Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimo, kuriuo I. L. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtos administracinės nuobaudos:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur dydžio bauda.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos ir I. L. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nubausta už tai, kad ji 2018-04-11 23.39 val. (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, bei atsitrenkė į pakelėje buvusį elektros stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas elektros stulpas ir automobilis. Tokiais savo veiksmais I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 str. 1 d.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl vien dėl to, jog I. L. atstovui advokatui yra nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindami juos įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio reikalavimus.

I. L. atstovas advokatas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nėra pakankamai duomenų, jog byloje nagrinėjamo įvykio dieną I. L. transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šiuos apeliacinio skundo argumentus advokatas grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju 2018-04-12 atliekant I. L. medicininę apžiūrą nebuvo nustatyta jokių išorinių fizinių požymių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 2018-04-12 atlikus apžiūrą jokia išvada apie negalėjimą vairuoti I. L. nebuvo pateikta, nors policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad fiksuojant eismo įvykį I. L. elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo ir svirduliavo, tačiau atliekant jos medicininę apžiūrą ligoninėje tokie požymiai nustatyti nebuvo, taip pat niekas nevertino tos aplinkybės, kad eismo įvykio metu I. L. buvo apsvaiginta vairuojamame automobilyje išsiskleidus oro pagalvei, be to, atlikus toksikologinį tyrimą I. L. šlapime rasta narkotinių/psichotropinių medžiagų pėdsakų, dėl ko nėra galimybės konstatuoti I. L. apsvaigimo būsenos eismo įvykio metu, nes nėra duomenų apie šių medžiagų koncentraciją. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes jie neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad apsvaigimas yra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymis ir jis nustatomas bei įrodinėjamas tokiais pačiais įrodymais kaip ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Nustatant aplinkybę, buvo asmuo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar ne, vertinama byloje surinktų duomenų, galinčių patvirtinti apsvaigimo faktą, visuma ir nei vienas įrodymas neturi viršesnės galios prieš kitą įrodymą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – metodika) 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas / nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 10 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 10.1 punkte nustatyta, kad Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs specialisto išvadą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus šlapimo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, jog, atlikus laboratorinius šlapimo mėginio tyrimus, I. L. organizme buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, minėtas aktas iš tiesų svarbus įrodymas tokio pobūdžio bylose, nes asmens būklę betarpiškai fiksuoja netrukus po įvykio specialias tam reikalingas žinias turintis asmuo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme aktą užpildęs specialistas (neurologas) R. B. patvirtino jame įrašytų duomenų tikrumą. Pagal akte nurodytus požymius ir įvertinęs toksikologijos laboratorijos išvadą dėl I. L. šlapime rastų medžiagų, specialistas patvirtino, jog ji buvo apsvaigusi. Nors I. L. atstovas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad 2018-04-12 atliekant I. L. medicininę apžiūrą nebuvo nustatyta jokių išorinių fizinių požymių (pvz., neadekvatus elgesys, nerišli kalba, svirduliavimas, vyzdžių išsiplėtimas ir kt.), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, jų patikimumu, kurie rodo apsvaigimo požymius – sutrikęs mastymas ir dėmesio koncentracija. Aktą surašiusio neurologo kompetencija teismui abejonių nekelia.

Įvertinus pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumą – pačios I. L. paaiškinimus, policijos pareigūno A. K. 2018-04-12 tarnybinį pranešimą, 2018-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat specialisto (neurologo) R. B. paaiškinimą, konstatuojama, jog byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka pagrįstai tvirtinti, jog eismo įvykio metu I. L. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, būdama apsvaigusi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors I. L. neigė šią aplinkybę, paaiškindama, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio techninių gedimų, o psichotropines medžiagas ji vartoja tik paskirtas psichiatro, po eismo įvykio elgėsi neadekvačiai, nes sudaužė motinos automobilį, be to, ji buvo apsvaiginta eismo įvykio metu automobilyje išsiskleidus oro pagalvei, tačiau Medicininės apžiūros akte bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kartu vertinant su specialisto (neurologo) R. B. paaiškinimais ir policijos pareigūno A. K. 2018-04-12 tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kad po eismo įvykio bendraujant su I. L. ji elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo ir svirduliavo, paneigia šiuos I. L. aiškinimus. Šie I. L. teiginiai laikytini pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK įtvirtintas absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, ANK 423 straipsnio 3 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Todėl pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar pasvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 2 punkto 1 pastraipa numato, jog apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Todėl faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2AT-18-942/2015).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei anksčiau aptartą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, jog I. L. eismo įvykio metu automobilį vairavo būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, todėl apylinkės teismas pagrįstai I. L. veiką kvalifikavo ir nubaudė ją pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Nors I. L. atstovas advokatas G. Gricius apeliaciniame skunde neginčija to, kad I. L. pagrįstai nubausta ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą I. L. atžvilgiu nutraukti, todėl apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako ir dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo padarymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo padarymas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose numatytus atsargumo, tinkamo greičio pasirinkimo reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, todėl jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelėje buvusį elektros stulpą. Šis administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (ANK 9 str.) KET 9, 127 punktai įpareigoja vairuotoją vairuoti atsargiai, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, įvertinti važiavimo sąlygas, ypač reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kadangi I. L. nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stulpą, vadinasi, jis vairavo neatsargiai, nepasirinko tinkamo greičio, taip pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad visiškai tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. atstovo advokato G. Griciaus apeliacinį skundą ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde I. L. atstovas advokatas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai I. L. už jai inkriminuotus administracinius nusižengimus paskyrė pačią griežčiausią administracinę nuobaudą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. L. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimu paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams, be transporto priemonės konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju nuobauda I. L. buvo paskirta sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 38 str. pagrindais).

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, be kita ko, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Taip pat vairuotojui už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 str. 4 d.).

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu I. L. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą, lygią ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui – 1300 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą penkeriems metams, t. y. maksimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyto specialiosios teisės atėmimo terminą. Skirdamas nuobaudą I. L. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą apylinkės teismas vadovavosi bendrosiomis administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnyje, t. y. atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytas pažeidėjos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. L. padarė du nusižengimus – vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelėje buvusį elektros stulpą ir apgadino jį bei automobilį. I. L. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra vienas iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, I. L. bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, be to, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, I. L. yra teista dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tai neigiamai apibūdina I. L. asmenybę, rodo, kad ji atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias I. L. padaryto ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, jos asmenybę, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad I. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skundžiamu apylinkės teismo nutarimu skirta administracinė nuobauda (bauda) nėra per griežta, ji atitinka tiek I. L. padaryto nusižengimo pobūdį, jos asmenybę, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau, teismo vertinimu, I. L. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams – yra per griežta. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paliekant apylinkės teismo I. L. paskirtą 1300 Eur baudą bei I. L. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus iki trejų metų šešių mėnesių. Paskyrus I. L. švelnesnę nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ši nuobauda iš naujo subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, I. L. paskirta nuobauda ir I. L. skirtina galutinė nuobauda (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimą pakeisti:

I. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį paskirtą nuobaudą subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-07-03 nutarimu I. L. paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir I. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be transporto priemonės konfiskavimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.