Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. patikslintą prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Skundžiamas įsakymas priimtas įvertinus pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos R. B. 2016 metų tarnybinę veiklą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 22 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 15 d.) patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Vertinimo taisyklės) ir patvirtinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai).

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Pareiškėjai keliant ginčą dėl to, kad, jos teigimu, jos tarnybinė veikla nebuvo įvertinta laikantis Vertinimo taisyklių ir neobjektyviai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – ir teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos) kompetencija, nes jie yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų ir tvarkos. Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas vadovaujasi spręsdamas atitinkamų Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo klausimą. Vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo (kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas) dalis. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, kuris priimtas įgyvendinant vertinimo komisijos išvadą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrą teismas atlieka minėtų teisės aktų reikalavimų kontekste. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-173- 492/2017).

Atliekant kasmetinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (toliau – vertinimas) tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui kvalifikacijos vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (Vertinimo taisyklių 8¹ punktas). Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (9 punktas). Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (10 punktas). Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus (10 punktas). Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes; kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 8 dalį tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautoją patenkinamai valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina komisija. Pagal to paties straipsnio 10 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų, t. y. suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Iš bylos duomenų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog pokalbis su tiesiogine vadove vyko, pokalbio metu buvo įvertinta pareiškėjos praėjusių metų tarnybinė veikla, suformuluotos užduotys 2017 metams, tiesioginė vadovė surašė vertinimo išvadą.

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą, vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 punktas). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas). Valstybės tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siūlymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo (Vertinimo taisyklių 24 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (25 punktas). Procedūrinių pažeidimų vertinant pareiškėjos 2016 metų tarnybinę veiklą nenustatyta, jų nenurodo ir pati pareiškėja, todėl toliau plačiau vertinimo procedūra neanalizuotina.

Pareiškėjos tiesioginė vadovė Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V.-P. 2017 m. sausio 19 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-314, kuria pareiškėjos R. B. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, veiklą, 2017 m. vasario 24 d. pateikė išvadą Nr. P11-105, kuria pritarė tiesioginės vadovės vertinimui ir pasiūlė tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Išvados pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 2 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. P1-250.

Iš pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė išvadoje pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino 1 balu, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas įvertino 2 balais, kvalifikaciją taip pat įvertino 2 balais. Pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą nulėmė įvertinimas pagal visus tris kriterijus.

Pareiškėjos pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimas 1 balu reiškia, jog valstybės tarnautojas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pagal Taisyklių 10 punktą valstybės tarnautojui, įstaigai ar įstaigos padaliniui nustatytos užduotys turi būti aiškios, tikrai įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Šie rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos.

Pareiškėjai 2016 metams suformuluotos penkios užduotys: 1) iki 2016 m. rugsėjo 1 d. organizuoti savivaldybės įvaizdžio įvertinimą bei pateikti rekomendacijas tiesioginiam vadovui; 2) 2016 metais organizuoti 4 moksleivių susitikimus su administracijos vadovu, atvirų durų dieną gyventojams ir 4 susitikimus su seniūnaičiais; 3) iki 2016 m. liepos 1 d. organizuoti mokymus seniūnaičiams; 4) iki 2016 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti tiesioginiam vadovui vidaus komunikacijos stiprinimo priemonių planą bei 2016 metais atlikti viešo kalbėjimo (komunikacijos) mokymus darbuotojams; 5) pasiekti, kad socialiniame tinkle Facebook Klaipėdos miesto savivaldybės turėtų ne mažiau 5000 sekėjų.

Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, jog iki 2016 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės įvaizdžio įvertinimas neorganizuotas, tačiau iš proceso šalių paaiškinimų ir pareiškėjos tiesioginės vadovės V. V.-P. Vertinimo komisijos posėdžio metu pasisakymų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog ši užduotis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui įtakos neturėjo, nes vidaus teisės aktu nuspręsta šią užduotį įgyvendinti kitomis priemonėmis, todėl plačiau jos įvykdymas ar neįvykdymas neanalizuotinas. Antroji užduotis tarnybinės veiklos išvadoje nurodyta kaip įvykdyta iš dalies, nes pareiškėja suorganizavo vieną susitikimą su moksleiviais, vieną su studentais, iš viso 2 susitikimus, atvirų durų diena suorganizuota nebuvo. Trečioji ir ketvirtoji užduotys nurodytos kaip neatliktos, nes mokymai seniūnaičiams organizuoti nebuvo, o vidinės komunikacijos plano 2016 metams projektą pareiškėja pateikė 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS-2716, tačiau jis grąžintas pareiškėjai su tiesioginės vadovės pastabomis, pataisytas nebuvo pateiktas taip pat neatlikti viešo kalbėjimo mokymai. Iš bylos duomenų matyti, jog viešo kalbėjimo mokymus organizavo Personalo skyrius pagal šio skyriaus sudarytą mokymų planą, kuris nėra susijęs su pareiškėjai suformuluotų užduočių vykdymu. Penktoji užduotis taip pat įvertinta kaip neatlikta, nes iš planuotų 5000 sekėjų socialiniame tinkle Facebook Klaipėdos miesto savivaldybė turi 2600. Teismo vertinimu, ši užduotis galėtų būti įvertinta kaip iš dalies atlikta, tačiau galutiniam užduočių įvykdymo rezultatui įtakos neturi. Pažymėtina, jog pareiškėja sutinka, kad dalies jai suformuluotų užduočių pagal sutartus kriterijus neįvykdė, tačiau argumentuoja, jog užduotys suformuluotos netinkamai, nebuvo realiai įvykdomos, suformuluotos tendencingai, be to, beveik pusę darbo laiko buvo nedarbinga dėl ligos, jos vadovaujamame poskyryje trūko darbuotojų, todėl turėjo užtikrinti poskyrio ir savo tiesioginių funkcijų, o ne suformuluotų užduočių vykdymą. Pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjos teiginius, jog užduotys suformuluotos tendencingai, paneigia jos pačios paaiškinimai teismo posėdžio metu ir Vertinimo komisijos posėdyje, iš kurių matyti, jog suformuluotos užduotys buvo su ja suderintos, ji pritarė būtent tokiai užduočių formuluotei ir jų įvykdymo kriterijams. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, jog antrąją, trečiąją ir penktąją užduotis pareiškėja pasiūlė pati. Pareiškėja pasiūlė užduotis dėl susitikimų su administracijos vadovu, atvirų durų dienos organizavimo, mokymų seniūnaičiams organizavimo ir sekėjų Facebook paskyroje skaičiaus padidinimo. Iš liudytojos pareiškėjos tiesioginės vadovės V. V.-P. parodymų matyti, jog pareiškėja ją užtikrino, kad 5000 sekėjų skaičiaus Facebook paskyroje pasiekimas yra realus ir įvykdomas. Liudytoja parodė, jog pareiškėja yra atsakinga už šią sritį, todėl neabejojo jos teiginiais ir sutiko su tokia užduotimi 2016 metams. Pareiškėjai teigiant, jog neturi kompetencijos pravesti mokymus seniūnaičiams, pažymėtina, jog jai suformuluota užduotis mokymus suorganizuoti, o ne pravesti, ir mokymų programa tam tikslui ne būtinai turi būti iš anksto patvirtinta, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja. Iš liudytojos seniūnaitės A. A. parodymų matyti, jog mokymai seniūnaičiams reikalalingi. Pareiškėjai teigiant, jog ketvirtąją užduotį įvykdė – parengė ir tiesioginei vadovei pateikė vidaus komunikacijos stiprinimo priemonių planą, iš bylos duomenų nustatyta, jog plano projektas pateiktas 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS-2716, tiesioginei vadovei raštu pareiškus pastabas dėl plano, nėra duomenų, kad pareiškėja įvertino pastabas ir planą 2016 metais pataisė. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog užduotys ir jų įvykdymo kriterijai suformuluoti netinkamai, nagrinėjamu atveju vertintini kaip užduočių neįvykdymo pateisinimas, o ne objektyvūs trukdžiai, lėmę užduočių neįvykdymą. Pareiškėjos nedarbingumas ir darbuotojų trūkumas jos vadovaujamame poskyryje galėjo objektyviai lemti tam tikrus trukdžius, tačiau negalėjo nulemti iš esmės visų suformuluotų užduočių neįvykdymo ar tik dalinio kai kurių užduočių įvykdymo. Vertinimo taisyklių 9 punkte įtvirtinta galimybė prireikus einamaisiais metais skirtas užduotis vieną kartą pakeisti ar papildyti, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo ir tokio prašymo nereiškė.

