės Nr. 602 patvirtina M. V. iškeltą versiją, kad jam A. M. už psichotropinių medžiagų gabenimą sumokėjo 1200 eurų. Tai įvyko būtent kelionės išvakarėse. M. V. teisme paliudijo, kad jam T. K. 700 eurų nedavė, be to pinigai gauti pardavus iš Vokietijos parsigabentus magnetofonus, t.y. M. V. verslas. Išteisintasis T. K. sumokėti M. V. 700 eurų negalėjo dar ir dėl to, kad jis nuo 2006 m. vasario mėn. nedirbo ir neturėjo pajamų. Be, to akivaizdu, kad kelto bilietų Paldinski - Kapelskar nupirkimu rūpinosi A. M. . Apie tai, kad jis kažkieno reikalautų už tai pinigų tokių duomenų nėra.
Be to, prokuroras nurodo, kad su CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. Švedijoje ar Norvegijoje ilgai būti negalėjo, nes šis automobilis priklausė ne jam, o A. M. , kuris kaip matyti iš telefoninių pokalbių turinio, po M. V. sulaikymo, buvo suinteresuotas kuo skubiau susigrąžinti savo automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Taip pat, jie skirti laiko darbo paieškoms nebūtų galėję dar ir dėl to, kad A. M. nuo A. V. ir T. K. slėpė ir konkrečią psichotropinių medžiagų perdavimo vietą ir tikslų laiką. Nuteistasis A. M. nurodymus T. K. ir M. V. ketino duoti jiems jau atvykus į šią šalį. Todėl prokuroras nurodo, kad akivaizdu, jog T. K. jokioms darbo paieškoms laiko neturėjo.
Sulaikymo metu 2006 m. gegužės 8 d. pinigai - 500 eurų, kita valiuta, kiti daiktai, priklausantys M. V. , buvo rasti pas T. K. , nors iki to laiko jie buvo saugojami pas M. V. . Tokiu būdu, perduodant pinigus ir daiktus iš M. V. T. K. , buvo įvykdytas išankstinis jų susitarimas dėl jų elgesio tuo atveju, jei bus sulaikyti pareigūnų. Išteisintasis T. K. su M. V. aptarė, kad M. V. , kaip asmuo kurio vardu registruotas šis automobilis, bei jį vairuojantis, gali būti sulaikytas, todėl T. K. ir perėmė iš jo šiuos daiktus.
Prokuroras nurodo, kad muitinės pareigūnas V. P. paliudijo, jog 2006 m. gegužės 5 d. tikrinimo metu jam sukėlė įtarimą ne tik M. V. , tačiau ir T. K. elgesys, kadangi jie ketino išpilti kažkokį skystį.
Todėl, prokuroras mano, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus T. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Jo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. spalio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį.
Nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, kadangi neįrodytas jo dalyvavimas jam inkriminuotose veikose.
A. M. teigia, kad teismas išvadą, jog jis įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus, grindė liudytojo M. V. , parodymais, telefoninių pokalbių, kurie buvo įrašyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis atliekant operatyvinius veiksmus, stenogramomis ir Kauno m. VPK KP NTT autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. parodymais apie atliktus operatyvinius veiksmus. Kiti byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, negali būti vertinami nei kaip pirminiai, nei kaip antriniai įrodymai, patvirtinantys teismo išvadą dėl nuteistojo dalyvavimo jam inkriminuojamuose nusikaltimuose. Šiais įrodymais patvirtinama tik aplinkybė, jog M. V. gabeno psichotropines medžiagas, paslėptas automobilyje CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gegužės 8 d. apie 00 val. 30 min. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Tačiau šios aplinkybės įrodymas neturi jokios reikšmės, sprendžiant A. M. kaltę dėl dalyvavimo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose, klausimą.
Apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas M. V. parodymais apie jo (A. M. ) dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Tačiau, teismas neįvertino aplinkybės, jog liudytojas M. V. pradėjo duoti parodymus tik po to, kai jam buvo pažadėta atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog apie nuteistojo tariamą nusikalstamą veiklą sužinojo iš telefoninių pokalbių įrašų turinio, su kurių stenogramomis buvo supažindintas ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis nurodo, kad M. V. , duodamas parodymus, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jam buvo būtina nurodyti asmenį, kuris organizavo nusikalstamą veiką. Ir jis siekdamas nuslėpti tikruosius bendrininkus, nurodė asmenį, su kuriuo bendravo kitais - verslo klausimais, tai pateikdamas, kaip bendravimą, derinant nusikalstamus veiksmus. Be to, nuteistasis nurodo, kad teismas taip vertino M. V. parodymus išteisintojo T. K. atžvilgiu, nurodydamas, jog M. V. ėmė siekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, o parodymus pradėjo duoti tik gavus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės garantijas. Todėl, teismas manė, kad M. V. parodymai T. K. atžvilgiu vertintini atsargiai. M. V. parodymus nuteistojo atžvilgiu vertino kaip tinkamus įrodymus, o parodymais T. K. atžvilgiu suabejojo.
Be to, nuteistasis nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis, apkaltinant jį padarius nusikaltimą, iš esmės pagrįstas neidentifikuotų telefoninių pokalbių įrašais. Bylą nagrinėjant teisme buvo prašoma patikrinti operatyvinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tai nebuvo padaryta, byloje nėra teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti patvirtinančių dokumentų. Nuteistasis pažymi, kad jeigu tam tikrus duomenis, kuriuos tirti prašo proceso dalyvis ar nusprendžia išreikalauti teismas, atsisakoma pateikti nagrinėti teisme, turi būti nurodomas įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remiantis informacija negali būti viešinama įrodymų tyrimo etapo metu. Be to, apeliantas mano, kad techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) 17 straipsnio reikalavimų, taip pat jo atžvilgiu atlikti operatyviniai veiksmai, kurie nenumatyti šiame įstatyme.
