- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- AS-502-471-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palink“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 40-809 galiojimą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą motyvavo tuo, kad teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir galimai tenkinus skundą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps nebeįmanomas, kadangi licencijos galiojimo panaikinimas jau bus įvykdytas (įgyventinas) nuo 2009 m. liepos 10 d. Nuo licencijos panaikinimo įgyvendinimo momento pareiškėjas patirs didelius finansinius nuostolius dėl negalimumo parduoti alkoholinius gėrimus ir gauti iš jų pardavimo pajamų. Be to, net ir esant teigiamam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui pareiškėjos atžvilgiu, atsakovui ar trečiajam suinteresuotam asmeniui apskundus teismo sprendimą, teismo sprendimas tenkinti skundą bus neįgyvendintas, kadangi apeliacinės instancijos galutinis sprendimas būtų priimtas jau bet kokiu atveju pasibaigus licencijos panaikinimo galiojimo vienerių metų laikotarpiui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas, o ne vien tik žalos atsiradimo galimybė. Įgyvendinus licencijos galiojimo panaikinimą nuo 2009 m. liepos 10 d. bei apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą jau pasibaigus licencijos panaikinimo galiojimo vienerių metų laikotarpiui, galimai palankų pareiškėjai teismo sprendimą bus įmanoma įvykdyti, o dėl atsakovo įsakymo priėmimo atsiradusios žalos atlyginimą pareiškėja galės išsireikalauti teismine tvarka. Jeigu dėl skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo vykdymo UAB „Palink“ atsirastų dideli finansiniai nuostoliai dėl negalimumo parduoti alkoholinius gėrimus, tai taip pat nesudarytų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą šioje byloje. Pareiškėja tokiu atveju galėtų reikalauti žalos atlyginimo.
III.
Pareiškėja UAB „Palink“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį ir UAB „Palink“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti – sustabdyti atsakovo 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 40-809 galiojimą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl bendrovės skundo. Pareiškėja paaiškina, kad prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nurodė išsamius argumentus, dėl ko pasunkės ar netgi taps neįmanomu galimai palankaus pareiškėjos atžvilgiu sprendimo įvykdymas. Tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik tuo, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas vien tik žalos atsiradimo galimybe. Tai jog pareiškėja galimai palankų teismo sprendimą galės įvykdyti išsireikalaudama dėl atsakovo įsakymo priėmimo atsiradusios žalos atlyginimą, visiškai nesusiję su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslu – galimybe atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį. Šių nuostolių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais ir net tokiu būdu būtų apsunkintas iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas. Be to, pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kokią ženklią dalį sudaro pajamos iš prekybos alkoholiu panaikinamos licencijos prekybos vietoje, kas reiškia nuostolių atsiradimą, pareiškėjos veiklos suvaržymą, apsunkinimą ir pajamų negavimą, dar net nesant priimtam galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo. Be to, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priėmus galimai pareiškėjai nepalankų teismo sprendimą, nebus jokių teisinių ar faktinių kliūčių atsakovei įvykdyti (įgyvendinti) skundžiamą įsakymą. Todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę jokiu atveju nebus pažeistas proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, viešasis interesas.
Be to, remdamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 64 straipsniu, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, pareiškėja nurodo, kad ir nagrinėjamuoju atveju atsakovo įsakymo galiojimas turi būti sustabdomas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad analogiškoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-193/2009) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir atskirąjį skundą tenkino – sustabdė ginčijamo akto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalis numato, kad kreipimasis į teismą sustabdo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą, todėl, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismui netikslinga tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai numato, jog kreipimasis į teismą automatiškai sustabdo institucijos nutarimo dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą. Be to, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo imtasi priemonių įgyvendinti šiai nuostatai – priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 40-976 „Dėl administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 40-809 „Dėl licencijų UAB „Palink“ galiojimo panaikinimo“ galiojimo sustabdymo, kuriuo buvo sustabdytas ginčijamas įsakymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Verslo ir paslaugų skyriaus 2009 m. liepos 10 d. raštu Nr. A51-15939 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo“ apie tai informavo pareiškėją.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. T. y. įstatymas numato sąlygą reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui – turi egzistuoti reali tikimybė, jog gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.
Tačiau nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo prašomo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo galiojimą automatiškai sustabdo specialus ginčo santykius reglamentuojantis įstatymas. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, jog ūkio subjektai, nesutinkantys su šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimais dėl ekonominių sankcijų taikymo, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreipimasis į teismą sustabdo šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą. T. y. specialusis įstatymas tiesiogiai nurodo, jog licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas sustabdomas, jei toks kompetentingos institucijos nutarimas yra apskundžiamas administraciniam teismui. Nagrinėjamuoju atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 40-809 „Dėl licencijų UAB „Palink“ galiojimo panaikinimo“ buvo apskųstas, todėl, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, jo galiojimas buvo automatiškai sustabdytas. Be to, pats atsakovas priėmė papildomą įsakymą, kuriuo taip pat sustabdė apskųsto įsakymo galiojimą.
Aptartos priežastys leidžia daryti išvadą, kad įstatymu numačius skundžiamo akto galiojimo sustabdymą, tikimybė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkės ar taps neįmanomu teismo sprendimo vykdymas, neatsiranda. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenagrinėtini ir pareiškėjo motyvai dėl galimai kilsiančių nuostolių, kadangi, kaip jau minėta, prašomo sustabdyti sprendimo galiojimas, net ir atmetus pareiškėjo prašymą, yra sustabdomas įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.