Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisejas Stasys Punys, išnagrinejes pareiškejo G. M. skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 04 23 nutarties, kuria atmestas jo skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2009-02-20 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,

Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje buvo gautas G. M. 2008-12-16 pareiškimas, kuriuo jis del savaitrašcio „Ekstra“ 2008-04-14 Nr. 14 (486) publikacijos „Blakes retina valdžios elita“, 2008-08-04 publikacijos „Mafijos istorijoje - ryškus prokuroro pedsakai“, kuri buvo publikuota ir kitu žiniasklaidos priemoniu, praše pradeti ikiteismini tyrima del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 125 str., 154 str., 247 str. Taip pat praše pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 228 str. 2 d. Jis nurode, kad minetose masiniu informavimo priemoniu publikacijose akivaizdžiai neteisetai paviešinti ikiteisminiu tyrimu baudžiamosiose bylose Nr. 01-2-00072-08 ir Nr. 01-2-00028-07 duomenys, bei operatyviniu tyrimu, atliktu jo, advokato Ž. R., piliecio D. K., bei kitu asmenu atžvilgiu. Taip pat nurode, kad jo duomenys neabejotinai leidžia teigti, kad straipsniu autoriams ikiteisminiu bei operatyviniu tyrimu duomenis atskleide Specialiuju tyrimu tarnybos Panevežio valdybos viršininkas P. U., bei ikiteismini tyrima bylose atlikes ir atliekantis generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. L..

Generalines prokuraturos ONKT departamento vyriausiasis prokuroras, išnagrinejes G. M. pareiškime nurodytas aplinkybes, 2009-02-20 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, motyvuodamas tuo, kad pareiškime nurodyti faktai apie padarytas nusikalstamas veikas vienais atvejais yra akivaizdžiai neteisingi, kitais atvejais yra aiškios aplinkybes, nurodytos BPK 3 str. 1 d. 1 p., darancios baudžiamaji procesa negalimu, o privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme 2009-03-09 buvo gautas pareiškejo skundas del generalines prokuraturos ONKT departamento vyriausiojo prokuroro 2009-02-20 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo.

Pareiškejas su prokuroro nutarime išdestytomis išvadomis nesutinka. Praše atlikti ikiteismini tyrima pagal jo 2008-12-16 pareiškime nurodytus faktus. Nurode, jog priimdamas sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prokuroras remesi tik savo samprotavimais, subjektyviu supratimu ir subjektyviu istatymu bei faktiniu aplinkybiu interpretavimu, galimai samoningai iškraipydamas bei nutyledamas pareiškime nurodytus faktus.

Pareiškejas nurode, jog jis praše pradeti ikiteismini tyrima tam, kad butu nustatyti asmenys, padare veikas, turincias nusikalstamos veikos požymiu, o ne konkreciai, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroro J. L. ir STT Panevežio valdybos viršininko P. U. atžvilgiu, t. y. priešingai nei nutarime teige prokuroras.

Prokuroras, gaves pareiškima del ikiteisminio tyrimo pradejimo, faktiškai pradejo atlikineti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi emesi lyginti žiniasklaidos publikacijose paskelbta informacija su operatyvine informacija, kuri buvo panaudota baudžiamojoje byloje ir tokiu budu pažeide BKP 166 str.

Prokuroras, neatlikes ikiteisminio tyrimo veiksmu, t. y. neapklauses žurnalisto, nusprende, jog žurnalistas atspejo arba tik samprotavo, jog nusikaltimai atskleisti atlikus operatyvinius veiksmus. Ir apskritai, prokuroras net nesiaiškino, ar publikacijose nurodyti teiginiai pagristi, ar iš tikruju A. K. atžvilgiu buvo taikyti operatyvines veiklos metodai, ir jei taip, tai kas apie tai informavo žurnalistus.

Prokuroras netyre jo pareiškimo del galimai atskleistos valstybes paslapties ir padarytos nusikalstamos veikos, turincios BK 125 str. numatytu požymiu, vien del to, jog pranešantis asmuo nera valstybes paslapciu subjektas ar atsakingas už informacijos, sudarancios valstybes paslapti, administravima.

