Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jos atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams N. Y., M. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 23 d., 10 val. nustatyta, kad S. K. savavališkai rekonstravo sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento. Rekonstravimo darbai atlikti pakeliant stogo konstrukcijas, pristatant ŠV pusėje II a. priestatą 2,97 m. pločio ir 6,17 m. ilgio, bei pristatant PR pastato pusėje 5,17 m. pločio ir 4,22 m. ilgio priestatą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės mėnesį pradėjo sodo namelio rekonstrukciją, kreipėsi į architektą, sumokėjo visus mokesčius, architektas patvirtino, kad galima statyti. Viena augina du mažamečius vaikus, esamas pastatas buvo nesaugus, tai ėmėsi rekonstrukcijos. Prašo atsižvelgti į esamą situaciją.

Jos atstovas paaiškino, kad 2019-04-23 parengtas sodo namelio rekonstravimo į gyvenamąjį namą techninis darbo projektas.2019 gegužės mėnesį A. Ž. informavo, kad statybą leidžiantys dokumentai sutvarkyti . S. K. suprato, kad gali pradėti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Atlikę rekonstrukciją, 2019-09-3 kreipėsi į A. Ž. dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos sutvarkymo. Tačiau paaiškėjo A. Ž. informacinėje sistemoje „Info statyba“ 2019-09-03 pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o ne deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, S. K. pripažinta nukentėjusiąja. Esant tokiai situacijai, prašo administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai.

Institucijos atstovė paaiškino, kad statybos darbai buvo pradėti net neturint ir galimai suklastoto statybos leidimo, t.y. gegužės mėnesį. S. K. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., 10 val. nustatyta, kad S. K. savavališkai rekonstravo sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento. Rekonstravimo darbai atlikti pakeliant stogo konstrukcijas, pristatant ŠV pusėje II a. priestatą 2,97 m. pločio ir 6,17 m. ilgio, bei pristatant PR pastato pusėje 5,17 m. pločio ir 4,22 m. ilgio priestatą. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.3) pirminiame paaiškinime S. K. paaiškino, kad pasitikėjo architektu, kuris jai nurodė, kad statybos darbus gali pradėti. Darbai buvo pradėti 2019 metų gegužės mėnesį. Kaip matyti iš įgaliojimo turinio (b.l.70) S. K. 2018-09-17 įgaliojo A. Ž. patalpinti, pateikti derinimui bei statybą leidžiančio dokumento gavimui informacinėje sistemoje „Info statyba“. Byloje pateiktas 2019-07-22 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus stravedėjo pavaduotoja savivaldybės vyriausioji architektė J. S. (b.l.69). Kaip teismo posėdyje paaiškino J. K. (buvusi S.) tokio leidimo ji nėra išdavusi, jos parašas ir antspaudas yra galimai suklastoti. 2019-09-03 informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo užregistruotas prašymas ir statinio projektas. Tačiau nustatyta, kad yra požymių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus (b.l.50). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą pagal skundą dėl savavališkos statybos (b.l.4-22) ir padaryti pažeidimai konstatuoti savavališkos statybos akte (b.l.26-29). Tokiu atveju konstatuotina, kad institucija atliko teisiškai pagrįstus veiksmus ir nevertino aplinkybių, susijusių su 2019-07-22 statybos leidimu Nr.LRS-21-190722-00147. Pagrįstas institucijos atstovės argumentas, kad savavališki statybos darbai buvo pradėti anksčiau nei išduotas galimai neteisėtas 2019-07-22 statybos leidimas.

S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo principą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-2013).

Teismas gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais ( ANK 34 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta taisyklė gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai.

Nagrinėjamojoje byloje atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. administracine tvarka nebausta, viena augina du mažamečius vaikus. Teismas vertina ir tai, kad administracinis nusižengimas neturi tiesioginės tyčios ar piktybiškumo požymių. Todėl teismas daro išvada, kad paskirta minimali 1200 eurų bauda būtų per griežta, todėl neteisinga. Teismas mažina nuobaudos dydį iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19107719734.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.