Taip pat nuteistasis A. M. nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog su jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu susijęs platesnis gerai organizuotų žmonių ratas nei nustatytas ir įvardintas šioje byloje. Iš to galima daryti prielaidą, jog nenustačius kitų asmenų ir jų atliekamų veiksmų, negalima teigti, jog nuteistajam priskirtini veiksmai yra nusikalstamos veikos organizatoriaus veiksmai, nes jam inkriminuojami veiksmai pagal jų apibūdinimą kaltinime ir nuosprendyje gali būti vertinami kaip vykdytojo ar padėjėjo, priklausomai nuo byloje nenustatytų asmenų veiksmų ir vaidmens. Kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, neturėjo vertinti nuteistojo veiksmų, kaip organizatoriaus ir paskirti griežtesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas nenustatė jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis organizavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Atsižvelgiant į tai, jog, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuojamus veiksmus, nesant jokių duomenų, jog M. V. priklausančioje automašinoje rastų psichotropinių medžiagų gabenimą organizavo nuteistasis, ar kitaip būtų prisidėjęs prie neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, teismas turėjo padaryti išvada, kad nuteistasis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė ir turi būti išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. M. bei jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis T. K. bei jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. M. bei išteisintajam T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu laikius, gabenus bei organizavus narkotinių medžiagų kontrabandą, o T. K. pagrįstai iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino, ką nepagrįstai skunduose ginčija nuteistasis A. M. ir prokuroras.
Motyvai dėl A. M. kaltės padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei jam paskirtos bausmės pagrįstumo
Nuteistojo A. M. pateikta įvykio versija, jog jis nėra susijęs su psichotropinių medžiagų laikymu, gabenimu bei jų kontrabanda, patikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai atmesta. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų A. R. , M. V. parodymai bei garso įrašai prie 2006 m. gegužės 22 d. techninių priemonių panaudojimo protokolo patvirtina, jog 2006 gegužės mėnesį iki 2006 m. gegužės 6 d. A. M. parinko nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, vykdytoją, davė jam nurodymus, organizavo narkotinių medžiagų paslėpimą automobilyje CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pasirengimą kelionei, vadovavo narkotinių medžiagų gabenimui iki Lietuvos Respublikos sienos bei kontrabandai per ją.
Iš liudytojo M. V. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad maždaug po mėnesio nuo prieš tai buvusios analogiškos kelionės, kurios metu jis nugabeno toje pačioje automobilio vietoje paslėptus paketus su milteliais į Norvegiją, nuteistasis A. M. jam paskambino ir pasiūlė dar kartą vykti į tokią pat kelionę, o M. V. sutiko (t.5, b.l.51-52). Šias aplinkybes patvirtina 2006 m. balandžio 7 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis iš kurio matyti, jog A. M. nurodo M. V. atvaryti automobilį, nes reikia ruošti kelionei, be to A. M. klausia ar M. V. sutinka vykti dar kartą, pastarasis sutinka (t.1, b.l. 119).
Aplinkybę, kad A. M. nurodė M. V. , jog automobiliu bus gabenamos psichotropinės medžiagos, patvirtina 2006 m. gegužės 7 d. užfiksuotas A. M. ir M. V. telefoninis pokalbis. A. M. su M. V. kalbant apie automobilį, A. M. nurodo, jog ten paslėpta 10 paketų „ten dabar yra aštuoni rulonai sudėti“ ir tuojau patikslina, jog „ne aštuoni, bet dešimt“ (t.1, b.l.131). Liudytojas M. V. apklausų metu parodė, jog „rulonais“ šiame pokalbyje vadinti paketai su psichotropine medžiaga. 2006 m. gegužės 8 d. automobilio apžiūros įvykio vietoje protokolas patvirtina, kad būtent toks kiekis, t.y., 10 paketų su psichotropinėmis medžiagomis, automobilyje Chrysler patikrinimo metu ir buvo rastas (t.1, b.l. 19-20). Iš 2006 m. birželio 6 d. specialisto išvados Nr. 4059 matyti, jog ši automobilio apžiūros metu paimta psichotropinė medžiaga yra metamfetaminas, kurios bendroji masė yra 3424,35 g (t.1, b.l. 74-75). Liudytojas A. R. parodė, jog iš darbo kriminalinėje policijoje jam yra žinoma, jog „kiliminės dangos rulonais“ nusikalstamo pasaulio atstovų žargonu vadinami paketai su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis (t.5, b.l. 58-59).
Liudytojas M. V. parodė, jog ankstesnės kelionės metu, išimant paslėptus paketus su milteliais, sulaužė automobilio vidinę plastmasinę panelę, kurioje sumontuota automobilio šildymo ir vėdinimo sistema. Nuteistasis A. M. šį automobilį prieš 2006 m. gegužės 7 d. išvykimą perdavė jam jau su pakeista panele, o panelėje analogiškai buvo paslėpti paketai, kuriuos 2006 m. gegužės 8 d. surado ir paėmė muitinės pareigūnai. Panelės pakeitimu bei psichotropinės medžiagos paslėpimu joje rūpinosi A. M. (t.5, b.l. 50-53). Tokius liudytojo M. V. parodymus patvirtina 2006 m. balandžio 7 d. užfiksuotas telefoninio pokalbio įrašas, iš kurio matyti, jog M. V. klausia A. M. , ar nereikia sutvarkyti automobilio vidaus. A. M. liepia nieko nedaryti, tik atvaryti automobilį bei sako, kad reiks pirkti detales (t.1, b.l. 111). Aplinkybę, kad A. M. rūpinosi šios automobilio detalės pakeitimu patvirtina ir 2006 m. balandžio 11 d. padarytas garso įrašas, kur užfiksuota kaip A. M. skambina automobilių detalių pardavėjui ir ieško būtent šios detalės (t.1, b.l. 114). Sekančią dieną A. M. informuoja kitus asmenis, jog automobilį galima komplektuoti (t.1, b.l. 116).