Prokuroras padare išvada, jog nei J. L., nei P. U. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto BK 125 str., požymiu, neapklauses nei minetu asmenu, nei asmenu, kuriems ar per kuriuos galimai buvo perduota informacija. Be to, prokuroras neatliko jokiu veiksmu, kad išsiaiškinti, ar tikrai visi proceso dalyviai, kurie buvo pasirašytinai ispeti del atsakomybes pagal BK 247 str., tiesiogiai ar per kitus asmenis, neatskleide žurnalistui A. L. neskelbtinu ikiteisminio tyrimo duomenu.

Žurnalistu straipsnyje yra duomenu, leidžianciu suprasti, kad pareiškejo atžvilgiu buvo taikytos tokios operatyvines veiklos priemones, apie kurias nera duomenu baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis, todel darytina išvada, jog žurnalistus informavo pareigunai, betarpiškai dalyvave atliekant operatyvinio bei ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Pareiškejas mano, kad patikrinti ar nebuvo isibrauta i jo kompiuteri ir ar nebuvo pažeista kompiuterio pakuote, turi buti atliktas specialus objekto tyrimas, nes jo nuomone, kompiuteryje esantys kietieji diskai buvo sukeisti.

Pareiškejas praše panaikinti 2009-02-20 Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro priimta nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima kaip nepagrista ir pradeti ikiteismini tyrima pagal LR BK 125 str., 154 str., 247 str., 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 228 str. 2 d.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismo teisejas 2009 04 23 nutartimi pareiškejo G. M. skunda atmete.

Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškejas prašo panaikinti generalines prokuraturos skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir panaikinti mineta teismo nutarti iš esmes analogiškais motyvais kaip ir skunde apylinkes teismui.

Skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas sutinka su apylinkes teismo nutartyje nurodytais argumentais, padaryta išvada ir priimtu sprendimu.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismas teisingai konstatavo, kad BPK 2 str. ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.

Vertinant prokuroro sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 125 str., apylinkes teismas teisingai pažymejo, jog minetas straipsnis numato baudžiamaja atsakomybe asmeniui, atskleidusiam informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybes paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patiketa arba jis ja sužinojo del savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešasias funkcijas, bet nebuvo šnipinejimo požymiu.

Prokuroras savo nutarime pagristai teigia, kad norint patraukti asmeni baudžiamojon atsakomyben pagal ši BK straipsni, yra butina nustatyti, jog buvo paviešinta butent valstybes paslapti sudaranti informacija, taciau šiuo konkreciu atveju prokuroras, susipažines su baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00072-08 medžiaga, pagristai nurode, kad Pareiškejo nurodytose publikacijose nera informacijos, jos paskelbimo metu sudariusios valstybes paslapti. Tiek baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00072-08, tiek ir 01-2-00028-07 yra panaudota operatyvine informacija, kuri buvo išslaptinta ir tapo ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Prokuroras 2009-02-20 nutarime nurode, jog operatyvine informacija, operatyvinio tyrimo duomenys, kaip juos apibudina pareiškejas, panaudoti baudžiamajame procese, nera tapatus informacijai, sudaranciai valstybes paslapti.

Iš Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 17 str. 1 ir 2 d. turinio matyti, jog operatyvine informacija istatymu nustatyta tvarka gali buti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese, kitiems tikslams operatyvine informacija gali buti panaudojama tik istatymu numatytais atvejais. Teismas, susipažines su pateikta medžiaga, tik patvirtina ta aplinkybe, jog nera jokiu duomenu, kad Pareiškejo nurodytos publikacijos, ju skelbimo metu butu sudariusios valstybes paslapti.

Prokuroras nurodo, jog prieš pradedant ikiteismini tyrima ar ji atliekant operatyviniu veiksmu metu gauta informacija, kuri panaudojama baudžiamajame procese, išslaptinama. Tuo paciu išslaptinama, kokiomis operatyvines veiklos priemonemis ir metodais ji buvo gaunama. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, kad i baudžiamaja byla yra perduota išslaptinta operatyvine informacija. Visos nurodytos publikacijos buvo išspausdintos jau po ikiteisminio tyrimo pradejimo ar ji pabaigus.

