- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 1-288-476/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53906-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kuriame
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. . (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, našlys, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2017 m., spalio 16 d., apie 23.43 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausia tris smūgius su medine lazda į įvairias kūno vietas ir su peiliu įdūrė M. M. į kairįjį sėdmenį, padarė gilų odos nubrozdinimą pilve, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruva dešiniame dilbyje, kairio sėdmens durtinę-pjautinę žaizda, besikomplikavusią supūliavimu, tuo padarė nukentėjusiajam M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl supūliavusios kairio sėdmens durtinės-pjautinės žaizdos sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.
Kaltinamasis V. K. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę
suprato, kaltu neprisipažįsta. Psichikos centro įskaitoje nežino ar įrašytas, problemų dėl alkoholio
vartojimo neturi, galvos traumų turėjęs. 2017-10-16 būnant namie, adresu . (duomenys neskelbtini),
nuo pietų pradėjo skambinti R. S., gyv. . (duomenys neskelbtini), ir prašėsi pas į
svečius kartu su draugu M. R. ir jos mamą pažįsta iš seniau, nes yra jei skolinęs
pinigų. Ji skambino kelis kartus ir vakare paskambinusi pasakė, kad yra netoli ir eina pas jį, jis
sutiko. Apie 20.00 vai., R. su draugu M. atėjo, juos įsileido į namus. Jis suprato, kad jie
nori išgerti ir davė M. 10 eurų jis nuėjo į parduotuvę nupirko degtinės ir alaus. Tada M.
su R. gėrė degtinę, jis negėrė. Išgėrus degtinę dar trūko, todėl M. davė dar 20 eurų ir jis
išėjo į parduotuvę. Parsinešė butelį degtinės, alaus, cigarečių. Jie toliau kartu gėrė ir jis prie jų
prisijungė po truputi nugerdamas nuo stikliuko. Paskui visi trys gulėjo lovoje. M. pradėjo
R. sakyti, kad einame namo ir sugriebė ranka už plaukų, o jis pagalvojęs, kad jei skauda paėmė jam už pirštų ir patraukė ranką. M. supyko, kad ją gina ir trenkė iš kumščio vieną kartą į veidą. Tada jis atsikėlė iš lovos ir M. atsikėlęs vėl trenkė iš kumščio j kairę ausį. Tada stovintį pradėjo spardyti iš kojų į šonus ir pilvo sritį, jis vis eidamas atbulomis traukėsi nuo jo, o jis eidamas spardėsi, bet ne visada pataikė. Išviso pataikė nemažiau 4 kartus. Jis taip iš kambario nuėjo į virtuvę, šviesa nedegė, bet ėjo šviesa iš kambario ir pasiėmė iš prie krosnies sukrautos malkų krūvos vieną malką ir kai M. M. norėjo eiti link jo jam sudavė iš tos malkos į ranką, į kurią neatsimena, bet mano, kad dešinę. Po sudavimo malka iškrito iš rankos. Tada pamatė padėta peilį ant spintelės. Tada paėmė tą peilį, norėdamas jį pagąsdinti, kad išsigąstų ir daugiau nemuštų. Tą peilį paėmęs į ranką ištiesė į priekį link M., o jis toliau eidamas link jo ir šokinėdamas ir kilnodamas kojas su tikslu įspirti užšoko pats ant peilio, nes neišlaikė peilio ir jis iškrito iš rankos. Nesuprato, kad jį sužalojo, tačiau jis nuo jo atsitraukęs ir išeidamas pasakė, kad įdūrė jam. Tada paėmęs peilį išėjo į kiemą ir padėjo į lietaus nubėgimo lataką, nes nenorėjo problemų. Nuėjęs į namą užsirakino, o R. su M. išėjo ir jų kieme nematė. Paskui neužilgo kažkas norėjo įeiti į vidų, tačiau paklausus per langą "kas ten" niekas neatsakė, todėl neįsileido. Paskui išlaužė duris ir įėjo į namus policijos pareigūnai. Jie ieškojo peilio, jiems iškarto parodė kur yra peilis, aplinkybių jie neklausė jis ir nesakė ir nebandė nuslėpti nusikaltimo. Labai skaudėjo šonkaulius, buvo nuvežtas į Kelmės ligoninę ir yra nustatyti tik sumušimai. Dėl šio įvykio nukentėjo, nes jį sumušė, o jis neturėjo tikslo jį sužaloti tik norėjo pagąsdinti ir apsiginti nuo jo (b. l. 74-77; 100-103).