Iš M. V. parodymų taip pat matyti, jog narkotinių medžiagų gabenimo tikslu prieš išvykimą nuteistasis A. M. ne kartą kontaktavo su M. V. . Nuteistasis A. M. nurodė M. V. susirasti pakeleivius. M. V. sutarė su T. K. ir I. B. . A. M. jiems nupirko kelto bilietus. Be to, siekiant užmaskuoti kelionės tikslą ir nesukelti įtarimo pasienio kontrolės metu, A. M. nurodė M. V. įsidėti daugiau įrankių. A. M. nurodė M. V. išvykimo laiką, maršrutą. Išvykimo dieną perdavė M. V. automobilį, raktelius, dokumentus, kelto bilietus, SIM korteles ryšiui palaikyti. M. V. parodė, jog A. M. apmokėjo kelionės išlaidas bei atlyginimą už psichotropinių medžiagų gabenimą, iš viso 2000 eurų. Dalį sumokėjo avansu, o likusią 1100 eurų dalį sumokėjo prieš pat kelionę (t.5, b.l. 50-58). Šiuos M. V. parodymus atitinka techninių priemonių panaudojimo protokole užfiksuoti nuteistojo A. M. ir M. V. telefoniniai pokalbiai. 2006 m. balandžio 7 d. A. M. mini M. V. planuojamą išvykimo datą, nurodo atvykti sekančią dieną vakare (t.1, b.l. 111). 2006 m. balandžio 25 d. A. M. skambina M. V. ir nurodo, jog savaitgalį planuotų išvykimą, tačiau tiksli išvykimo data dar neaiški „..jeigu viskas gerai, savaitgalį, žinai, ant starto“, kad automobilis turi būti paruoštas ketvirtadienį, kad konkrečiau apie išvykimą M. V. dar praneš „...nu tai aš duosiu žinot... nu dar bus ketvirtadienį viskas aišku“. M. V. patvirtina, kad suprato bei sutarė „nu, gerai“ (t.1, b.l. 124). 2006 m. gegužės 4 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis, kur A. M. skambina M. V. ir nurodo, jog šis pateiktų kartu su M. V. vyksiančių asmenų duomenis „..man reikia duomenų, kas važiuos“, bei nurodo, kad M. V. turi išvykti sekmadienį į vakarą, t.y. 2006 m. gegužės 7 d., sutaria kad M. V. tą pačią dieną, t.y. 2006 m. gegužės 4 d. arba vėliausiai sekančią dieną atvežtų pakeleivių pasus „..pasus reikia, kas važiuos ... davežk tada, jau rytoj tai vėliausiai, bet būt gerai, kad šiandien vakare“. Tą pačią dieną užfiksuotas pokalbis, kuriame A. M. vėl skambina M. V. , klausia, ar šis jau susirado su kuo važiuos „Na, tai tu susiradai su kuo važiuosi jau“, M. V. , atsako teigiamai, tačiau sutaria su A. M. , jog pasus pateiks sekančią dieną „...nu, kaip yra jisai, bet negaliu aš dar paimti“, „...aš atvažiuosiu pats jaučiu rytoj...“ (t.1, b.l. 127-128). 2006 m. gegužės 5 d. užfiksuotas pokalbis, kuriame A. M. ragina M. V. pakeleivių dokumentus pateikti kuo greičiau nes kitaip jis nebesuspės planuotam laikui pirmadieniui (2006-05-08) nupirkti bilietų keltui „..žinok skubinkis...,nes pirmadienio rytui bilietus perku“ (t.1, b.l.129). Tą pačią dieną prieš užsakydamas bilietus A. M. tikslinasi M. V. perkėlos, esančios numatytame maršrute pavadinimą „Nu žiūrėk, iš kokios jūs ten kėlėtės...kaip ten vadinas... man užstrigo...Poldinski-Kpoltenskaras..“, M. V. atsiklausęs „..ar iš ten pat varysim...“ patikslina, jog kelto maršrutas „Paldiski-Kapelskaras“ (t.1, b.l 130). Be to, iš asmens kratos bei daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2006 m. gegužės 8 d., M. V. sulaikius ties Lietuvos valstybės siena, iš jo paimta kelionės užsakymo kortelė su apmokėjimo čekiu. Iš jų matyti, jog tą pačią dieną 2006 m. gegužės 5 d. Kauno m. agentūroje „Krantas travel“ buvo užsakytas bei apmokėtas automobilio bei trijų asmenų (M. V. , T. K. ir I. B. ) perkėlimas maršrutu Paldiski-Kaperlskar 2006 m. gegužės 8 d., 10 val. (t.3, b.l. 3, t.4, b.l. 51-53). M. V. patvirtino, jog šią kortelę ir čekį prieš išvykimą jam perdavė nuteistasis A. M. . Prieš tai jis A. M. buvo perdavęs I. B. ir T. K. asmens duomenis. 2006 m. gegužės 5 d. telefoninio pokalbio įrašas patvirtina, jog A. M. tokių duomenų reikalavo iš M. V. . 2006 m. gegužės 6 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis, kuriame A. M. ryte skambina M. V. ir primena, kad šis 2006 m. gegužės 7 d. vakare ruoštųsi kelionei „...žiūrėk rytoj vakarui ruoškis“, nurodo įsidėti įrankių, kad važiuojant per sieną nekiltų įtarimų dėl kelionės tikslo „..tai susirinkit ten vėl visokių instrumentų <...> paimkit, daugiau sudėkit <...> nu, kad normaliai viskas eitųsi“ bei nurodo atvykti rytoj septintą valandą „...nu, tai rytoj septintai atvarykit“ (t.1, b.l. 132-133). Tą pačią dieną V. M. skambina M. V. ir nurodo atvykti prie namų paimti automobilį, atvykti apie dešimtą valandą, kad suspėtų nuvykti iki kelto sekančią dieną dešimtą „reikia išvažiuot, žinai, kad spėtum dešimtai valandai jau ten“. Iš 2006 m. gegužės 5 d. užfiksuoto A. M. ir M. V. telefoninio pokalbio įrašo matyti, jog A. M. prašo M. V. surašyti ankstesnėje kelionėje patirtas išlaidas „Tu kiek atsiminsi gali surašyti kiek tau kainavo visa ta kelionė, be tų papildomų visų tavo, kur tu ten ką darei“ (t.1, b.l. 110). M. V. prašo kompensuoti atvykimo į sutartą susitikimą prieš kelionę su A. M. išlaidas „Arūnčikai, turėsi duoti man litų .... nu aš už 20 litų užsipyliau, daugiau pinigų negavau“. A. M. sutinka „Gerai, davai.“ (t.1, b.l.130). 2006 m. gegužės 6 d., t.y., likus 1 dienai iki išvykimo, užfiksuotas A. M. ir M. V. pokalbis, iš kurio matyti, jog A. M. nurodo atiduos M. V. likusią nesumokėtą sutartą sumą „atiduodu aš tau ten< ...> kiek ten liko <...> liko ten štuka du šimtai kažkur tai“ (t.1, b.l. 132-133). M. V. parodė, jog tam, kad paslėpti automobilio šildymo panelėje psichotropines medžiagas, reikia atlikti nemažą darbą ir ardymų. Tuo rūpinęsis A. M. išlaidas pasiūlė dalintis per pusę. Tą patvirtina 2006 m. gegužės 7 d. užfiksuoto A. M. ir M. V. pokalbio turinys A. M. su M. V. aptaria 200 eurų išlaidas „įdėjimui“ ir A. M. pasiūlo - „šimtas nuo manęs, šimtas nuo tavęs“. (t.1, b.l. 133). Todėl pagal M. V. parodymus A. M. jam sumoka ne visą likusią 1200 eurų sumą, bet 1100 eurų.