Apylinkes teismas teisingai pažymi, jog prokuroro veiksmai, lyginant pareiškejo nurodytose publikacijose esancia informacija su baudžiamuju bylu medžiaga, neturetu buti vertintini kaip faktiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi prokuroras prieš priimdamas sprendima pradeti arba atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima turi tam tikru mastu patikrinti pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo pateikta informacija, siekiant isitikinti ar pateikta informacija apie padaryta nusikalstama veika nera akivaizdžiai neteisinga ar nera aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, darancios baudžiamaji procesa negalimu. Tokiu budu nera pagrindo teigti, jog prokuroras pažeide BPK 166 str. reikalavimus.

Atsižvelgus i aukšciau nurodytas aplinkybes, nenustacius, kad kokia nors informacija, sudariusi valstybes paslapti, buvo paviešinta, nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 125 str., todel teismas prokuroro išvada, kad tiek STT Panevežio valdybos viršininkas P. U., tiek generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroras J. L. ar kiti pareigunai bei asmenys nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto BK 125 str., požymiu, teisingai laiko pagrista.

Vertinant prokuroro sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 247 str., apylinkes teismas teisingai pažymi, jog analizuojant prokuroro 2009-02-20 nutarima, matyti, kad prokuroras, atsakydamas pareiškejui del galimai padarytos BK 247 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, remiasi Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2005-12-13 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2005, kurioje išsamiai išdestyta šios nusikalstamos veikos subjekto samprata. Prokuroras nutarime pažymi, kad ikiteisminio tyrimo subjektu pareigunai, ju tarpe STT Panevežio valdybos viršininkas P. U. ir generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroras J. L., o taip pat žurnalistai, kurie paskelbe skunde nurodytas publikacijas, negali buti nusikalstamos veikos, numatytos BK 247 str., subjektais, kadangi pagal BK 247 str. baudžiamojon atsakomyben traukiamas tas, kas iki bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje be šia byla tiriancio teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareiguno leidimo atskleide ikiteisminio tyrimo duomenis. Ikiteisminio tyrimo duomenu neskelbtinumas ar skelbtinumas esant istatyme nustatytoms salygoms, itvirtintas ir BPK 177 str.

Prokuroras 2009-02-20 nutarime pagristai nurodo, kad BK 247 str. numatytam baudžiamajam nusižengimui budingas specialus subjektas – proceso dalyvis ar kitas asmuo, mates atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareiguno ispetas (pasirašytinai), kad be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis draudžiama. Kiti asmenys, atskleide ikiteisminio tyrimo duomenis ir neatitinkantys BPK 177 str. 2 d. požymiu, negali buti pripažistami baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 247 str., subjektais – vykdytojais.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudetis – tai baudžiamajame istatyme numatytu objektyviu ir subjektyviu požymiu, kurie apibudina pavojinga veika, kaip tam tikra nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, visuma. Jeigu nera bent vieno iš minetu požymiu, nera ir nusikalstamos veikos sudeties.

Prokuroras 2009-02-20 nutarime pagristai teigia, kad nera nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo duomenis butu atskleide proceso dalyviai ar kiti asmenys, mate atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00072-08, budami prokuroro ispeti, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Nera jokiu duomenu, kad ikiteisminio tyrimo duomenis žurnalistui A. L. atskleide STT Panevežio valdybos viršininkas P. U. ar generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroras J. L., be to jie negali buti tokios nusikalstamos veikos subjektais kaip ir žurnalistas. Prokuroras atsižvelge ir i tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00072-08 ikiteisminio tyrimo sekmei nebuvo pakenkta, kadangi atskiri iš bylos medžiagos duomenys buvo paskelbti po to, kai byla 2008-07-14 buvo perduota nagrineti teismui (minetas 2008-08-04 straipsnis „Mafijos istorijoje –ryškus prokuroro pedsakai“).

Vien tai, jog žurnalistai publikacijose vykstant ikiteisminiams tyrimams pateike aptakius duomenis apie tai, kad vienas ar kitas asmuo buvo sekamas, klausomasi jo telefoniniu pokalbiu, nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad kokiu nors asmenu veikoje buvo BK 247 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiu. Akivaizdu, jog prokuroras negali reaguoti i kiekviena žiniasklaidoje pasirodanti straipsni, kuriame yra informacija neigiamai apibudinanti viena ar kita asmeni ir tirti, kokiu budu buvo gauta tokia informacija, jei nera pagristu duomenu, apie tai, kad tokios informacijos atskleidimas pažeidžia baudžiamaji istatyma.