Tiesioginė vadovė pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino 2 balais. Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais yra visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas; efektyvus darbo laiko paskirstymas; racionaliausio būdo/metodo pasirinkimas funkcijoms atlikti; kiti valstybės tarnautojo vertinimai, jeigu įstaigoje taikomos ir kitos personalo valdymo priemonės, susijusios su tarnybinės veiklos vertinimu. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentuoja, jog pareiškėja nepakankamą dėmesį skiria pareigybės aprašyme numatytų darbų atlikimui, nes nesiima arba paveda pavaldiems darbuotojams užduotis, susijusias su informacijos analize, apibendrinimu, išvadų teikimu; netinkamai rengia planavimo dokumentus, nereaguoja į pastabas; atmestinai organizuoja viešuosius pirkimus, nes teikiamuose dokumentuose daro klaidas, netiksliai rengia pirkimo objektų aprašymus, netinkamai apskaičiuoja mokesčius, nukrypsta nuo finansinių planų, ne visus dokumentus derina su vadovu; į pastabas reaguoja neadekvačiai neigdama savo klaidas arba teigdama, jog dėl to nepatiriama žala; vengia bendrauti su tiesiogine vadove; pasižymi menkais lyderystės gebėjimais, nes jos vadovaujamas Poskyris nefunkcionuoja kaip visuma, pavaldūs darbuotojai silpnai įtraukiami į organizacijos ir poskyrio veiklą, neskiriamas dėmesys vidaus komunikacijai, nesiūlomos naujovės; nevystoma veiklos sritis – interneto svetainės turinio priežiūra, elektroninių sprendimų viešinimas ir naudojimas, gyventojų įtraukimo skatinimas. Teismo vertinimu, tiesioginės vadovės išvadoje pakankamai aiškiai pagrįstas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas pagal numatytus kriterijus. Komisijos posėdžio įraše užfiksuota, jog Komisija nagrinėjo tiek pareiškėjai suformuluotų užduočių atlikimą, tiek jos kvalifikacijos klausimus, tiek gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Visų komisijos narių vertinimas buvo vienodas.

Tiesioginė vadovė 2 balais įvertino pareiškėjos kvalifikaciją. Liudytoja apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė parodė, jog vertindama pareiškėjos kvalifikaciją taip pat vadovavosi patvirtintais Vertinimo kriterijais. Liudytojos parodymus patvirtina ir Komisijos posėdžio įrašas, kuriame tiesioginė vadovė aptarė pareiškėjos įsivertinimo ir savo pateikto pareiškėjos įvertinimo skirtumus. Iš posėdžio įrašo matyti, jog tiesioginė vadovė sutiko su pareiškėjos įsivertinimu pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių kriterijų, tačiau lyderystės, analizės ir pagrindimo srityse tiesioginės vadovės vertinimas buvo žemesnis nei pačios pareiškėjos, kuri save pagal visus kriterijus vertino 3 balais. Kvalifikacijos vertinimo anketoje tiesioginė vadovė pareiškėjos lyderystės gebėjimus įvertino 1 balu savo poziciją pagrįsdama argumentais, jog R. B. nevykdo veiklos stebėsena siekiant rezultatų, sudėtingose situacijose ne visada aiškiai išskiria prioritetus, jos elgesys chaotiškas, nesidomi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis, to neskatinami daryti ir pavaldūs asmenys, darbuotojai neskatinami dalyvauti įstaigos veikloje. Žmogiškųjų išteklių valdymą tiesioginė vadovė įvertino 2 balais nurodydama, jog poskyrio darbuotojų individualūs veiklos tikslai formuluojami ne visada atsižvelgiant į įstaigos prioritetus, ne visada tinkamai paskirstomi žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti, t. y. kartais formuluojamos užduotys prasilenkia su pareigybės aprašymais, menkai taikomos žmogiškųjų išteklių valdymo žinios darbe, neplanuojama ir nederinama pavaldžių darbuotojų karjera. Finansų valdymą tiesioginė vadovė taip pat įvertino 2 balais nurodydama, jog silpnas finansų valdymo išmanymas, nesiekiama veiksmingo išteklių panaudojimo. 1 balu įvertinta analizė ir pagrindimas nurodant, jog pareiškėja nevykdo veiklos informacijos analizės, duomenų nenaudoja geresnių sprendimų priėmimui, vengia spręsti sudėtingas problemas. Taip pat 2 balais įvertintas strateginis mąstymas nurodant, jog nedalyvaujama priimant sprendimus dėl įstaigos veiklos tobulinimo, įstaigos veiklos prioritetai nesiejami su padalinio veikla. Minėta, komunikacijos ir viešųjų ryšių srityje tiesioginė vadovė pritarė pareiškėjos įsivertinimui 3 balais. Šie įrodymai patvirtina, kad tiesioginė pareiškėjos vadovė savo pateiktą vertinimą motyvavo.