Be to, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aplinkybę, kad A. M. susijęs su 2006 m. gegužės 8 d. Lietuvos – Latvijos pasienyje automobilyje Chrysler Voyager rasto didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimu, iš dalies patvirtina užfiksuoti pokalbiai iš nuteistojo A. M. telefono jau po M. V. sulaikymo. Iš šių pokalbių matyti, jog asmuo, kalbėjęs iš A. M. telefono labai susirūpinęs M. V. dingimu, kaip vėliau paaiškėjo sulaikymu, dėl to kalbėjusiajam gali kilti labai rimtų pasekmių. Daugelis šių pokalbių fiksuoti iš A. M. ir G. B. telefonų. Liudytojas G. B. parodė, jog savo telefonu aptariamu laiku naudojosi tik jis vienas, ir patvirtino, jog apie M. V. dingimą kalbėjo su A. M. (t.5, b.l. 47). Todėl, apygardos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad tarp šių numerių užfiksuoti pokalbiai vyko tarp A. M. ir G. B. . Iš šių bei kitų laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 8 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. iš A. M. telefono užfiksuotų pokalbių įrašų matyti, jog A. M. susirūpino, kad asmenys turėję vykti keltu iš Paldiski-Kapelskaras, į numatytą vietą nenuvyko. Iš M. V. parodymų ir fiksuotų telefoninių pokalbių įrašų (t.1, b.l 130) matyti, jog būtent šiuo keltu, aptartu laiku, A. M. nurodymu turėjo vykti būtent M. V. su T. K. ir I. B. . Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad su M. V. negalima susisiekti, „..ar jį kas uždarė, ar kur nors užkasė“, kad situacija dėl to yra labai rimta ir reikia imtis priemonių (t.1, b.l. 137-143).
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad sugretinus M. V. parodymus bei techninių priemonių pagalba užfiksuotus telefoninių pokalbių įrašus matyti, jog nuteistajam A. M. nurodžius, M. V. perdavė jam automobilį Chrysler Voyager po 2006 m. balandžio 7 d. (t.1, b.l. 111). Po to, A. M. rūpinosi psichotropinių medžiagų paslėpimu automobilyje, o 2006 m. gegužės 6 d. nurodė M. V. atvykti ir pasiimti automobilį, jau paruoštą kelionei. M. V. automobilį iš A. M. jo namų kieme pasiėmė 2006 m. gegužės 7 d. Tai patvirtina, jog laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos dienos tarp 2006 m. balandžio 12 d. ir 2006 m. gegužės 7 d., kai A. M. automobilį perdavė M. V. , automobilis su jame esančiomis psichotropinėmis medžiagomis buvo A. M. žinioje. Šios aplinkybės rodo, jog šiuo laikotarpiu iki automobilio perdavimo M. V. , A. M. neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų.
Visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. M. susitardamas su atleistu nuo atsakomybės M. V. dėl didelio kiekio narkotikų gabenimo, parinko vykdytoją šiam labai sunkiam nusikaltimui daryti. Organizuotos grupės nariai A. M. ir M. V. turėjo skirtingus vaidmenis. A. M. rengė nusikalstamą veiką: parinko vykdytoju M. V. , parengė automobilį narkotinėms medžiagoms gabenti, numatė narkotinių medžiagų gabenimo maršrutą, numatė ir nurodė priemones kelionės tikslui užmaskuoti, perdavė M. V. ryšio priemones bei vadovavo šiai nusikalstamai veikai, nurodydamas M. V. , kokius veiksmus ir kada šis turi atlikti, perdavė M. V. lėšas kelionės išlaidoms apmokėti. M. V. nuteistojo A. M. nurodymu turėjo susirasti daugiau kartu vyksiančių asmenų, nustatytu laiku paimti iš A. M. automobilį su narkotinėmis priemonėmis bei gabenti jas A. M. nurodytu laiku vykstant per Lietuvos Respubliką bei kertant valstybinę sieną į Švedijos Karalystę, pakrauti į automobilį įrankių, kad taip užmaskuoti kelionės tikslą. Sudėtingą veiką dariusių asmenų organizaciją patvirtina ir tai, jog M. V. tiksliai nežinojo, kam ir kur turės pristatyti narkotines medžiagas, tą kelionės metu jam taip pat turėjo nurodyti nuteistasis A. M. . Kolegija mano, kad visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog būtent A. M. atliko veiksmus, kurie yra priskiriami nusikalstamos veikos organizatoriui ir nusikaltimo vadovui. Būtent jis vadovavo ir organizavo didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Vien nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad apygardos teismas konstatavo, jog su šia nusikalstama veika gali būti susijęs platesnis ratas asmenų, neleidžia spręsti, kad nuteistojo A. M. vaidmuo darant šią veiką buvo antraeilis.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį, nes A. M. , veikdamas organizuotoje grupėje su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniu M. V. bei pasitelkę T. K. (nesuvokusį apie savo bendrininkavimą, padedant daryti šią nusikalstamą veiką), susitarę neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija ir kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, su bendrininku numatydami bendrą nusikaltimo rezultatą, parengė šių medžiagų gabenimą, neteisėtai jas laikė bei vadovavo šioms nusikalstamoms veikoms.
Kolegijos nuomone nuteistasis nepagrįstai kritikuoja atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo M. V. parodymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išties M. V. pateikus neginčijamus jo kaltės įrodymus, pastarasis suvokė, jog jam gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl suvokdamas savo antraeilį vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme, nusprendė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir padėti atskleisti šią nusikalstamą veiką. Tokią galimybę numato BK 39¹ straipsnio 1 dalis. Nuo to momento, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis davė nuoseklius parodymus toje dalyje, kurioje jie susiję su nuteistuoju A. M. . Apelianto nurodoma aplinkybė, kad M. V. parodymus davė tik gavęs garantijas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nesumenkina pastarojo liudytojo parodymų reikšmės bei įrodomosios vertės, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis. Juolab, kad šio liudytojo parodymus patvirtina ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole užfiksuoti duomenys, dalį jo nurodytų faktinių aplinkybių patvirtina ir išteisintojo T. K. parodymai, taip pat G. B. parodymai. Kolegijos nuomone, esant nustatytoms tokioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. V. apkalba nuteistąjį A. M. , teismas M. V. parodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.