Atsižvelges i aukšciau išdestytas aplinkybes bei ivertines BK 247 str. numatytos nusikalstamos veikos subjekto ypatumus, prokuroras padare pagrista išvada, kad STT Panevežio valdybos viršininkas P. U., generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroras J. L. ar kiti asmenys, baudžiamuju bylu Nr. 01-2-00072-08 ir 01-2-00028-07 dalyviai, žurnalistas A. L. ir kiti žiniasklaidos priemoniu atstovai, nepadare veikos, turincios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 247 str., požymiu, todel pradeti ikiteismini tyrima del šiu veiku nera pagrindo.

Nors pareiškejas, sutinkamai su atskiru, pavieniu bylos duomenu paskelbimu aptariamose publikacijose, nepraše pradeti ikiteismini tyrima STT Panevežio valdybos viršininko P. U. ir generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroro J. L. atžvilgiu del piktnaudžiavimo pagal BK 228 str. 1 d. ar del tarnybos pareigu neatlikimo pagal BK 229 str., taciau prokuroras 2009-02-20 nutarime pasisako ir del to, ar ju veiksmuose yra šiu nusikaltimu požymiu. Jei ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo atskleidžia ne BPK 177 str. 2 d. numatyti asmenys, atsakomybe galetu iškilti ir atitinkamiems ikiteisminio tyrimo pareigunams, be kuriu neteisetu veiksmu šiu duomenu atskleidimas atskirais atvejais butu negalimas.

Prokuroras savo nutarime pagristai teigia ir tai, jog nera jokiu duomenu, kad STT Panevežio valdybos viršininkas P. U. ir generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroras J. L. ar kiti teisesaugos instituciju pareigunai paskelbe ikiteisminio tyrimo duomenis ir tuo padare didele žala valstybei ir Pareiškejui (ikiteisminio tyrimo sekmei nepakenkta, nekaltumo prezumpcijos jie nepažeide). Prokuroras nurode, kad Pareiškejo pareiškime nurodytuose žiniasklaidos straipsniuose yra daug teiginiu, kurie išeina už ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00072-08 duomenu, kuriais grindžiamas kaltinimas pareiškejui, ribu bei daug straipsnio autoriaus A. L. samprotavimu, interpretaciju apie Pareiškejo ryšius su mafija, gaujomis ir kitu, kurie nera patikrinti, irodyti jokiais duomenimis. Straipsniu pavadinimus, piešinius taip pat sukure žiniasklaidos priemoniu atstovai. Pats Pareiškejas pareiškime nurodo, kad nekaltumo prezumpcija pažeide visuomenes informavimo priemones, t. y. žurnalistas A. L., žurnalo „Ekstra“, dienrašciu „Lietuvos rytas“, „Panevežio rytas“ ir internetinio portalo „Lrytas.lt“ redakcijos.

Prokuroro išvada, kad STT Panevežio valdybos viršininkas P. U., generalines prokuraturos ONKT departamento prokuroras J. L. ar kiti ikiteisminio tyrimo subjektu pareigunai nepadare veiku, turinciu nusikaltimu, numatytu BK 228 str. ar 229 str., požymiu yra pagrista.

Vertinant prokuroro sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 154 str., pažymetina, jog prokuroras išsamiai ir argumentuotai nurode, kada gali buti pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 str. ir kodel jis neturi buti pradetas šiuo konkreciu atveju.

BPK 407 str. numatyta, kad del nusikalstamu veiku, numatytu BK 154 str., ikiteisminis tyrimas neatliekamas. BPK 409 str. 1 d. nustato, kad jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti teisetu savo interesu, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentejusiojo skundas arba jo teiseto atstovo pareiškimas, del šiu veiku privalo pradeti baudžiamaji procesa. Tuo tarpu BPK 409 str. 3 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas del nusikalstamu veiku, numatytu BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu itariamas asmuo nera žinomas.

BK 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižima kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenes informavimo priemone ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padare sunku arba labai sunku nusikaltima.

