- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- A-556-837-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ch. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ch. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-8-12PR-89 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. Ch. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b.1. 7-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Ch. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 15/6-8-12PR-89 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėji jo bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių. Pareiškėjo tvirtinimu, prieglobsčio prašyme ir vėliau vykusios apklausos metu aiškiai ir konkrečiai įvardijo gresiančio persekiojimo savo kilmės valstybėje priežastis, todėl nesutinka su pabėgėlio statuso jam nesuteikimu. Pareiškėjo teigimu, persekiojimo faktą patvirtina kūno sužalojimai, o persekiojimo padarinys yra sutrikusi sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10 – 11) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai dėl prieglobsčio suteikimo nėra pakankamas pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnį arba papildomą apsaugą pagal to paties įstatymo 87 straipsnį. Atsakovo nuomone, persekiojimo kilmės šalyje faktas nėra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Pažymėjo, kad surinkta informacija rodo, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) regione (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys nediskriminuojami, nėra jokių duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą grupuotę, kuri neva persekioja pareiškėją. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog sutrikusi jo sveikatos būklė, sustiprina pasakojimo apie persekiojimą tikrumą ir yra abejotinas, kadangi pareiškėjas atsisakė atlikti tikslines krūtinės ląstos, kojos rentgenogramas, dėl ko neįmanoma nustatyti sužalojimo pobūdžio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendimu (b. l. 27 – 30) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Migracijos departamentas 2006 m. sausio 16 d. iš Lenkijos Respublikos gavo prašymą kuriuo, vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 9 straipsnio 2 ir 3 (b) dalimis, prašoma prisiimti atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. Ch. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo (b. 1. 1-4, prieglobsčio prašytojo byla Nr. UKR 0013). Migracijos departamentas 2006 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (l5/6-3)-19PR-5 prisiimti atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini)s piliečio V. Ch. prašymo suteikti prieglobstį, pateikto (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nagrinėjimo, ir perėmė (duomenys neskelbtini) pilietį V. Ch. Lietuvos Respublikos žinion (prieglobsčio prašytojo byla Nr. UKR 0013). Lenkijos Respublikos pasieniečiai 2006 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės poste perdavė Lietuvos Respublikos pasieniečiams (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. Ch., kuris su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)s Respublikos piliečio vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą Laissez-Passer Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 34-35, prieglobsčio prašytojo byla Nr. UKR 0013). Pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. V. Ch. prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus, kadangi jis yra nuolat puldinėjamas ir persekiojamas nusikaltėlių grupuočių „(duomenys neskelbtini)“ bei jam grasinama mirtimi dėl katalikų religijos, kuri jam artima dėl giminystės ryšių, be to, pareiškėjo tvirtinimu, visi (duomenys neskelbtini) piliečiai yra verčiami priklausyti kokiai nors (duomenys neskelbtini) partijai (b. 1. 36-37, prieglobsčio prašytojo byla Nr. UKR0013). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 66 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl politinių, religinių ir tautinių motyvų, nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis, todėl pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis galiojančius ir teisėtai (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotus asmens dokumentus, pastovią gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs bendrą šiandieninę situaciją (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir faktines aplinkybes nustatytas šioje byloje, padarė išvadą, kad pareiškėjas gali saugiai grįžti į savo kilmės šalį ir joje gyventi. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę pripažino ir prieglobsčio prašytojas 2006 m. rugsėjo 28 d. apklausos dėl prieglobsčio suteikimo metu (b. 1. 100-106, prieglobsčio prašytojo byla Nr. UKR 0013). Teismas konstatavo, kad suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį taip pat nėra pagrindo. Atsisakius pareiškėjui suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pastarasis prarado teisę ir būti Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė išsiųsti (duomenys neskelbtini) pilietį V. Ch. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sąlygų, draudžiančių išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, nėra (Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalys ). Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 15/6-8-12PR-89 yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 34-35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei dėl to neteisingai pritaikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnius.
2. Prieglobsčio prašyme ir vėliau vykusios apklausos metu pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai įvardijo, dėl kokių priežasčių jam gresia persekiojimas jo kilmės valstybėje ir kodėl bijo į ją sugrįžti.
3. Išvadoje dėl pareiškėjo sveikatos būklės nustatyti kūno sužalojimai patvirtina jo pasakojimą, kad buvo persekiojamas nusikalstamos grupuotės.