Kartu kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. M. nepagrįstai apeliaciniame skunde abejoja ir dėl duomenų, gautų klausantis jo telefoninių pokalbių, teisėtumo bei nepagrįstai mano, kad apygardos teismas nepatikrino ar šie įrodymai gauti teisėtai. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad šiuo atveju buvo faktinis pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus A. M. atžvilgiu. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo išreikalautas Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato išslaptintas 2006 m. balandžio 3 d. motyvuoto rašto Nr. 20-8/1-ĮS-70s „Dėl teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka“ išrašas. Be to, šią aplinkybę tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas, pareigūnas A. R. . Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų bei liudytojo A. R. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad buvo gauta operatyvinė informacija, jog Kauno mieste yra susibūrusi grupė asmenų, kurie vykdo automobilių vagystes ir kitus nusikaltimus bei kokiais telefono numeriais jie naudojasi, buvo kreiptasi dėl šių telefonų pasiklausymo į prokuratūrą, po to į teismą, ir buvo vykdoma šių telefonų kontrolė. Vykdant šiuos operatyvinius veiksmus gauta informacija ir apie kitą nusikalstamą veiką bei asmenis, kurie tikėtina vykdė, t.y. organizavo ir gabeno narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Ši informacija buvo perduota Muitinės kriminalinei tarnybai. Be to, iš liudytojo A. R. parodymų matyti, kad jis vykdydamas operatyvinį tyrimą bei teisėtai klausydamasis sankcionuotų telefoninių pokalbių nustatė, jog telefonais, kurių numeriai Nr. 8-687 40997 ir 8-671 87092 naudojosi A. M. . Kalbantysis prisistatydavo vardu A., pavarde M., minėdavo savo namų adresą, savo įmonės duomenis. Šias aplinkybes patvirtina užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinės (t.1, b.l. 109-150). Liudytojas M. V. susipažinęs su telefoniniais pokalbiais, patvirtino užfiksuotų jo ir A. M. pokalbių tikrumą. Be to, A. M. ir G. B. užfiksuotų telefoninių pokalbių tikrumą patvirtina ir liudytojo G. B. parodymai. Šis liudytojas parodė, jog jis vienas naudojosi išklotinėse prie techninių priemonių panaudojimo protokolo nurodytu telefoniniu numeriu bei, kad šiuo telefonu kalbėjosi su A. M. apie M. V. dingimą bei sulaikymą (t.5, b.l. 48). Pats nuteistasis A. M. neneigė, kad jis naudojosi telefonais, kurių numeriai Nr. 8-687 40997 ir 8-671 87092. Todėl, apygardos teismui pagrįstai nekilo abejonių, jog pasiklausyti ir užfiksuoti būtent A. M. pokalbiai apie narkotinių medžiagų gabenimo organizavimą bei gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Dėl šios priežasties operatyvinis tyrimas buvo tęsiamas, buvo teisėtai klausomasi telefoninių pokalbių ir ši operatyviniu būdu gauta informacija buvo perduota muitinės kriminalinių tyrimų tarnybai. Be to, liudytojas A. R. , apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad operatyvinį tyrimą jis vykdė vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymu, apie šį tyrimą žinojo jo vadovybė, pokalbių buvo klausomasi gavus atitinkamų teisminių instancijų sutikimą. Apie operatyvinio tyrimo metu gautą informaciją jis informavo Muitinės kriminalinę tarnybą, kuri ir sprendė ar tikrinti toliau šią informaciją ar ne. Muitinės kriminalinė tarnyba nusprendusi patikrinti ar ši informacija teisinga, 2006 m. gegužės 8 d. patikrino automobilį CHRYSLER VOYAGER v/n (duomenys neskelbtini) ir jame aptiko narkotines medžiagas. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent ta faktinė aplinkybė, jog minėtame automobilyje buvo aptiktos narkotinės medžiagos ir buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu operatyvinė medžiaga su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais į bylą pateikta vėliau, jau atliekant ikiteisminį tyrimą. Liudytojas A. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis kaip policijos pareigūnas, teisėtai klausydamasis telefoninių pokalbių dėl kitų galimai daromų nusikalstamų veikų ir sužinojęs jog vykdoma kita nusikalstama veika, susijusi su narkotinių medžiagų kontrabanda, privalėjo pranešti apie tai kitoms teisėsaugos institucijoms, kurios betarpiškai užsiima tokių nusikalstamų veikų tyrimu bei prevencija. Kartu kolegija pastebi, kad iš šioje baudžiamojoje byloje esančio Kauno m. VPK 2008 m. vasario 7 d. rašto NR. 20-8/1-S-654 matyti jog buvo ir teisinis pagrindas operatyviniam tyrimui dėl galimai vykdomų nusikalstamų veikų susijusių su transporto priemonių vagystėmis. Tai Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2006 m. balandžio 5 d. nutartis Reg. Nr. 393. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad policijos pareigūnai teismui pateikiamuose oficialiuose raštuose nurodytų klaidingas aplinkybes. Be to, prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nei prokuratūros teikime teismui, nei Kauno apygardos teismo nutartyje sankcionuoti operatyvinius veiksmus tikrai nebuvo nurodyta daugiau faktinių duomenų nei nurodyta policijos išslaptinto ir teismui pateikto 2006 m. balandžio 3 d. motyvuoto rašto Nr. 20-8/1-ĮS-70s „Dėl teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka“ išraše. Kolegija taip pat pastebi, kad visi operatyvinio tyrimo metu užfiksuoti duomenys buvo patikrinti ir BPK numatytais procesiniais veiksmais, t.y. buvo apklausti liudytojai M. V. , G. B. , kurie patvirtino, kad tokie pokalbiai buvo ir kad šiuose pokalbiuose jie bendravo su A. M. . Taigi, remdamasi šių liudytojų parodymais, kolegija atmeta ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas neidentifikuotų telefoninių pokalbių įrašais.
