Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3085-894/2016, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo L. P. ieškinys atsakovams A. Č., notarei R. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti 2011 01 25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo A. Č., negaliojančiu ab initio, panaikinti notarės R. K. atliktą 2012 04 23 vykdomąjį įrašą Nr. RK-859.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.Ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, kai ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, nenurodžius svarbių neatvykimą pateisinančių priežasčių, bei atsakovams neprašant priimti sprendimą už akių, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.Teismas ieškovo nurodytas neatvykimo į teismo posėdį, kuriame ieškovo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, priežastis – taikos sutarties projekto pateikimą atsakovui ir, kad atsakovas dar nėra pareiškęs nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo, vertino nesvarbiomis ir pateisinančiomis neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį. Be to, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jokio ieškovo pasiūlymo dėl taikaus ginčo išsprendimo nėra gavęs.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi:ieškovas raštu informavo teismą, kad nori ginčą išspręsti taikiai, todėl teismas iki kol bus aišku, ar atsakovas sutinka ginčą išspręsti taikiai, turėjo tenkinti pašymą ir bylos nagrinėjimą atidėti; teismas pažeidė pareigą apie priimtus sprendimus informuoti byloje dalyvaujančius asmenis, kadangi, ieškovui pateikus teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, teismas neinformavo ieškovo, ar prašymas bus tenkinamas, ar nebus. teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje jis buvo atidėtas tik vieną kartą ir dėl ieškovo ligos;

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teigdamas, kad teismas, jo neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažinęs svarbia, turėjo teismo posėdį atidėti. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Tai reiškia, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. CPK 162² straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokios atvykimo į teismo posėdį priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, tačiau konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar, patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 03 07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 04 30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 03 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 05 05 teismas ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu (b. l. 79-80). Ieškovui apie 2016 09 26 teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 133 str. 1 d.) (b. l.89) 156). Ieškovas teismui 2016 09 19 pateikė prašymą atidėti teismo posėdį vienam mėnesiui, t. y. iki kol atsakovas išreikš nuomonę dėl ieškovo pateiktos taikos sutarties. Civilinio proceso įstatymas bylos šalims numato pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovo prašyme dėl bylos atidėjimo nurodytų aplinkybių vertinimu. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovui pateiktas pasiūlymas dėl taikos sudarymo, nesant jokių kitų negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių ir objektyvių aplinkybių, nevertintina svarbia į posėdį neatvykimo priežastimi. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus proceso dalyvis, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepavyktų pašalinti. Todėl nepaisant to, ar apeliantas siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, ar atsakovas išreiškęs ar ne nuomonę dėl jos sudarymo, ieškovo, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, neatleidžia nuo civilinio proceso kodekso jam numatytų pareigų. Todėl net ir esant prašymui bylos nagrinėjimą atidėti, ieškovas į teismo posėdį privalėjo atvykti. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti procesą. Atmestini skundo argumentai dėl teismo pareigos informuoti ieškovą apie jo prašymo atidėti teismo posėdį išsprendimą, kadangi ieškovo prašymas išnagrinėtas laikantis nagrinėjimą teisme reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 245 str., 290 str.).Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo jo, kaip bylos šalies, procesinio elgesio vertinimu, kadangi teismas posėdį dėl jo nedalyvavimo atidėjo tik vieną kartą ir dėl ieškovo ligos. Tačiau šie argumentai nepagrįsti, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad, tenkindamas apelianto prašymus, teismas parengiamąjį posėdį buvo atidėjęs jau 2 kartus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl, atmetant atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.