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. K. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta šiais byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusiojo M. M. parodymais iš kurių matyti, kad 2017-10-16 vakare sugyventinė R. S. paskambino bendram pažįstamam V. K. ir susitarė, kad ateis. Apie 20.00 val., nuėjo pas V. į namus, adresu . (duomenys neskelbtini). V. davė 10 eurų, jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės, alaus. Visi gėrė. Išgėrus viską trūko dar, todėl V. davė 20 eurų ir vėl nuėjo į parduotuvė, nupirko dar degtinės. Toliau visi kartu gėrė ir begeriant susipyko su V., tačiau dėl ko neatsimena. Pamena, kad virtuvėje V. sudavė su medine lazda į dešinę ranką, tada jis su abiem rankomis suduodamas į krūtinę pastūmė šį ir spyrė vieną ar du kartus V. į pilvą. Spyrė, kad jis pasitrauktų nuo durų ir galėtų išeiti. Sugyventinė R. buvo kambaryje, o paskui kai jį nustūmė ji išbėgo į kiemą. R. nemiegojo, nes kartu su jais gėrė. Jis apsimovė batus ir išeinant į kiemą pajuto smūgį ir skausmą kairiame sėdmenyje. Jis net neatsisukęs staigiai išbėgo į lauką ir neatsimena ar V. tuo metu ką nors sakė. Nežino kodėl V. įdūrė, paskui iš policijos pareigūnų sužinojo, kad rado peilį, su kuriuo kaip suprato jam ir įdūrė. Stipriai bėgo kraujas, todėl išsikvietė greitąją. Įvykio metu buvo neblaivus ir neviską atsimena. Dėl šio įvykio buvo sukeltas fizinis skausmas. K. jo atsiprašė, susitaikė ir pretenzijų neturi . Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 48-51).
Liudytojos R. S. parodymais iš kurių matyti, kad 2017-10-16 vakare, apie 20.00 val., kartu su sugyventiniu M. M. nuėjo pas V. K. į namus, adresu . (duomenys neskelbtini). Prieš tai skambino V. ir susitarė, kad ateis iki jo namų. V. davė 10 eurų ir M. nuėjo į parduotuvę, grįžo nupirkęs degtinės butelį ir alaus pūslę. Tą degtinę, visi kartu kambaryje gėrė, V. gėrė po truputį. Išgėrus tą butelį dar trūko, todėl V. davė dar 10 eurų ir M. nuėjęs į parduotuvę nupirko dar degtinės butelį ir alaus. Toliau visi kartu gėrė ir ji užmigo, o jie toliau gėrė. Pabudo nuo triukšmo, nes V. su M. susipykę pradėjo šūkauti, jie buvo virtuvėje, kuri yra netoli to kambario kur ji miegojo. M. pasakė, kad rengtųsi ir bėgtų. Virtuvėje nedegė šviesa, todėl tik prabėgdama matė kaip V. sudavė su medinę lazda M. į ranką, tada M. iš kojos įspyrė vieną kartą V. į pilvą. Tai pamačiusi išbėgo į kiemą. M. tuoj pat irgi išbėgo į kiemą ir šaukė, kad jį padūrė. Tada nuėję toliau išsikvietė greitąją, nes M. stipriai bėgo kraujas. M. išvežė į ligoninę. Neatsimena, kad M. būtų paėmęs už plaukų. Kol gėrė nebuvo kilę jokių konfliktų. Paskui M. pasakojo, kad norėjo ją pažadinti ir eiti namo, tačiau V. neleido pažadinti, todėl jie ir susipyko. V. pažįsta iš seniau, nes yra padėję dirbti ūkio darbus. To momento, kai V. pasiėmė peilį ir įdūrė M., nematė (b. 1. 41-44).