Be to, susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, kad prokuroras, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimu, išaiškino Pareiškejui, kad šiuo atveju nera pagrindo teigti, kad jo nurodoma veika del galimo šmeižimo turi visuomenine reikšme. Tokiu aplinkybiu savo pareiškime pats Pareiškejas nenurode.

Remiantis BPK 407 str. Pareiškejui nera užkirstas kelias kreiptis i teisma del šmeižto privataus kaltinimo tvarka. Taip pat Pareiškejas savo garbe ir oruma gali ginti kreipdamasis i teisma Civilinio kodekso 2.24 str. numatyta tvarka.

Pareiškejas nei prokurorui, nei teismui nepateike jokiu svarbiu priežasciu, kad jis pats negaletu ginti teisetu savo interesu teisme. Žiniasklaidos publikaciju autoriai, kuriuose yra galimai šmeižikiška informacija, Pareiškejui yra žinomi, todel šiuo pagrindu, sutinkamai su BPK 409 str. 3 d., ikiteisminis tyrimas taip pat negali buti atliekamas.

Pažymetina, kad šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 01-2-00072-08, kurioje kaltinamas Pareiškejas, yra nagrinejama Vilniaus apygardos teisme, kuris patikrins šios bylos duomenis, ju atitikima tikrovei. Teismui priemus nuosprendi minetoje byloje, bus galima spresti klausima apie tai, ar buvo paskleista tikroves neatitinkanti informacija.

Atsižvelgdamas i aukšciau išdestytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog prokuroras 2009-02-20 nutarime pagristai nurode, kad nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima del nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str.

Vertinant prokuroro sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal BK BK 196 str., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d. ir 228 str., pažymetina, kad prokuroras 2009-02-20 nutarime išsamiai nurodo, jog byloje yra duomenys, kad nuo 2007-09-17 iki 2007-09-26, kai buvo apžiuretas per krata paimtas Pareiškejo asmeninio kompiuterio procesorius, jo ipakavimas nebuvo pažeistas ir tai patvirtino pats 2007-09-26 apžiuroje dalyvaves Pareiškejas ir jo gynejas, kuriu akivaizdoje kompiuterio procesorius buvo išpakuotas. 2007-09-26 visa daiktu apžiura buvo atliekama Pareiškejo ir jo gynejo S. Ž. akivaizdoje, del jos atlikimo tvarkos jie jokiu pastabu nepateike. Pareiškejui buvo sudaryta galimybe 2007-09-26 daiktu apžiuros metu apžiureti standžiuju disku turini ir išsirinkti, kokia juose esanti informacija jam reikalinga asmeniniam naudojimui ir buvo padaryta jo prašomu duomenu veidrodine kopija, t. y. 2007-09-26 apžiuros metu Pareiškejas patvirtino, jog jam žinomas visu triju apžiuretu standžiuju disku turinys. Pareiškejo teiginiai, jog 2007-09-17 per krata paimto jo asmeninio kompiuterio procesoriuje esantys trys standieji diskai sukeisti, o juose esanti informacija esa buvo suklastota iki 2007-09-26 daiktu apžiuros, nera pagristi ir prieštarauja bylos medžiagai. Prokuroras 2009-02-20 nutarime išsamiai apraše 2007-09-17 atlikta krata Pareiškejo gyvenamojoje vietoje Vešetos g. 6, Panevežyje, bei 2007-09-26 Pareiškejo kompiuterio apžiuros eiga. Teismui sutikrinus prokuroro nutarime išdestytas aplinkybes apie mineta krata, kompiuterio paemima, jo apžiura, konstatuotina, kad visi veiksmai buvo atlikti teisetai.

Pareiškejo skunde nurodyti motyvai ir argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai buvo slapta pateke i jo gyvenamaja vieta, buvo pakeisti kompiuteryje esantys standieji diskai, juose irašant suklastotus duomenis, vertintini kritiškai, kadangi šie Pareiškejo argumentai nera pagristi jokiais svariais argumentais arba duomenimis. Prokuroras be kita ko 2009-02-20 nutarime nurodo, jog pagal baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00072-078 medžiaga Pareiškejo atžvilgiu, jam to nežinant, ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos tik kelios skirtingos slapto pobudžio procesines prievartos priemones – tai BPK 154 str. numatyta elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontrole ir BK 160 str. numatytas slaptas sekimas. Operatyvinio tyrimo metu Pareiškejo atžvilgiu buvo taikytas tik Lietuvos Respublikos Operatyvines veiklos istatymo 10 str. numatytas techniniu priemoniu panaudojimas specialia tvarka.

