Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas Snoras ieškinį atsakovei A. I. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2013-12-03, per atsakovės darbovietę. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovėi išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2011-08-25 pasirašė vartojimo paskolos sutartį Nr. KV20110825S997584 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 5 000,00 Lt paskola atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovė įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovė turėjo paskolą grąžinti iki 2014-08-25, kiekvieno mėnesio 15 dieną atliekant eilinius mokėjimus (Sutarties 2.6 punktas), taip pat atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola (Sutarties 2.5 punktas) bei mokėti 0,05 procentų delspinigių (Sutarties 2.11 punktas). Atsakovė nevykdė paimtos paskolos grąžinimo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį, dėl ko susidarė 2705,10 Lt negrąžintos paskolos, 102,63 Lt nesumokėtų palūkanų, 376,85 Lt delspinigių, 2,00 Lt komisinių mokesčių už pranešimų siuntimą. Ieškovas atsakovei 2013-07-25 išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, reikalaudamas nedelsiant sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė. Ieškovas 2013-08-30 vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą paskolos sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutarties dalyko, t. y. pinigų, perdavimą atsakovei įrodo sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad ieškovas suteikė atsakovei paskolą 5 000,00 Lt sumai, atsakovei atsirado pareiga gautą paskolą grąžinti šalių sutartyje nustatytu būdu, t.y. dalimis, kas mėnesį darant 162,34 Lt įmokas į ieškovo banko sąskaitą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir kelis mėnesius iš eilės nedarė įmokų, tai ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovė 2705,10 Lt negrąžintos paskolos, 102,63 Lt nesumokėtų palūkanų, 376,85 Lt delspinigių, 2,00 Lt komisinių mokesčių už pranešimų siuntimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873, 6.874 straipsniai).

Ieškovas, remdamasis Sutarties specialiosios dalies 2.5 punkto ir bendrosios dalies 14.3 punkto sąlygomis, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmenine skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palūkanas, turi būti sistemiškai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palūkanų dydį. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką bei į tai, kad ši sutartis yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), kuriam nei paskolos sutarties, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu bankrotinė situacija, suponuojanti viešąjį interesą ginti jo kreditorius, dar nebuvo aktuali, šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, t. y. tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, paskola suteikta atsakovės vartojamiesiems poreikiams tenkinti, daro išvadą, kad prašomos priteisti procesinės 12 procentų dydžio metinės palūkanos už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 3186,58 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-11-05, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistinas 96,00 Lt žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 2705,10 Lt negrąžintos paskolos, 102,63 Lt nesumokėtų palūkanų, 376,85 Lt delspinigių, 2,00 Lt komisinių mokesčių už pranešimų siuntimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3186,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-11-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BAB bankas Snoras, juridinio asmens kodas 112025973, naudai.

Priteisti iš atsakovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 96,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.