- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- 1-866-829/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28617-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį bauda 753,01 Eur (2 600 Lt) dydžio (2011 m. balandžio 27 d. bauda sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. S. 2020 m. liepos 19 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo S. S. vardu registruotą automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ ARKA-0024, 2020 m. liepos 19 d. 16 val. 30 min. nustatytas 2,51 promilės girtumas.
Kaltinamasis V. S. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, paaiškindama, kad iš Vokietijos grįžo namo atostogoms. Nuvažiavo iki draugų (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį. Grįžo šeštadienio naktį į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sekmadienį atsikėlė ir sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti alaus. Pasiėmė tėvo automobilį. Jis apie tai nieko nežinojo, nes miegojo. Būtų žinojęs, tikrai nebūtų jam to daryti leidęs. (duomenys neskelbtini) sutiko draugą, su kuriuo išgėrė alaus po 3 butelius. Draugas paprašė jį parvežti namo. Važiuojant sutiko pareigūnus. Nesijautė apsvaigęs. Blogai vertina savo veiksmus. Gyvena ir dirba Vokietijoje. Vokietijoje išlaikęs visas kategorijas. Lietuviškų teisių neturi. Gauna atlyginimą apie 1 400 Eur į rankas. Turėtų galimybę sumokėti baudą. Norėtų mokėti dalimis. Už būstą ir komunalinius moka 550 Eur. Tėvas automobilį pirko už 10 000 dolerių. Jis buvo stipriai sudaužytas (b. l. 94–95).
Motyvuojamoji dalis
Be to, kaltinamojo V. S. kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: tarnybiniu pranešimu, neblaivumo aktu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 15 val. 40 min. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, buvo sustabdytas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S., būdamas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0024, (patikros sertifikato Nr. 1179118) pirmu pūtimu 2020 m. liepos 19 d. 16 val. 10 min. nustatyta 2,67 prom. girtumas, antru pūtimu 16 val. 30 min. nustatytas 2,51 prom. girtumas. Automobilis priklauso jo tėvui S. S. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 1–3).
2020 m. liepos 19 d. Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad V. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0024, patikros Nr. 1179118 16 val. 10 min. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, o antru pūtimu 16 val. 30 min. jam nustatytas 2,51 promilių girtumas (b. l. 7–8).
2020 m. liepos 19 d. Neblaivumo nustatymo akte fiksuojama, kad 2020 m. liepos 19 d. 16 val. 10 min. V. S. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0024, patikros Nr. 1179118, atlikus pirmąjį patikrinimą, nustatytas – 2,67 promilės girtumas, 16 val. 30 min. atlikus antrąjį patikrinimą, jam nustatytas – 2,51 promilės girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. V. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 11).
2020 m. liepos 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir fotolentelėje fiksuojama, kad V. S. pateikė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15, 16–29).
Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad automobilio „BMW X5“, 2016 m. rinkos vertė yra 34 340 Eur (su PVM) ir 28 381 Eur (be PVM) (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę – automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ ARKA-0024, patikros sertifikato Nr. 1179118, jam buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, teistumas išnykęs, daugiau nei prieš dešimt metų yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemonių vieneriems metams; apie 10 metų gyvenantis ir dirbantis užsienyje; duomenų, ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus 75 MGL (BBND) baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam V. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Nustatyti, kad V. S., specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 19 d.
Valstybės teisę paimti kitos valstybės piliečio vairuotojo pažymėjimą reglamentuoja 1968 m. Vienos konvencija dėl kelių eismo (toliau – ir Konvencija), kurios 42 straipsnis nustato, kad susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija, atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu, gali paimti vairuotojo pažymėjimą ir laikyti jį tol, kol baigsis teisės juo naudotis atėmimo laikas arba kol pažymėjimo turėtojas išvažiuos iš tos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Taip pat gali apie tai pranešti institucijai, kuri išdavė vairuotojo pažymėjimą arba kurios vardu jis buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis nuolat gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ten dirba, byloje esantis V. S. vairuotojo pažymėjimas išduotas Vokietijoje, todėl teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai Vilniuje, tikslu spręsti klausimą dėl V. S. vairuotojo pažymėjimo perdavimo jį išdavusiai institucijai, jam išvykus iš Lietuvos Respublikos ir pranešimo apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 2 metams 6 mėnesiams Lietuvos Respublikoje. VĮ „Regitra“ taip pat praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1, 2 dalys, teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nepakeičiama. Per teismo nustatytą laikotarpį nesumokėjus baudos savanoriškai, ji vykdoma priverstinai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. S. dirba, nuolatos gyvena užsienyje, nutaria nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (b. l. 72–73).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra S. S., kuris nežinojo apie jam priklausančios turto panaudojimą nusikaltimui daryti. Teismui abejonių dėl šios aplinkybės nekilo, todėl taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 34 340 Eur (su PVM) ir 28 381 Eur (be PVM). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas kaltinamojo vairuotas automobilis ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, byloje nėra kitų įrodymų apie tai, kad minėto automobilio kaina, atsižvelgiant į jo susidėvėjimą, yra analogiška VšĮ „Emprekis“ rašte nurodytai automobilio vidutine rinkos vertei, todėl nėra pagrindo vertinti, jog VšĮ „Emprekis“ nurodyta 34 340 Eur vertė yra pagrįsta. Kaltinamasis nurodė, kad jo tėvas – automobilio savininkas prie pusantrų metų šį pirko daužtą už 8 400 Eur. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina automobilio orientacinę vidutinę rinkos vertę, nusikalstamos veikos pavojingumo lygį (jokia žala kitiems asmenims ar turtui nepadaryta), paskirtos bausmės rūšį (baudą), kaltinamojo charakteristiką (teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu, Lietuvos Respublikoje dešimt metų administracine tvarka nebaustas) ir daro išvadą, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma yra 5 000 (penki tūkstančiai) eurų.
Transporto priemonę – automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. S., palikti savininko nuosavybėje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2020 m. liepos 28 d. pažymą (b. l. 91), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo V. S. gynybą sudaro 48 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo V. S. nesuderinamas su jo teise į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, V. S. nustatyti 10 (dešimties) mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.
Nustatyti, kad V. S., specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 19 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai Vilniuje, tikslu spręsti klausimą dėl V. S. vairuotojo pažymėjimo perdavimo jį išdavusiai institucijai, jam išvykus iš Lietuvos Respublikos ir pranešimo apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti iš V. S. automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės naudai, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas;
2. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
3. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
4. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 akcinė bendrovė SEB bankas;
5. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 akcinė bendrovė Šiaulių bankas;
6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ akcinė bendrovė;
7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas S. S., ir palikti savininko nuosavybėje.
Automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko nuosavybėje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su kaltinamosios gynyba, priteisimo, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.