Vertinimo komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė išsamiai pristatė Komisijai pareiškėjai 2016 metams suformuluotas užduotis, jų vertinimo kriterijus, pagrindė savo pateiktą vertinimą šiuo aspektu. Vertinimo komisijos narys L. D. aiškinosi, ar buvo numatytos užduočių neįvykdymo rizikos, trikdžiai, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Komisija neatsižvelgė į objektyvias priežastis, nulėmusias užduočių neįvykdymą. Komisijos narys klausė pareiškėjos, ar jos manymu, tiesioginė vadovė teisi jos tarnybinę veiklą vertindama patenkinamai. Pareiškėjos atsakymas ir prašymo teismui pagrindinis argumentas, jog tiesioginės vadovės vertinimas neobjektyvus, nes analogiškas 2014 metų tarnybinės veiklos vertinimui, kurį teismas pripažino neobjektyviu, nepagrįstas. Pareiškėjos tarnybinės veiklos 2014 metų vertinimo neobjektyvumas savaime nelemia pareiškėjos 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo neobjektyvumo. Priešingai, tiek iš pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašo, tiek pareiškėjos tiesioginės vadovės parodymų teismo posėdžio metu, tiek tiesioginės vadovės paaiškinimų Vertinimo komisijos posėdyje ir Vertinimo komisijos narių pasisakymų, ir liudytojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Vertinimo komisijos pirmininko, S. B. parodymų matyti, jog tiesioginė vadovė, administracijos direktorius ir Vertinimo komisijos nariai išreiškė pareiškėjai, kaip viešųjų ryšių specialistei ir žurnalistei teigiamą vertinimą ir nurodė ją kaip puikią specialistę, tuo tarpu, pareiškėjos, kaip poskyrio vedėjos, veikloje tiesioginė vadovė turėjo pastabų, su kuriomis sutiko ir Vertinimo komisija. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos vertinimas buvo neobjektyvus, o Komisijos klausimai tendencingi, nes garso įrašuose užfiksuota priešingai. Pareiškėjos teiginiai, kad Komisijoje buvo nuolat nutraukiama, jai neleidžiama pasisakyti, yra nepagrįsti. Komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, jog pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pasisakyti, pareiškėja ne kartą Komisijos narių skatinta tai padaryti, tačiau pati pareiškėja į visus Komisijos narių klausimus atsakė, kad jai trukdoma ir neleidžiama dirbti, kad tarp jos ir tiesioginės vadovės yra buvęs konfliktas, kad jaučia nuolatinę įtampą ir pan., t. y. užduočių neįvykdymą ir kvalifikacijos vertinimą grindė savo subjektyviu suvokimu. Teismo vertinimu, pareiškėja objektyviai nevertina situacijos. Tiesioginės vadovės pastabos ar pareiškėjos rengtų dokumentų pataisymai negali būti vertinami kaip trukdymas dirbti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta kaip valstybės tarnautojos padalinio vadovės. Tiek pokalbio su tiesiogine vadove, tiek Komisijos posėdžio garso įrašuose užfiksuota, jog tiesioginė vadovė neteigia, jog pareiškėja nedirba, tačiau teigia, jog pareiškėja nesugeba vadovauti poskyriui. Pareiškėjos teiginius, kad vertinant jos tarnybinę veiklą vertintas tik viešųjų pirkimų vykdymas, kas nėra jos pareigybės aprašyme numatyta funkcija, paneigia minėti garso įrašai. Komisijos narių klausimai pareiškėjai pagrindžia, jog jos, kaip padalinio vadovės, kvalifikacija, kompetencija ir tarnybinė veikla buvo vertinimo objektas. Nustatyta, kad į Komisijos narių klausimus apie pasiūlytas naujoves vadovaujant poskyriui, kodėl žemu balu įvertinta lyderystė, ar gerai jaučiasi būdama padalinio vadove, kaip būtų galima išspręsti susidariusią situaciją ir pan., pareiškėja akcentavo tik tai, kad jai nėra leidžiama vadovauti, dirbti, kad viskas priklauso nuo tiesioginės vadovės. Komisijos narės klausimas apie pačios pareiškėjos galimai padarytas klaidas yra logiškas ir pagrįstas ir nėra pagrindo teigti, jog buvo tendencingas, nukreiptas prieš pareiškėją. Teismo vertinimu, administracijos direktoriaus ir Komisijos pirmininko siūlymas pareiškėjai užimti ne vadovaujančias, o kitas pareigas, yra vadovo siekimas išspręsti buvusį vidinį konfliktą ir pakankamai pagrįstas pareiškėjos atsakymų Komisijai kontekste.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. surašyta 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-314, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją, yra objektyvi ir atitinkanti tarnybinės veiklos vertinimo tikslą, t. y. kiekvienais metais įvertinti tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant suformuluotas užduotis. Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojos tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją ir 2017 m. vasario 24 d. surašė išvadą Nr. P11-105, kuria visi komisijos nariai pritarė tiesioginės vadovės vertinimui. Nušalinimo Komisijos nariams pareiškėja nereiškė ir sutiko, kad visi Komisijos nariai gali objektyviai įvertinti jos tarnybinę veiklą 2016 metais. Vertinimo komisijos išvados pagrindu priimtas ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P1-250 yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos prašyme išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjos patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjos prašymas atmestas, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos R. B. patikslintą prašymą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.