Be to, kolegija konstatuoja, kad techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas, buvo surašytas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnyje numatytų reikalavimų, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojoje byloje yra 2006 m. gegužės 22 d. techninių priemonių panaudojimo protokolas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kokie operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti ir atliekami, bei kokiu tikslu tai buvo daroma, kokios techninės priemonės tam buvo panaudotos. Protokole nurodyta, kad techninės priemonės buvo naudojamos specialia tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu šis protokolas buvo patikslintas, tačiau jis buvo patikslintas nekeičiant jo esmės, t.y. nurodyta, kokios konkrečiai techninės priemonės buvo naudojamos, nurodytas siekiamas rezultatas, bei operatyvinių veiksmų metu užfiksuotos informacijos turinys. Nuteistasis taip pat nepagrįstai skunde nurodo, kad jo atžvilgiu atliktas operatyvinis veiksmas – garso įrašymas, tačiau tokio operatyvinio veiksmo nenumato Operatyvinės veiklos įstatymas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas numato operatyvinį veiksmą – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Būtent šio operatyvinio veiksmo samprata suponuoja ir telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą, kas ir buvo padaryta šiuo konkrečiu atveju.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nepažeisti Operatyvinės veiklos įstatymo 3 ir 17 straipsnių reikalavimai. Operatyviniais veiksmais gauti duomenys yra reikšmingi bylai išnagrinėti, jie gauti teisėtai, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, remiantis šiais duomenimis buvo išaiškintas nusikaltimas ir jį padarę asmenys, todėl apygardos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje už jo padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl paskyrė nuteistajam tinkamą bausmę. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su bausmės dydžiu todėl, kad jo manymu teismas, nepagrįstai jį pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie nuteistojo argumentai paneigti aukščiau šioje nutartyje sprendžiant jo padarytos nuskalstamos veikos kvalifikavimo klausimą.
Taigi, kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę nuteistajam A. M. apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis padarė labai sunkų ir sunkų tyčinius nusikaltimus, buvo jų organizatorius, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Nuteistojo laikytas ir gabentas psichotropinių medžiagų kiekis keliasdešimt kartų viršija labai didelio masto kriterijus. Be to, teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. jog jis nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje. Kartu įvertinta ir nuteistojo asmenybė, jis anksčiau neteistas, turi šeimą ir mažamečių vaikų. Todėl, apygardos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes nuteistajam pagrįstai skyrė griežtesnę, nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę (BK 54 str., 61 str.), kas taip pat nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad paskirtos nuteistajam A. M. bausmės dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.
Motyvai dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas nepagrįstas T. K. išteisinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį
Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai išteisino T. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, kas nepagrįstai ginčijama prokuroro apeliaciniame skunde.
Išteisintasis T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad M. V. pažįsta apie 1,5 metų. Gyvena netoliese. Žino, kad M. V. Kaune prekiauja automobiliais. Kartu su juo 2006 pavasarį buvo išvykę į Švediją ieškoti darbo. Tai buvo maždaug kovo mėnesį. Važiavo M. V. automobiliu CHRYSLER VOYAGER per Latviją, Estiją. Turėjo remontuoti jachtas – ruošti jas dažymui. Už darbą per mėnesį turėjo uždirbti apie 2000 eurų, dirbdami nelegaliai. Būtų gyvenę prie Stokholmo, šalia Mariaus draugo, vardu Dainius, pas kurį pirmą kartą nuvykę ir nakvojo. Tačiau, darbo nerado, todėl grįžo namo. Grįždami vyko per Vokietiją, Norvegiją, Daniją, Lenkiją. Vokietijoje pirko automobilines magnetolas, kad pardavę gautų pinigų kelionės išlaidoms atlyginti. Nusipirko apie 100 magnetolų, už kurias mokėjo 1-2 eurus už vienetą. Norėjo iš bendrų pinigų pirkti automobilį, kurį būtų pargabenę ant tralo. Kelionė truko apie savaitę laiko. Į kelionę buvo pasiėmę po 700 eurų. Pinigus leido bendrai. Pinigai buvo sudėti į bendrą piniginę. Vairavo pasikeisdami. Išvykstant iš Lietuvos, vairavo M. V. , Švedijoje, taip pat, o Norvegijoje vairavo jis (T. K. ). Pasikeisdavo, kai pavargdavo. Jokių paketų su milteliais automobilyje nematė, automobilio ventiliacijos ir šildymo panelė sugadinta nebuvo. Grįžę į Lietuvą vėl susitarė su M. V. vykti į Švediją dirbti. Išvyko apytikriai po mėnesio nuo pirmos išvykos. Visus kelionės dokumentus tvarkė M. V. . Išvykimo datą nurodė prieš savaitę. Jam buvo perdavęs savo dokumentus, kad nupirktų bilietus keltui. Išvyko trise – M. V. , jis ir I. B. , tuo pačiu M. V. automobiliu, kaip ir pirmą kartą. Jis įsėdo Elektrėnuose, I. B. paėmė kelyje prie Elektrėnų. Pakeliui Kaune keitė valiutą bei pirko maisto. Iki pasienio automobilį vairavo M. V. . Lietuvos - Latvijos pasienyje buvo sulaikyti pareigūnų, už priekinės panelės pareigūnai rado paslėptus paketus. Iš kur jie ten atsirado, paaiškinti negali. Kiek pamena, važiuojant į Švediją pirmą kartą, automobilio ventiliacija ir šildymo panelė sugedusi nebuvo, antrą sykį, taip pat, nes šalta nebuvo, langai nerasojo. A. M. iki suėmimo nepažinojo, telefono numerio neturėjo. Pirmą kartą dėl kelionės su M. V. tarėsi iš anksto, ruošėsi prieš kelias savaites. Antrą kartą paskambino M. V. ir pasakė, kad reikia skubiai važiuoti. Susiruošė maždaug per savaitę ir išvažiavo. Antrą sykį kartu važiavo M. pažįstama I. B. . Ar ji turėjo kelionei pinigų, nežino. T. K. parodė, jog vyko dirbti į Švediją, o apie psichotropines medžiagas jam nieko nebuvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Šios, išteisintojo T. K. pateiktos versijos nepaneigia baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, ką išsamiai ir visapusiškai apygardos teismas aptarė skundžiamame nuosprendyje. Taip pat šios versijos nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.
Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta T. K. atliktų veiksmų, kuriais jis būtų įgijęs psichotropines medžiagas ar kaip vykdytojas jas gabenęs Lietuvos Respublikos teritorija bei kontrabanda.
Žemesnės instancijos teismas
Išteisintasis T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju A. M. bei liudytoju M. V. . Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu kaltinamas T. K. , padaromos tik tiesiogine tyčia. Kitaip tariant, darydamas šias nusikalstamas veikas asmuo turi suvokti pavojingą šių nusikalstamų veikų pobūdį ir norėti taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje be kitų svarbių aplinkybių turi būti konstatuota, kad yra bendrininkų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Išties, iš M. V. parodymų bei jo ir A. M. telefoninių pokalbių įrašų matyti, jog išteisintajam T. K. minėtose nusikalstamose veikose, buvo numatytas padėjėjo vykdytojui M. V. vaidmuo. Tokį asmenį turėjo susirasti pats liudytojas M. V. . Šis asmuo turėjo vykti kartu, kad sudaryti įvaizdį, jog automobilio ekipažas vyksta į užsienį uždarbiauti, tuo nukreipiant kontroliuojančių pasienį pareigūnų dėmesį nuo psichotropinių medžiagų kontrabandos. Be to, esant dideliam kelionės atstumui, jis būtų padėjęs kelyje vairuoti automobilį. Iš M. V. parodymų bei aukščiau minėtų A. M. ir M. V. telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad automobilį su psichotropinėmis medžiagomis, raktelius ir dokumentus A. M. perdavė ne T. K. , o M. V. tam, kad šis įvykdytų sutartą planą ir nugabentų jas į Švediją. M. V. parodė, jog T. K. tuo metu sėdėjo M. V. automobilyje. Išteisintasis T. K. iš viso neigia tuo metu buvęs Kaune. Bet kuriuo atveju akivaizdu, jog automobilis, rakteliai ir dokumentai buvo perduoti būtent M. V. žinion. M. V. parodymai bei užfiksuotų telefoninių pokalbių įrašai taip pat patvirtina, jog dėl paslėptų automobilyje psichotropinių medžiagų perdavimo bei jų gabenimo A. M. bendravo su M. V. . Su T. K. A. M. nebuvo pažįstamas ir jokių ryšių nepalaikė. Tai pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino tiek M. V. (t.5, b.l. 54), tiek išteisintasis T. K. (t.5, b.l. 42). Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, jog A. M. nurodė M. V. pateikti kartu vyksiančių asmenų duomenis (tame tarpe ir T. K. ), reikalingus kelto bilietui nupirkti, nes pats tokių duomenų neturėjo. Gabenant psichotropines medžiagas, nuteistasis A. M. ryšį palaikė su M. V. . M. V. parodė, kad paskambinus A. M. , atsiliepė T. K. , tačiau jis telefoną kalbėti perdavė M. V. (t.3., b.l.49). Dėl užmokesčio už narkotikų pergabenimo su A. M. tarėsi taip pat M. V. . Atlyginimą už šią veiką ir pinigus kelionei A. M. perdavė būtent M. V. . Automobilis buvo užregistruotas M. V. vardu ir nuo perdavimo 2006-05-07 iki sulaikymo buvo M. V. žinioje. Išteisintasis T. K. nežinojo narkotikų siuntos adresato. Nuteistojo A. M. ir kitų asmenų pokalbių įrašai, užfiksuoti po M. V. , T. K. ir I. B. sulaikymo su psichotropine medžiaga patvirtina, jog nutrūkus ryšiui, buvo ieškoma būtent M. V. ir iš pokalbių turinio galima spręsti, jog kaip tik jis laikytas atsakingu už psichotropinės medžiagos pristatymą į numatytą vietą. Įvertinusi šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išskyrus liudytojo M. V. parodymus, byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pats išteisintasis T. K. žinojo ar suprato jog jiems važiuojant į Švediją bus vežamos narkotinės medžiagos bei, kad jam numatytas padėjėjo vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką. Neužfiksuotas nė vienas T. K. telefoninis pokalbis, patvirtinantis minėtas aplinkybes, nė vienas liudytojas išskyrus M. V. nepatvirtino, kad T. K. žinojo apie paminėtų asmenų daromą nusikalstamą veiką ir buvo aktyvus jos dalyvis. Vien išteisintojo buvimas automobilyje, kuriame paslėptos narkotinės medžiagos, negali būti vertinamas kaip aplinkybė patvirtinanti, jog jis žinojo apie tokį neteisėtą krovinį.