4. Kilus abejonių dėl nustatytų kūno sužalojimų ar pareiškėjo sveikatos būklės, teismas turėjo paskirti sveikatos ekspertizę, tačiau to neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 42-43) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) piliečio V. Ch. apklausos metu nurodyta persekiojimo priežastis yra nepagrįsta. Remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. pažyma Nr. UKR-15/6-8-12-113 „Dėl religijos laisvės (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini)); nusikalstamų grupuočių; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų (pagal tautybes), persikėlimo galimybės (duomenys neskelbtini); nedarbo lygio (duomenys neskelbtini) m.“, 2001 m. (duomenys neskelbtini) gyventojų surašymo tarnybos duomenimis (duomenys neskelbtini) srityje gyvena 38,2 procentų (duomenys neskelbtini) ir tai yra antra pagal dydį etninė grupė. (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys (duomenys neskelbtini) Respublikos rytinėje dalyje nėra persekiojami ar diskriminuojami. V. Ch. pareiškimai neatitinka žinomą padėtį kilmės valstybėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. Ch. turėtų būti pripažintas pabėgėliu 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme. Migracijos departamento surinktais duomenimis nusikalstama grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma. Be to, (duomenys neskelbtini) srityje yra nemažai gerų tendencijų kovoje su nusikalstamumu, pareiškimai dėl įvairių nusikaltimų yra tiriami ir tokios bylose priimami sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimu pagrindus, tvarką apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti <...>“. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pilietinis karas, vidaus ar visuotinai ginkluoti konfliktai ir su tuo susiję pavojai dar nėra savaime pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui suteikti (Europos Sąjungos 1996 m. kovo 4 d. Bendroji pozicija nustatyta remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl sąvokos „pabėgėlis“ apibrėžimo pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnį suderinto taikymo).
Prašydamas prieglobsčio V. Ch. apeliavo į persekiojimą tautybės pagrindu, tačiau tokie prieglobsčio prašytojo motyvai niekuo neparemti. Pareiškėjas pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini), o ši etninė grupė (duomenys neskelbtini) Respublikos srityje pagal savo dydį antra. Apie antros pagal dydį etninės grupės narių persekiojimą ar diskriminavimą (duomenys neskelbtini) Respublikoje administracinėje byloje duomenų nesurinkta. Negauta įrodymų ir apie tai, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje būtų varžoma žodžio laisvė, teisė pasirinkti religiją. Kaip matyti iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. pažymos Nr. UKR-15/6-8-12-113, apelianto įvardijamos nusikalstamos grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) milicijos Organizuoto nusikalstamumo skyriaus operatyvinėse suvestinėse neužregistruota. Informacijos apie galimos nusikalstomos grupuotės egzistavimą neaptikta ir interneto šaltiniuose. Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindų Migracijos departamento sprendimo naikinimui ar koregavimui šioje apskųstoje viešojo administravimo subjekto sprendimo dalyje.
V.
Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Taigi turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.
Prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis galiojančius ir teisėtai (duomenys neskelbtini) valstybės išduotus dokumentus. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Pareiškėjo judėjimo laisvė (duomenys neskelbtini) Respublikoje nėra ribojama. Remiantis jau šioje nutartyje minėta Migracijos departamento pažyma matyti, kad pareiškėjo kilmės šalyje prieglobsčio prašytojas turi galimybę susirasti darbą ir gauti socialines garantijas, o atvejų, kada gyventojams, neturintiems registracijos pagal faktiškai gyvenamą vietą, nebūtų suteikiamos socialinės garantijos, neužfiksuota. Vadinasi, nesant įrodymų dėl prieglobsčio prašytojo priskyrimo rizikos grupei (persekiojimas dėl religijos, politinės veiklos, kaip kandidato į vietos savivaldą, persekiojimas dėl lyties) ir įrodymų, jog toks persekiojimas gali grėsti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pusės ar atskirų religinių sektų, kitokio pobūdžio grupuočių, esančių šalyje pusės, atmestina ir apeliacinio skundo dalis dėl Migracijos departamento sprendimo V. Ch. nesuteikti papildomos apsaugos pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį.
Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias užsieniečių teisinę padėtį, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. Ch. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.