Liudytojo G. G. parodymais, kad yra Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK RS tyrėjas. Dirbant 2017-10-16 apie 23.44 val. buvo gautas BPC pranešimas apie tai, kad . (duomenys neskelbtini) konflikto metu pranešėją pažįstamas sužalojo peiliu, visi įvykio dalyviai laukia gatvėje, yra neblaivūs, aplinkybės neaiškios. Pranešėjas neprisistatė. Nuvykus į įvykio vietą jokių asmenų nerasta. Gatvėje matėsi raudonos spalvos skysčio dėmės panašios į kraują, kurios vedė prie gyvenamo namo pažymėto Nr. 18 laukinių durų. Minėtame name šviesa nedegė, durų niekas neatidarė. Išsiaiškinta, kad į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas M. M., kuris dėl durtinės - pjautinės žaizdos kairiojo sėdmens srityje, kūno sumušimo buvo operacinėje. Kartu su juo ligoninėje buvusi nukentėjusiojo draugė R. S., paaiškino, kad jie girtavo pas V. K., gyv. . (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp vyriškių V. K. peiliu dūrė M. M. į koją. Kadangi V. K. namo durų neatidarė, buvo iškviesti PGT darbuotojai, kurie išlaužė namo duris ir taip buvo patekta į vidų, sulaikytas V. K. kuriam nustatytas 0,21 prom. girtumas. Sulaikytasis V. K. įvykio aplinkybių nepaaiškino, paskui dar kartą paklausus jis pasakė, kad įvyko konfliktas ir M. M. vijo iš namų su medinę lazda ir jam sudavė, kur nenurodė. Pakartotinai klausiant kur yra peilis jis atsakė, kad jokio peilio nebuvo, paskui pasakė, kad einame į kiemą ir parodė į lietaus nubėgimo vamzdį. Apžiūrėjus lietaus nubėgimo vamzdį buvo rastas peilis ant kurio buvo matomos galimai kraujo dėmės ant geležtės. V. K. bandė nuslėpti įvykio aplinkybes, tačiau vėliau nurodė kur yra peilis, tačiau nieko daugiau neaiškino. Įvykio vietos apžiūros metu peilis buvo paimtas (b. l. 59-62).
2017-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra adresu . (duomenys neskelbtini). Lietaus nubėgimo latake buvo rastas peilis ant kurio geležtės matosi raudonas skysčio pėdsakai. Be to, prie namo ant betoninio bortelio rasta skysčio dėmė (b. l. 7-17). Peilis paimtas įvykio vietoje saugomas Šiaulių AVPK Rasinių r. PK patalpose (b. l. 18). Specialisto išvada Nr. G319/2017(10), kurioje nurodyta, kad M. M. padarytas gilus odos nubrozdinimas pilve, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, kairio sėdmens durtinė -pjautinė žaizda, besikomplikavusi supūliavimu. Sužalojimai pilve, kaktoje, dilbyje padaryti kietais bukais daiktais, pvz. kokiu tai aplinkos daiktu, batu apmauta koja ir pan., o sėdmens žaizda - duriančiai-pjaunančiu įrankiu, pvz. peilio geležte. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Labiausia tikėtina, kad sužalojimai dilbyje, sėdmenyje, galimai pilve padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje, o sužalojimas kaktoje ir trauminio poveikio pasėkoje. Įvertinus durtinės pjautinės žaizdos lokalizaciją kairio sėdmens išorinio viršutinio ir apatinio kvadratų riboje, aukštį nuo padų - 102 cm., padėtį-skersa, nebuvimą kitų sužalojimų žaizdos aplinkoje (odos nubrozdinimų, įpjovimų ir pan.), mažai tikėtina, kad toks sužalojimas galėjo gautis tariamo savaiminio užgriuvimo ant peilio geležtės metu. Didesnė tikimybė, kad durtinė pjautinė kairio sėdmens žaizda padaryta veikiant pašalinei jėgai. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl supūliavusios kairio sėdmens durtinės -pjautinės žaizdos sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. 1. 26-27).
2017-10-24 akistatos protokolais tarp R. S. ir V. K., M. M. ir V. K., kuriuose kiekvienas liko prie savo parodymų (b.1.80-88).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 138 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis V. K. 2017 m., spalio 16 d., apie 23.43 val., . (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausia tris smūgius su medine lazda į įvairias kūno vietas ir su peiliu įdūrė M. M. į kairįjį sėdmenį, padarė gilų odos nubrozdinimą pilve, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruva dešiniame dilbyje, kairio sėdmens durtinę-pjautinę žaizda, besikomplikavusią supūliavimu, tuo padarė nukentėjusiajam M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl supūliavusios kairio sėdmens durtinės-pjautinės žaizdos sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo V. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, jis neteistas (b. l. 107), administracine tvarka nebaustas (b. l. 108), VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre registruotas dėl funkcinio CNS susirgimo, Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1110/2017 nurodyta , kad netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 110-111, 114).
Prokurorė siūlo V. K. pagal BK 138 str. 1 d., skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su M. M. ir R. S., paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 1 metus laisvės apribojimo.
BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu , nuteistajam skiriama bausmė , kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmė vienu trečdaliu mažintina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, V. K. paskirta bausmė 1/3 nemažintina, nes jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 64¹ str. 2 d.).
Kaltinamasis V. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 119-121).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktinis įrodymas – peilis baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nebendrauti su M. M. ir R. S..
Vadovaujantis BK 66 str. į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-17, 00 val. 20 min. iki 2017-10-17, 16 val. 20 min., (vieną parą) vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem apribojimo dienoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktinį įrodymą – peilį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti ir pavesti Šiaulių apskrities AVPK Raseinių rajono PK pareigūnams sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.