Taip pat kritiškai vertintinas skunde suformuluotas pageidavimas, jog turi buti patikrinta, ar nebuvo isibrauta i jo kompiuteri ir ar nebuvo pažeista kompiuterio pakuote, kuomet kompiuteris jau buvo paimtas pareigunu, kadangi pareigunai turi galimybe atlikti sudetingas isiskverbimo i tam tikrus objektus operacijas, nepaliekant jokiu matomu pedsaku. Tuo tikslu, anot pareiškejo, turetu buti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu butu atliktas specialus objekto tyrimas, nes, pareiškejo nuomone, kompiuteryje esantys kietieji diskai buvo sukeisti. Tokie pareiškejo motyvai yra nepagristi jokiais duomenimis, jie yra vertintini tik kaip Pareiškejo samprotavimai, juo labiau, kad kompiuterio apžiura buvo atlikta pacio pareiškejo akivaizdoje.

Prokuroro išvada, kad ikiteismini tyrima atlikes ir atliekantis prokuroras J. L. ir kiti pareigunai nepadare veiku, turinciu nusikaltimu, numatytu BK 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 228 str. 2 d., požymiu, yra pagrista.

Prokuroras 2009-02-20 priimtame nutarime išsamiai išdeste aplinkybes, del kuriu procesas negalimas pagal Pareiškejo pateiktus duomenis, nurodytus jo 2008-12-16 pareiškime ir netiketi prokuroro nutarime išdestytais argumentais teismas neturi pagrindo. Prokuroras minetame nutarime nurode, jog nei P. U., nei J. L. ar kiti asmenys nepadare veiku, turinciu nusikalstamu veiku, numatytu BK 154 str., 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. 228 str. 2 d., 229 str., 247 str., požymiu. Tai, jog prokuroras 2009-02-20 nutarimo rezoliucineje dalyje nenurode, jog atsisako pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 125 str., nera pagrindas naikinti mineto prokuroro nutarimo, kadangi iš nutarimo aprašomosios dalies akivaizdžiai matyti, jog prokuroras laiko, kad pagrindo pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 125 str. nera.

Pareiškejas ne tik prašo teisma panaikinti 2009-02-20 prokuroro nutarima bet ir pradeti ikiteismini tyrima pagal atitinkamus BK straipsnius.

BPK 64 str. ir 173 str. isakmiai nustato, kokias funkcijas atlieka ikiteisminio tyrimo teisejas, gaves pareiškejo skunda, tai yra patikrina skundžiamo prokuroro nutarimo teisetuma ir pagristuma. Teisejas atkreipia demesi i tai, jog istatymo leidejas nedelegavo ikiteisminio tyrimo teisejui teises priimti sprendima pradeti ikiteismini tyrima. BPK yra nurodyti ikiteisminio tyrimo subjektai, kurie tokius sprendimus gali priimti. Vadovaujantis BPK 2 str., 166 str. išskirtine teise priimti sprendima pradeti ikiteismini tyrima yra suteikta prokurorui.

Pareiškejas nenurode kitu svarbiu aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima panaikinti 2009-02-20 prokuroro nutarima kaip nepagrista.

Tokiu budu apylinkes teismas pagristai padare išvada, kad Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2009-02-20 priimtas nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra pagristas ir teisetas. Pareiškejo reikalavimai išdestyti skunde pagristai atmesti. Spresdamas pareiškejo skunda LR generalines prokuraturos vyriausiasis prokuroras veike istatymo ir savo kompetencijos ribose. Duomenu, jog prokurorai ar STT pareigunai buvo asmeniškai suinteresuoti netinkamai spresti klausimus, susijusius su pareiškeju G. M. skundo nagrinejimo metu nenustatyta. Istatymo pažeidimu pirmos instancijos teismas nepadare. Teismo nutartis yra teiseta ir pagrista ir ja naikinti pagrindo nera..

atmesti pareiškejo G. M. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-04-23 nutarti.

Nutartis neskundžiama.