Atmetami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad tiek liudytojo M. V. parodymai, tiek ir užfiksuoti šio liudytojo bei nuteistojo A. M. telefoniniai pokalbiai patvirtina išteisintojo T. K. kaltę padarius jam inkriminuotas veikas. Prokuroras skunde teigia, kad pokalbių suvestinėse nėra jokių pokalbių ar užuominų apie tai, kad M. V. kartu su T. K. ruošiasi kelionei dėl darbo paieškos, priešingai, juose kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą. Išties, kolegija sutinka, kad tokių duomenų užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose nėra, tačiau kartu pastebėtina, kad išskyrus M. V. parodymus, jokie bylos duomenys nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad T. K. žinojo tikrąjį šios kelionės tikslą, t.y. kad bus gabenamos narkotinės medžiagos, o ne ieškomas darbas. Jau minėta, kad jokių išteisintojo T. K. telefoninių pokalbių neužfiksuota. Pats išteisintasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad ir pirmos, ir antros kelionės metu vyko į Švediją tikėdamasis gauti darbą (t.3, b.l. 136-137, t.5, b.l.41). T. K. parodymus, kad pasiūlius M. V. vyko į Švediją ieškoti darbo, patvirtina liudytojos I. B. parodymai, jog pažįstamas M. V. jai pasiūlė vykti į Švediją, kur jis su T. K. dirbs, o ji šeimininkaus (t.2, 122-123, t.5, b.l. 96-97). Iš aukščiau paminėtų nuteistojo A. M. ir liudytojo M. V. telefoninių pokalbių matyti, kad išties kelionės tikslui nuslėpti buvo paimta įvairių darbo įrankių. Todėl, kolegija mano, kad šiuo atveju negalima atmesti galimybės, jog M. V. tikrąjį kelionės tikslą mėgino nuslėpti ne tik nuo pasienio pareigūnų, bet ir nuo T. K. bei I. B. . Juolab, kad ir pats M. V. pirmos instancijos teisme parodė, kad pirmos kelionės metu buvo kalba, jog jei bus darbo, jie pasiliks dirbti prie laivų (t.5, b.l. 50). M. V. patvirtino, jog antros kelionės metu taip pat buvo kalbama apie tai, kad T. K. ieškos darbo (t.5, b.l. 54). Taigi, kolegijos nuomone, remtis vien liudytojo M. V. parodymais, įrodinėjant T. K. kaltę, šiuo atveju negalima. Juolab, kad šio liudytojo parodymų nepatvirtina nei kiti liudytojai, nei jokie operatyvinių veiksmų metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, skirtingai nei nuteistojo A. M. atveju. Be to, pastebėtina, kad liudytojo M. V. parodymai toje dalyje, kurioje jie susiję su tariamu T. K. dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, nėra tokie nuoseklūs kaip toje dalyje, kurioje šiais parodymais įrodinėjama A. M. kaltė. Visų pirma, išteisintojo T. K. atžvilgiu tam tikras M. V. parodymų nenuoseklumas matyti iš to, kad M. V. teismo posėdyje parodė, jog T. K. kaip bendrininkui sumokėjo A. M. duotais pinigais. Iš pradžių liudytojas teigė, jog T. K. už antrąją kelionę (2006-05-07) nemokėjo. Teisiamajame posėdyje teigė, jog T. K. už tai, kad jis vyks kartu, avansu sumokėjo 400 eurų, kitą kartą parodė, jog sumokėjo 100 eurų, kad neprisimena, ar už antrąją kelionę mokėjo, o iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo seka, kad nemokėjo, tačiau likusiais po kelionės pinigais būtų su T. K. pasidalinęs, jei jie nebūtų sulaikyti (t.3, b.l.51). Pats T. K. neigia gavęs pinigus iš M. V. ir nuosekliai nurodo, kad tai jis mokėjo už kelionę M. V. . Liudytoja I. B. taip pat patvirtino, kad į kelionę važiavo už M. V. ir T. K. pinigus, o M. V. jai sakė, kad pinigai jų abiejų (t.5, b.l.96). Išteisintasis T. K. paaiškino, jog po pirmesnės kelionės iš M. V. gavo pinigų, tačiau tai buvo pasidalinti pinigai už perparduotas magnetolas, kurias jie grįždami pigiai nupirko Vokietijoje. Antra, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, jog versija apie vykimą dirbti yra išgalvota ir abiejų su išteisintuoju T. K. susitarta. Tokius parodymus M. V. tvirtino ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teisiamojo posėdžio metu M. V. taip pat tvirtino, jog T. K. tikrai vyko dirbti, ką atitinka ir liudytojos I. B. parodymai. Prokuroro skunde nurodomas argumentas, kad T. K. už savo pinigus į kelionę vykti negalėjo nes neturėjo darbo, šiuo atveju nepaneigia galimybės, kad pastarasis galėjo turėti savo lėšų.
Kolegijos nuomone, nepagrįsti ir prokuroro argumentai, kad T. K. neturėjo laiko darbo paieškoms, nes automobilis CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ne M. V. , o A. M. , kuris buvo suinteresuotas kuo greičiau jį susigražinti. Išties, minėtas automobilis faktiškai priklausė nuteistajam A. M. . Tokias aplinkybes patvirtino ir M. V. , tai iš dalies patvirtina ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog išteisintasis T. K. žinojo apie automobilio faktinę priklausomybę, juolab, kad A. M. jis nepažinojo, o minėta transporto priemonė oficialiai buvo registruota M. V. vardu. Be to, jau anksčiau minėta, kad negalima atmesti galimybės, jog dėl tikrojo kelionės tikslo T. K. buvo M. V. suklaidintas ir galėjo sąžiningai tikėtis, jog važiuoja ieškoti darbo. Kartu kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju neturi reikšmės prokuroro nurodyta aplinkybė, kad muitinės pareigūnas V. P. paliudijo, jog tikrinant automobilį jam sukėlė įtarimą ne tik M. V. , tačiau ir T. K. elgesys, kadangi jie ketino išpilti kažkokį skystį.
T. K. nurodytos įvykio aplinkybės besąlygiškai nepaneigtos baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, o prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai grindžiami vien tik nenuosekliais M. V. parodymais dėl T. K. dalyvavimo įgyjant, laikant, gabenant psichotropines medžiagas bei jų kontrabandą. Išteisintasis T. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijo, laikė, bei kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau šių veiksmų jis neatliko, nes byloje nėra jokių, tai patvirtinančių, objektyvių duomenų. 2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 37, „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“, 11 punkte nurodyta, kad psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta jokių veiksmų, kuriais T. K. įgytų psichotropines medžiagas. Aukščiau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 12 punktas numato, kad psichotropinių medžiagų laikymas, tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinoję. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad automobilyje CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos psichotropinės medžiagos tam tikrą laiką buvo nuteistojo A. M. žinioje, vėliau buvo perduotos M. V. žinion. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, byloje iš esmės nėra duomenų, kad išteisintasis T. K. būtų žinojęs, jog minėtos psichotropinės medžiagos paslėptos automobilyje. Juo labiau, nėra jokių duomenų, kad minėtos psichotropinės medžiagos būtų perduotos T. K. žinion, nes visus psichotropinių medžiagų gabenimo kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną klausimus tarpusavyje derino A. M. ir M. V. . Aukščiau minėto nutarimo 13 punkte numatyta, kad psichotropinių medžiagų gabenimas, tai jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas didesniais atstumais. Iš bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis T. K. tik kartu su M. V. važiavo automobiliu, kuriame buvo paslėptos psichotropinės medžiagos, automobilį vairavo ir apie jame paslėptas psichotropines medžiagas žinojo tik M. V. . Todėl, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog T. K. gabeno psichotropines medžiagas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas, formuodamas teismų praktiką, 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Atsižvelgusi į tai, o taip pat į aukščiau aptartas aplinkybes ir įvertinusį byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nesant kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų (BPK 20 str.), vien nenuoseklūs liudytojo M. V. parodymai negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai patvirtinantys T. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Todėl Panevėžio apygardos teismas pagrįstai T. K. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.